Horizontai

Sunkūs Kaliningrado klausimai

Lietuvos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžia, kad Lietuva pasirengusi prisidėti siekiant susitarimo dėl Kaliningrado srities klausimo. Tačiau, pasak parlamento vadovo, „Lietuvos indėlis galimas tik esant tam tikroms griežtoms sąlygoms: politinėms ir teisinėms garantijoms dėl kuo ankstesnio Lietuvos prisijungimo prie Šengeno sutarties, horizontalaus numatomų priemonių taikymo visoms dabartinėms ES bei stojančioms šalims, bendro siūlomų sprendimų įgyvendinimo bei abipusiškumo principo taikymo“.
Tai Lietuvos Seimo Pirmininkas pasakė praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje bendroje Europos Parlamento ir Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos parlamentų vadovų diskusijoje. „Esame jau ne kartą pasakę savo poziciją Europos Sąjungai dėl galimo lankstaus vizų režimo su Kaliningrado sritimi ir neketiname jos atsisakyti. Savo ruožtu besiplečiančios Sąjungos interesų labui Lietuva yra pasirengusi prisidėti siekiant susitarimo su Rusijos Federacija tranzito iš ir į Kaliningrado sritį klausimu“, – sakė Seimo Pirmininkas.
Seimo Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad „supaprastintas“ tranzito dokumentas“, kurį pasiūlė Europos Komisija, turėtų būti taikomas vienodai visoje Šengeno erdvėje, tačiau tai negali tapti kliūtimi valstybėms kandidatėms ateityje prisijungti prie Šengeno sutarties. „Tik įstojus į Šengeno erdvę Lietuva bus pasirengusi nagrinėti bevizių tranzitinių traukinių idėją – tai aiškiai pasakė Lietuvos Seimas spalio 10 d. priimtoje rezoliucijoje dėl Kaliningrado“, – sakė A. Paulauskas.
A. Paulauskas pažymėjo, kad Seimo rezoliucija patvirtina, jog Lietuva tvirtai laikosi nuostatos įgyvendinti visus aquis (ES teisės ir praktikos) reikalavimus ir tapti visateise Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės dalyve, be jokių išlygų ir išimčių. „Neturi būti eksperimentuojama nei su mūsų stojimu į Šengeną, nei su mūsų suverenumu. Negalime rizikuoti savo piliečių, verslo ir transporto judėjimo laisve Europoje. Be šito mūsų narystė Europos Sąjungoje būtų nevisavertė“, – pabrėžė Lietuvos Seimo Pirmininkas A. Paulauskas.
Ketvirtadienį, komentuodamas praėjusią savaitę Briuselyje vykusią Europos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos parlamentų vadovų diskusiją Kaliningrado srities klausimu, Seimo Pirmininkas pažymėjo akcentavęs, kad Lietuva, baigusi derybinį skyrių su ES, įsipareigojusi įvesti vizas, privalo tą įgyvendinti, nes siekia savo tikslo – tapti ES nare, prisijungti prie Šengeno erdvės. „Mes nedarysim jokių žingsnių, kurie trukdytų mūsų tikslams“, – pabrėžė A. Paulauskas. Seimo Pirmininko nuomone, Lietuva yra suinteresuota kaimyninės Kaliningrado srities plėtra. Naujų konsulatų srityje atidarymas, daugkartinių nebrangių vizų srities gyventojams išdavimas, A. Paulausko teigimu, būtų daug naudingesnis dalykas nei užplombuoti beviziai traukiniai. „Mes dėl bevizio traukinio pasisakom labai kategoriškai. Traukinio važiavimas per Lietuvos teritoriją trukdytų prisijungti prie Šengeno sutarties. Negali būti jokių svarstymų apie tai tol, kol mes neįstoję į ES, kol neprisijungę prie Šengeno sutarties“, – sakė A. Paulauskas. Artėjant sausio 1 d., kai bus įvestos vizos, klausimas darosi itin aktualus. Anot A.Paulausko, Lietuva siūlo Rusijai atidaryti papildomus konsulatus, tartis dėl supaprastintų daugkartinių, vizų ir kitų dalykų. „Mes kalbamės dėl techninių dalykų, siūlom, kaip supaprastinti Rusijos piliečiams važiavimą. Tačiau turi būti geri norai ir iš Rusijos pusės“, – sakė A. Paulauskas.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Kopenhagoje susitikęs su ES pirmininkaujančios Danijos užsienio reikalų ministru Peru Stigu Mioleriu (Per Stig Moeller) ir ES plėtros komisaru Giunteriu Ferhoigenu (Guenter Verheugen) pareiškė, jog jei stojimo į Europos Sąjungą sutartyje bus įrašyta konkreti data, kada Lietuva taps Šengeno erdvės nare, Lietuva sutiks su kai kuriomis naujomis ES siūlomomis tranzito į ir iš Kaliningrado problemos sprendimo detalėmis.
Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, jog pokalbiuose Kopenhagoje buvo aptariamos likusios septynios integracijos į ES savaitės. Tai yra ką Lietuva dar turi nuveikti iki gruodžio mėnesį vyksiančio ES viršūnių susitikimo, per kurį bus paskelbta, kurios kandidatės sėkmingai baigė derybas su ES ir bus pakviestos 2004–aisiais tapti visateisėmis narėmis. Kalbėta žemės ūkio, gamybos kvotų, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo, biudžeto formavimo klausimais. Tačiau bene aktualiausia tema – Rusijos piliečių tranzitas iš ir į Kaliningrado sritį per būsimos ES narės Lietuvos teritoriją. Įgyvendindama ES reikalavimus, Lietuva kitais metais ketina panaikinti Rusijos piliečiams taikytas bevizio režimo lengvatas. Tačiau tam prieštarauja Rusija. „Visi mes labai konstruktyviai ieškom sprendimo“, – teigė A. Valionis, tačiau neatskleidė trečiadienį Kopenhagoje pareikštų Lietuvos, ES pirmininkės Danijos ir už plėtrą atsakingo EK nario derybinių pozicijų.
Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Mioleris džiaugėsi sakydamas, kad Lietuva turi galimybę baigti derybas su Europos Sąjunga Danijos pirmininkavimo metu. „Lietuva pastarąjį dešimtmetį sunkiai dirbo, kad įgyvendintų politines ir ekonomines reformas, kurios būtinos įsijungiant į Europos bendriją. Aš laimingas, kad šios pastangos buvo pripažintos, kai Lietuva gavo teigiamą įvertinimą Europos Komisijos paskelbtame pažangos pranešime“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras.
P.S. Mioleris sakė, jog Danija, kaip ES pirmininkaujanti šalis, stengsis, kad su visomis šalimis kandidatėmis būtų elgiamasi sąžiningai. Kartu Danijos diplomatas perspėjo nepuoselėti lūkesčių, kurių neįmanoma įgyvendinti. Kaip pavyzdį paminėjo ES siūlymą dėl finansavimo problemų, kuris bus apribotas Berlyno sutarties. „Tačiau tai neturi temdyti svarbiausio momento – Lietuvos piliečiai greitai raškys sunkaus darbo bei reformų vaisius ir prisijungs prie mūsų jau kaip ES piliečiai“. Šie P.S. Miolerio žodžiai cituojami ES pirmininkaujančios Danijos pranešime spaudai.
Susitikimų metu aukšti ES pareigūnai klausė, ar Lietuva sutiktų nuo kitų metų sausio 1 dienos vykstantiems į ir iš Kaliningrado traukiniu Rusijos piliečiams šešis mėnesius taikyti ne griežtą, bet sušvelnintą vizų režimą, o nuo liepos 1 dienos įvesti supaprastintus kelionės dokumentus. Lietuvos diplomatijos vadovo buvo klausiama, ar Lietuva galėtų dar iki narystės ES pradėti rengti galimybių studiją dėl greitųjų bevizių traukinių.
