Artėjanti Europos Sąjungos plėtra

Jau prieš Airijos referendumo balsavimus ES Komisija paskelbė, kad aštuonios Rytų Europos valstybės – Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Malta ir Kipras beveik pasiruošusios stoti į ES ir yra rekomenduojamos pakviesti 2004-aisiais. Tai vadinama ambicingiausiu ES plėtros etapu. Jei viskas vyks pagal planą, ES gyventojų skaičius pagausės iki 475 milijonų ir suvienyta Europa taps trečiąja formacija pasaulyje po Kinijos ir Indijos.
Turkijos ateitis lieka neaiški. 1963-aisiais tapusi asocijuota nare, 1987-aisiais oficialiai padavė paraišką narystei, tačiau prašymas buvo atmestas. Kandidate į ES šalis tapo po 12 metų, t.y. 1999-aisiais. Komisijos ataskaitoje rašoma, kad Turkijai vis dar nesiseka atitikti politinius bei ekonominius narystės kriterijus, be to, reikia dar daug nuveikti gerinant žmogaus teisių padėtį šalyje. Komisija savo ruožtu pasiūlė padvigubinti 172 mln. JAV dolerių dotacijas, kurias Turkija gauna kaip kandidatė į Sąjungą teisinei bazei sureguliuoti, pagerinti smulkiojo verslo bei valstybės tarnybos sąlygoms. JAV paskatino ES palankiau vertinti Turkiją, kadangi ją laiko pagrindine musulmoniškąją sąjungininke kovoje prieš terorizmą.
Rumunija ir Bulgarija, taip pat besiderančios dėl narystės ES, greičiausiai į ją nepateks iki 2007-ųjų. Šią datą kaip realiausią pripažįsta ir pačios kandidatės.
Kvietimai narystei ES greičiausiai bus paskelbti Kopenhagoje (Danija) gruodžio viduryje. Tokiu atveju liktų dveji metai sutarčių ratifikavimui šalių narių bei kandidačių teisinėse struktūrose ir ES Parlamente.
Tačiau ES plėtra susiduria su rimtomis kliūtimis. Lieka neišspręsti nesutarimai dėl subsidijų šalių kandidačių fermeriams. Kurį laiką neramino būsimo Airijos referendumo galimi neigiami rezultatai, galėję sutrukdyti plėtrai. Nors tikimasi, jog klausimas dėl graikiškųjų ir turkiškųjų Kipro gyventojų susitaikymo greitu laiku išsispręs, tačiau gali iškilti sunkumų. Deryboms nepavykus Graikija vis tiek ketina reikalauti priimti graikiškąją Kipro salos pusę į ES, priešingu atveju grasina vetuoti ES plėtrą. Iš kitos pusės, Ankara teigia aneksuosianti turkiškąją Kipro pusę, jeigu šiaurinė salos dalis liks nuošalyje.
Kitą šalį kandidatę – Latviją kankina korupcija bei asmenų, nuolat gyvenančių šalyje, tačiau neturinčių pilietybės, teisės. Pagal korupciją Latvija užima pirmą vietą tarp kandidačių į ES 2004-aisiais. Tačiau reikia pažymėti, jog neseniai vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjusios „Naujojo laiko“ partijos lyderis pažadėjo negailestingai su ja kovoti ir yra vilties, jog ši problema pajudės iš mirties taško.
Slovakija, pasak Vakarų ekspertų, sėkmingai eina derybų keliu, pasivijo Čekiją, Vengriją ir Lenkiją, nepaisant to, kad pastarosios derybas pradėjo dvejais metais anksčiau. Tačiau nežiūrint teigiamų poslinkių, Slovakijoje dar reikia atlikti daug ekonominių bei socialinių reformų. Ekspertai teigiamai įvertino jau įgyvendintas pastangas reorganizuoti bankų sektorių bei privatizuoti stambiąsias įmones, tačiau neigiamai vertinamas didelis nedarbo lygis, išsikerojusi korupcija, netolygi skirtingų regionų plėtra bei opi Slovakijos čigonų problema. Nedarbo lygiu šalis lenkia kitas kandidates į ES – darbo neturi 19 proc. Slovakijos gyventojų. Negana to, duomenys atskiruose regionus smarkiai skiriasi. Jeigu sostinėje Bratislavoje darbo ieško tik 5 proc. gyventojų, tai kai kuriuose regionuose nedarbas siekia 30 proc. Korupcija laikoma viena didžiausių kliūčių Slovakijai įstoti į NATO. Kita kandidatės problema – didžiausia čigonų koncentracija, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Ją spręsti siūloma stengiantis pakeisti čigonų mentalitetą ir sudaryti sąlygas jų vaikams mokytis.
Didžiausia kliūtis Lenkijai stojant į ES – žemės ūkis. Vietiniai ūkininkai pagrįstai bijo konkurencijos iš Vakarų, kadangi subsidijos ES žemdirbiams keturiskart viršytų subsidijas naujai įstojusioms šalims pirmaisiais narystės metais, nors ir planuojama per 10 metų skirtumą išlyginti. Lenkija kategoriškai priešinasi, teigdama, jog per 10 metų vietiniai žemdirbiai bus sužlugdyti ir reikalauja 100 proc. subsidijų, siūlydama skirtumą padengti iš kaimo plėtros pinigų. ES nesutikus, keletas Lenkijos partijų žada raginti savo rinkėjus balsuoti prieš stojimą į ES. Minint kitus Lenkijos trūkumus, galima pažymėti valstybinio aparato nepaslankumą, menką teisminės sistemos efektyvumą, prastą pasienio ir muitinių tarnybų veiklą bei aukštą korupcijos lygį.
ES ekspansija į Rytus 2004 metais atitinka NATO plėtrą, kadangi pastarosios organizacijos lyderiai lapkričio mėnesį planuoja pakviesti Slovėniją, Latviją, Lietuvą, Estiją, Slovakiją, Rumuniją ir Bulgariją prisijungti prie aljanso.

Pagal užsienio žiniasklaidą

© 2002 "XXI amžius"