Lemtingo lapkričio laukimas

Danijos ministras pirmininkas A.F.Rasmusenas po susitikimo su Europos Komisijos prezidentu R.Prodžiu ir Europos Parlamento pirmininku P.Koksu pareiškė, kad svarbiausi klausimai, aptarti šiame susitikime, buvo Europos Sąjungos plėtra ir Kaliningradas. A.F.Rasmusenas nieko konkretaus nepaaiškino, kaip ketinama juos spręsti. Lenkijos spauda rašo, kad jai griežtai atmetus Rusijos reikalavimus dėl bevizio tranzito, visas jėgas Rusija skiria Lietuvos spaudimui, nes Lietuva tokio pasipriešinimo neparodė.
Pačioje Rusijoje ir Kaliningrado srityje be atvangos skelbiami pareiškimai dėl Kaliningrado, tačiau juose nėra nieko naujo. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Rozovas pareiškęs, kad Maskva siekia surasti protingą sprendimą dėl Kaliningrado ir net pasirengusi kompromisams, tačiau čia pat pakartojo, kad jokių kompromisų įvedant vizų režimą vykstant traukiniais bei autobusais nebus. Politikos apžvalgininkai teigia, kad Rusija „tempia gumą“ ir tikisi, kad Europos Sąjungai pagaliau nusibos, ir prezidentas V.Putinas, atvykęs į ES ir Rusijos viršūnių susitikimą Kopenhagoje, sugebės paveikti ES lyderius galbūt padarydamas neesminių nuolaidų. Nors iš V.Putino aplinkos žmonių kone kasdien ateina įspėjimai, kad lapkričio 11-osios ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio derybos gali žlugti arba, geriausiu atveju, bus itin sudėtingos.
Atrodo, Rusijos prezidentas vis labiau pasiduoda jėgos struktūrų ir imperininkų spaudimui. Be to, V.Putinas turi puikią darbo KGB Vokietijoje patirtį, todėl pakankamai gerai susipažinęs ne tik su Vokietijos, bet ir kitų Europos Sąjungos politikų dosjė. O jose galima atkapstyti visko ir reikalui esant pametėti skandalų ištroškusiai žiniasklaidai kompromituojančios medžiagos.
Kremliaus nenoras ieškoti kompromisų, bukas užsispyrimas šiuo klausimu rodo, kad pasinaudojus Kaliningrado problema galima sulaukti ne tik diplomatinio, bet ir karinio spaudimo. Jau nekalbant apie ekonominį.
Vis dažniau ir paties Kaliningrado politikai pradeda suvokti, kad Europos Sąjunga gali ir nenusileisti beviziam režimui per Lietuvą, todėl bando ieškoti kokios nors išeities iš aklavietės. Jie siūlo įvairius variantus, kurie, jų nuomone, būtų priimtini Lietuvai. Antai Kaliningrado Dūmos pirmininko pavaduotojas S.Kozlovas siūlo gana įdomią ir savotiškai originalią išeitį. Jis jau paskelbė tezes, kurias ketina įteikti Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime Kopenhagoje. S.Kozlovas ragina paskelbti teritorinių pretenzijų moratoriumą bet kuriai šaliai, jeigu ji atsisakys išsaugoti bevizį tranzitą į Kaliningradą. Aišku, S.Kozlovas pirmiausia turėjo galvoje Lietuvą, kuriai teritorines pretenzijas nuolat reiškia Rusijos Valstybės Dūmos deputatai. S.Kozlovas teigia, kad tokie reikalavimai labai neigiamai atsiliepia Maskvos ir Vilniaus santykiams ir pagaliau paties Kaliningrado srities gyventojams. Tai išties savotiškas pasiūlymas. Juk moratoriumas tam ir skelbiamas, kad kada nors būtų atšauktas. Kol kas iš ES sostinių apie tokią „racionalizaciją“ nesigirdėjo jokių atsiliepimų. Tačiau pakankamai aišku, jog tai sukels juoką. Juk, be Rusijos, teritorinių pretenzijų Lietuvai niekas daugiau nereiškia. Tik iš Minsko kartais pasigirsta tokie raginimai.
Maskva labai suirzo, kai Europos Komisijos atstovas Rusijoje Ričardas Raitas pareiškė, kad negali būti ir kalbos apie bevizį režimą. Pasak R.Raito, apie tai bus galima kalbėti tik tada, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Kaip elgsis Rusija, jeigu ES nepatenkins jos reikalavimų? Galimi keli variantai – ekonominis spaudimas, penktosios kolonos veiksmų Lietuvoje suaktyvinimas, nors šis aktyvumas ir dabar pakankamas. Vien universiteto eksrektoriaus brukamas referendumas dėl NATO daug ką pasako. Panašus „variantas“, sugalvotas KGB virtuvėje ir pakištas Slovakijos vyriausybei prieš trejetą metų dėl priėmimo į NATO, jai kainavo neigiamą atsakymą. Ne mažiau svarbus reikalas yra kai kurių Vakarų valstybių pozicija. Jau pakankamai aišku, kad Prancūzija, Italija ir Ispanija, o iš dalies ir Vokietija, linkę palaikyti Rusijos poziciją. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, neseniai dalyvavęs Europarlamento Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos atstovų pasitarime Briuselyje, atvirai pasakė, kad kai kurių Vakarų šalių atstovai jam tiesiai aiškino, jog Lietuva neturi „pakenkti prezidentui Putinui“. Panašiai kai kurie Vakarų politikai kalbėjo ir Lietuvai rengiantis paskelbti ir jau paskelbus nepriklausomybę: jokiu būdu nepakenkite Gorbačiovui! Vadinasi, kai kuriose Vakarų sostinėse neišnyko Maskvos meškos baimė arba nesuvokiama, kad nepaisant visų „perestrojkų“ Rusija iš esmės nepasikeitė. Deja, klausantis Prancūzijos prezidento Ž.Širako ir kitų politikų kalbų susidaro įspūdis, kad ir ten pakitimų, ypač Maskvos atžvilgiu, nedaug.
Mūsų užsienio reikalų ministras Antanas Valionis išvykdamas vizito į Prancūziją pareiškė, jog bandysiąs pakeisti Paryžiaus poziciją bevizio režimo per Lietuvą klausimu. Tačiau tai – iš fantazijos srities. O jeigu ministrui pavyktų, tai iš tiesų galima būtų ordiną įteikti. Tačiau pastaruoju metu ir užsienio reikalus tvarko premjeras. Prezidentui palikta pristatinėti Lietuvą Frankfurto knygų mugėje ar panašiuose renginiuose.

P.K.

© 2002 "XXI amžius"