A.Valionis penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje teigė patikinęs G.Ferhoigeną bei P.S.Miolerį, kad Lietuvai svarbiausi ne šie klausimai, bet garantijos, jog ji tikrai bus priimta į Šengeno erdvę. Taigi europareigūnams buvo pasiūlyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje įrašyti konkrečią Lietuvos prisijungimo prie Šengeno erdvės datą. Toks Lietuvos pasiūlymas bus svarstomas artimiausiuose ES viršūnių susitikimuose. Pasak A.Valionio, bet kuriuo atveju kontrolė šiuose iš ir į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją važiuojančiuose traukiniuose nuo sausio 1 dienos turės būti. Kadangi kalbama apie kol kas neapibrėžtą Lietuvos prisijungimo prie Šengeno sutarties šalių datą, A.Valionis teigė neminėjęs neseniai Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytos iniciatyvos priimti Lietuvą į Šengeno erdvę dar iki narystės ES ir taip išsklaidyti lietuvių nerimą, kad darydami vizų režimo nuolaidas Rusijos piliečiams atitolinsime įstojimą į Šengeną.
Taip pat ir Vokietijos Bundestago Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas dr. Fridbertas Fliugeris (Friedbert Pfluger) yra prieš bet kokį bevizį režimą per Europos Sąjungos teritoriją. „Šiuo metu nepriimtinas bet koks bevizis judėjimas per Europos Sąjungos teritoriją“, – pabrėžiama F. Fliugerio laiške Lietuvos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui Vyteniui Andriukaičiui. Laiške pabrėžiama, kad negali būti jokių kompromisų siekiant užtikrinti Europos Sąjungos piliečių saugumą. „Aš, žinoma, noriu išsaugoti Šengeno sutarties nuostatas ir todėl nenoriu nusižengti Europos Komisijos pozicijai dėl Kaliningrado tranzito. Kaip nurodė komisija, šiame etape tiesioginis keleivių tranzitas nesustojančiais greitaisiais traukiniais būtų nesaugus. Traukinius pirmiausia reikia modernizuoti, o jūsų pareigūnams privalo būti suteikta teisė vykdyti kontrolę tranzito metu“, – rašo Bundestago EK pirmininkas. Anot jo, Rusijos pasiūlymas dėl bevizio režimo yra nepriimtinas, bevizis judėjimas Rusijos ir ES teritorijose gali būti tik ilgalaikis tikslas.
Europos Sąjunga ketvirtadienį po Maskvoje įvykusių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Igoriu Ivanovu neįprastai griežtai paragino Rusiją konstruktyviai spręsti nesutarimus dėl būsimo Kaliningrado srities statuso. Po derybų šį pusmetį ES pirmininkaujančios Danijos užsienio reikalų ministras P.S.Mioleris Kopenhagoje paskelbė neįprastai griežto tono pareiškimą. „Šiuo klausimu ES pademonstravo daugiau lankstumo negu kada nors anksčiau bet kurios kitos valstybės atžvilgiu, – sakoma pareiškime. – Tačiau ir Rusija privalo veikti konstruktyviai ir demonstruoti, jog nori bendradarbiauti“.
Danijos premjeras Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) ketvirtadienį Stokholme pareiškė, jog būtina gerbti Lietuvos suverenumą. „Norėčiau pabrėžti, kad ir kokį sprendimą mes rastume, jis neturi būti priimtas Lietuvos suverenumo sąskaita, – sakė ES pirmininkaujančios Danijos lyderis. – Lietuva atgavo suverenumą vos prieš kelerius metus ir, savaime suprantama, labai jautriai reaguos į tai, jei susitarsime dėl tranzito ar kitų klausimų, kuriuos Lietuvos visuomenė gali suprasti kaip pakertančius suverenumą“. A.F.Rasmusenas pakartojo, jog tikisi, kad Kaliningrado problema bus išspręsta iki lapkričio 11 dienos, kai Kopenhagoje įvyks ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.