Žvilgsnis į Europą

Po ilgos pertraukos Rytų Europos reikalai ir NATO plėtra susilaukė Amerikos dėmesio. Prezidentas Bušas vėl svarsto galimas sankcijas prieš ne itin proamerikietišką Ukrainos prezidentą, analizuoja Rumunijos ir Bulgarijos, nepasižyminčių aukštais NATO standartais, galimybes tapti aljanso narėmis bei organizuoja greitojo reagavimo pajėgas prieš būsimus afganistanus.
Anot „The Washington Post“, keletą pastarųjų mėnesių Dž.Bušo administracijos dėmesys buvo nukreiptas į Iraką, Kiniją ir Rusiją. Galimos Irako krizės akivaizdoje Vašingtono ir Europos pareigūnai nė kiek nepasistūmėjo aljanso ir Europos tvarkos reformavimo keliu. Po transatlantinės bendruomenės kultūrinio ir politinio susiskaldymo dėl Irako puolimo, Kyoto protokolo ir kitų klausimų, senasis žemynas susidūrė su neatidėliotina būtinybe keistis. JAV ir Prancūzijos nesutarimai dėl Irako privertė ilgai tobulintus Europos ir Vašingtono santykius susvyruoti. Kaip žinia, Vokietijos vyriausybės požiūris į JAV užsienio politiką yra gerokai kritiškesnis nei bet kurios kitos Europos valstybės. Tačiau šalies saugumo ir stabilumo vardan G.Šrioderis Vašingtonui mojuoja alyvų šakelėmis.
Po ilgo JAV pareigūnų pasipriešinimo, esą neapžvelgti kitų kandidatų privalumai, Vašingtonas pagaliau leido vokiečių ir olandų komandoms imtis atsakomybės už taikos palaikymą Afganistane iki šių metų pabaigos. Šis žingsnis sutaupė milijonus dolerių JAV mokesčių mokėtojams, nes priešingu atveju JAV vyriausybė privalėtų subsidijuoti Turkijos taikos palaikymo komandą.
Neseniai vykusiame susitikime Baltuosiuose rūmuose NATO generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas prasitarė, jog Vokietija svarsto europietiškųjų NATO narių aprūpinimo sunkiąja oro technika galimybę. Tokiu būdu daugelis šalių galėtų išsimokėtinai įsigyti modernius JAV pagamintus „C-17“ orlaivius.
Anot JAV pareigūnų, artėjantis Prahos susitikimas buvo dar vienas, bene pagrindinis Dž.Robertsono vizito JAV tikslas. „The Washington Post“ teigimu, tikimasi, jog JAV prezidentas pritaria maksimaliai NATO plėtrai į aljansą priimant septynias naujos nares, netgi gerokai nuo kitų kandidačių atsilikusias Rumuniją ir Bulgariją. Gruodžio mėnesį daugumos kandidatuojančių į NATO laukia naujas išbandymas – dešimt naujų narių turėtų būti pakviestos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje 2004-aisiais.
„Tamsiausias debesis, užplaukęs ant optimistinių plėtros nuotaikų, yra kontraversiškojo Ukrainos lyderio Leonido Kučmos elgesys, dėl kurio jis tikriausiai nebus pakviestas į iškilmingą Prahos susitikimo atidarymo ceremoniją“, – rašo įtakingasis dienraštis.
Neseniai tyrimą Ukrainoje atlikę JAV ir D.Britanijos ekspertai pripažino, jog prieš dvejus metus ši šalis pažeidė tarptautinę prekybos karine technika su kai kuriomis šalimis embargą ir pardavė radarinius sekimo prietaisus Irakui. Ekspertų išvadose teigiama, jog vyresnieji Ukrainos pareigūnai neranda įtikinamų argumentų šiems kaltinimams paneigti.
Prahos susitikimas turėtų padėti NATO vadams užsibrėžti naujus tikslus, kurių pirmi du jau aiškūs: sutramdyti maištingus Rytų Europos politikus ir užtikrinti saugumą visoje aljanso teritorijoje. Tikimasi gauti visuotinį pritarimą 20 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgoms.
„Apie šias pajėgas derėjo kalbėti daug anksčiau – dar tada, kai mūsų europietiškosios sąjungininkės siūlė savo pagalbą, o mes nežinojome, ką joms atsakyti“, – „The Washington Post“ teigė vienas JAV prezidento administracijos pareigūnų. To paties požiūrio laikosi ir NATO generalinis sekretorius, Vašingtone pasakęs dar aiškiau ir glausčiau: „Jei žmonės siūlo pagalbą, privalu ją priimti“.

Pagal užsienio spaudą parengė Justina ŽEIŽYTĖ

© 2002 "XXI amžius"