Horizontai

Johanesburgo konferencijos atgarsiai

Pasauliui gresia globalinė ekologinė katastrofa – jau iškirsta 65 proc. pasaulio miškų, išnyko 70 proc. žuvų. Kiekvieną valandą išnyksta trys gyvūnų ir augalų rūšys. Dviem trečdaliams žemės ūkio reikmėms naudojamų dirvos plotų gresia erozija.
Tai toli gražu ne vienintelės globalios problemos dabarties pasaulyje. Dar prieš 30 metų Stokholme vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje paskelbta, kad po 100 metų nebeliks naudingųjų iškasenų. 1992-aisiais Rio de Žaneire nutarta, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys skirs 0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto besivystančioms šalims. Tuo tarpu šiais metais Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) vykusią konferenciją kai kurie aplinkosaugos specialistai vertina kaip nutolimą nuo ankstesnių programų. Pagrindinė šios konferencijos tema buvo kova prieš skurdą, gamtosaugos problemoms teko mažiau dėmesio.
Paskaičiuota, kad maždaug 70 proc. pasaulinio biudžeto išlaidų tenka karinei technikai bei ginkluotei ir armijai, nors daugiau nei milijardas pasaulio gyventojų geria užterštą vandenį, 2 milijardai gyvena be elektros, daugiau nei 3,5 milijardo gyventojų per dieną pragyvena mažiau nei už du dolerius.
Per pastarąjį dešimtmetį 10 proc. padidėjo kurui naudojamų naudingųjų iškasenų gavyba, todėl pirmąją konferencijos savaitę daug diskutuota apie tai, kaip sumažinti suvartojamą kuro kiekį.
Itin daug skaudžių replikų sulaukė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurias kitos šalys kaltino nusišalinus nuo gamtosaugos problemų ir per menka pagalba trečiojo pasaulio šalims. Jungtinėms Valstijoms teko teisintis ir dėl nepasirašyto Kioto protokolo. JAV atstovai tvirtino, esą Europos šalys atmosferą teršia labiau, be to, JAV finansuoja Europos gamtosaugos projektus bei padeda trečiojo pasaulio šalims daugiau nei visos Europos šalys kartu sudėjus. Tuo tarpu kita didžiulė atmosferos teršėja Rusija konferencijos metu pareiškė prisijungsianti prie Kioto protokolą pasirašiusių valstybių.
Išsiskyrė valstybinėms ir nevalstybinėms organizacijoms priklausančių gamtosaugininkų nuostatos. Siūlyta ekologinėms reikmėms skirtas lėšas išskaičiuoti iš bendros valstybės skolos.
Konferencijos metu buvo surengta daugybė įvairių ekspozicijų, tačiau net penktadalis mūsų planetos sausumos teritorijos ekspozicijose nebuvo pristatyta. Nereikia tuo stebėtis, nes ne visos šalys gali skirti lėšų brangioms ekspozicijoms. Šiuo metu naftos produktais prekiaujančių „British Petroleum“ ir „Shell“ kompanijų biudžetas viršija net kai kurių Europos šalių metinį biudžetą. Todėl ir kai kurios nevalstybinės gamtosaugininkų organizacijos Johanesburge vykusią konferenciją pavadino prekybos ir komercijos konferencija.
Konferencijos metu buvo aptarta daug klausimų, vyko politinės diskusijos, ginčai, derybos, pasiekta daug konkrečių susitarimų. Pagrindinis žmonijos uždavinys – kaip kuo geriau išsaugoti mūsų planetą ateinančioms kartoms. Pasiekimai technologijų srityje turėtų būti panaudoti siekiant subalansuoti tolesnį ekonomikos vystymąsi ir nepadaryti žalos ekologinei sistemai. Žmonija pamažu įsisąmonina pražūtingas savo veiklos pasekmes. Prognozuojama, kad XXI-XXII amžiuose vyksiantis globalinis atšilimas, ugnikalnių išsiveržimai bei kitos stichinės nelaimės bus nulemtos žmonijos veiklos per artimiausią dešimtmetį. Tačiau iš tiesų būtų naivu tikėtis, kad žmonija puls vieningai spręsti ekologines problemas. Tai daugiau primena neįgyvendinamus sovietinius mėginimus sukurti bendrą centralizuotą ekonominę sistemą.
Kita itin opi problema – nuolat didėjantis planetos gyventojų skaičius. Tikimasi, kad per 50 artimiausių metų gyventojų skaičius padidės 50 proc. Todėl 2015-aisiais miestų milžinų, kurių kiekviename gyvena ne mažiau kaip 10 milijonų gyventojų, bus nebe 20 kaip dabar, bet 36.
Tačiau nederėtų pamiršti, kad demografinės prognozės neretai būdavo netikslios. Demografai nesitikėjo gausaus gimstamumo po Antrojo pasaulinio karo ir ženklaus pastarųjų dešimtmečių gimstamumo mažėjimo pramoninėse Vakarų demokratijos šalyse. Statistikos duomenys teigia, kad vienai motinai vidutiniškai tenka du vaikai. Žmonijos prieaugio piko tikimasi 2200-aisiais, kai gyventojų skaičius turėtų siekti 10 milijardų. Tačiau netrukus jis ir vėl gerokai sumažės.
2000-aisiais 47 proc. planetos gyventojų gyveno miestuose, o 53 proc. – kaimuose. Per artimiausius 30 metų laukiama spartaus miestų gyventojų skaičiaus didėjimo. Išsivysčiusių šalių gyventojai senėja, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Ateityje daugės sulaukusių 80 ir daugiau metų. Šiuo metu tokios grėsmės nėra tik tose šalyse, kur nesustabdomai plinta AIDS.
Prognozuojama, kad 2050-aisiais Indijoje gyvens daugiausia pasaulio gyventojų. Gimstamumas joje jau dabar viršija Kinijos, Pakistano bei Nigerijos gimstamumą kartu sudėjus (visos šios šalys pirmauja pagal natūralaus gyventojų prieaugio didėjimą pasaulyje). JAV pagal gyventojų skaičiaus didėjimą šiuo metu užima septintą vietą pasaulyje, tačiau 80 proc. prieaugio sudaro imigrantai.
Daug sunkumų sudaro ir skirtingas gyventojų susitelkimas. Štai Azijoje gyvena 56 proc. pasaulio gyventojų, nors Azijos žemynas užima tik 31 proc. visos apgyvendintos planetos sausumos.
Tiek Jungtinėms Tautoms, tiek ir kitoms tarptautinėms mūsų planetos ateitimi besirūpinančioms organizacijoms bei judėjimams teks išspręsti daugybę problemų, rasti atsakymus į sudėtingus klausimus, priimti tinkamiausius sprendimus. Tik bendromis politikų ir gamtosaugininkų pastangomis dar galima išvengti gresiančios globalinės ekologinės katastrofos. Būtina rūpintis ne tik mažumos, bet ir daugumos pasaulio gyventojų gerove.