JAV tikisi NATO paramos kovoje prieš terorizmą

Praėjus kiek daugiau nei metams po visą pasaulį sudrebinusių teroristinių išpuolių, JAV netyla svarstymai ir spėlionės, kokių priemonių bus imtasi prieš galimus teroro išpuolius. Pasaulis laukia tolesnių JAV veiksmų ir žada padėti pažaboti terorizmą, tačiau nerimaujama dėl karo prieš Iraką, galbūt ir prieš kitas teroristus remiančias šalis, grėsmės. Civilinė ir karinė JAV vadovybė tikisi aktyvios NATO narių paramos. Praėjusią savaitę priimtas srendimas dėl NATO plėtros yra šių nuostatų išraiška.
Duodamas interviu NATO žurnalistams JAV gynybos departamento sekretoriaus pavaduotojas P.Volfovicas pabrėžė tikįs NATO organizacijos galia. Nepaisant esamų problemų, svarbu atrasti bendrus tikslus bei vertybes ir bendradarbiauti. NATO sėkmę lėmė tai, kad ši organizacija visada rėmėsi demokratiniais principais. Pažymėtina ir NATO svarba šaltojo karo metu, NATO narių reakcija į 1991-aisiais įvykusį Sovietų Sąjungos iširimą bei Irako invaziją į Kuveitą. Be šios tarptautinės organizacijos, atskiros jai priklausančios valstybės nebūtų galėjusios veikti taip vieningai. Per pastarąjį dešimtmetį itin pagerėjo Rusijos ir Vakarų santykiai, pati NATO organizacija pribrendo plėtrai, kuri reikšminga visai Europai. Po praėjusių metų rugsėjo įvykių JAV pirmą ir kol kas vienintelį kartą NATO istorijoje buvo prisimintas 5-asis sutarties straipsnis: iškilus grėsmei vienai šios organizacijos narių, kitos imasi aktyvių veiksmų.
2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykiai Jungtinėms Amerikos Valstijoms buvo itin skaudi pamoka. Tą dieną žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Todėl reikia nepamiršti, kad masinių teroro atakų metu per vieną dieną gali žūti dešimtys ar net šimtai tūkstančių. Būtina kovoti su terorizmu ne tik suimant pavienius teroristus ar neįsileidžiant jų į savo šalį. Nedovanotina remti terorizmą šiame masinio naikinimo ginklų amžiuje.
Į klausimą, ar Irakas galėtų išvengti būsimo puolimo, P.Volfovicas atsakė, kad Irakas privalo vykdyti Jungtinėms Tautoms duotus pažadus. Gera pradžia būtų tikrovę atitinkančių duomenų apie masinio naikinimo ginklų skaičių pateikimas. Irakas per 15 dienų turėjo įvykdyti Jungtinių Tautų rezoliucijos reikalavimus, tačiau praėjo jau vienuolika metų, o tai vis dar nepadaryta.
Pasak P.Volfovico, karas pateisinamas tik kraštutiniais atvejais, kai jokios kitos priemonės neduoda teigiamų rezultatų. Tai puikiai supranta ir civilinė, ir karinė JAV vadovybė. Kartais tenka pasirinkti karą kaip mažesnę blogybę. Svarbu nepamiršti, kad reikia padėti daugybei badą kenčiančių žmonių karo nusiaubtose šalyse. Prisiminkime Somalį, Kuveitą, Kosovą, Bosniją, Afganistaną ir Šiaurės Iraką, kur didžiąją gyventojų dalį sudaro musulmonai. Būtų neteisinga manyti, kad visos islamą išpažįstančios šalys ir visi pasaulio musulmonai yra priešiškai nusiteikę. JAV rūpi ir kitų šalių parama, ypač tikimasi Europos šalių pritarimo, svarbi ir islamą išpažįstančių šalių pozicija. Vis daugiau žmonių supranta, kad tai nėra eilinis JAV ir Irako konfliktas. Svarbu, kad ir Irako vadovybė įsitikintų, kaip gali susivienyti pasaulis. Kol teroristinės organizacijos lengvai galės įsigyti masinio naikinimo ginklų, pasaulis nebus saugus. Irakas nėra vienintelė šalis, turinti masinio naikinimo ginklų, remianti teroristų organizacijas bei teikianti prieglobstį teroristams. Jei nebus imtasi priemonių dabar, galima sulaukti kur kas daugiau aukų pareikalausiančių tragedijų.
NATO neturi delsti, reikia veikti skubiai, bet koks delsimas leistų suabejoti NATO įtaka. Vašingtonas nenorėtų, kad karas Irake primintų 1999-ųjų įvykius Kosove. Kovai su „Al Qaedos“ teroristų tinklu ir taikos palaikymo misijai Afganistane JAV jau užsitikrino Vokietijos ir Nyderlandų paramą. Šių šalių kariai netrukus pakeis dabar Afganistane dislokuotus Turkijos taikdarius. Taikos palaikymo misijoje pasiryžusios dalyvauti ir kitos valstybės. Naujoji Vokietijos vyriausybė pasižadėjo tęsti bendradarbiavimą taikos palaikymo misijoje.
Tebesiginčijama tik dėl misijai būtino karių skaičiaus. JAV gynybos departamento sekretorius D.Rumsfeldas siūlo sudaryti nuolatines 5–20 tūkst. karių pajėgas, kurios turėtų kovoti prieš naujas teroristų atakas ir būtų dislokuotos per 7-30 dienų. Tačiau NATO pareigūnai tvirtina, kad toks uždavinys iš esmės neįvykdomas. Pasak D.Rumsfeldo, delsti keletą mėnesių ar net ištisus metus esant šiandieninei situacijai nebegalima. Pasauliui reikalinga aprūpinta modernia ginkluote ir galinti žaibiškai reaguoti karinė organizacija. NATO pajėgos privalo sugebėti apginti ne tik šalis nares, bet ir kuo skubiau reaguoti į tarptautinius konfliktus. Lenkijoje vykusios spaudos konferencijos metu D.Rumsfeldas pažymėjo, kad po rugsėjo 11-osios įvykių NATO įrodė, jog šios organizacijos narės pasiruošusios atremti galimus išpuolius, tačiau reikia ir toliau ruoštis galimoms atakoms.
Šiandien NATO nebegali būti tokia organizacija, kokia ji buvo prieš kelerius ar keliolika metų. NATO generalinis sekretorius lordas Robertsonas primygtinai ragina apsispręsti dėl organizacijos ateities.
JAV gynybos departamento sekretorius D.Rumsfeldas pabrėžia, kad 1991-aisiais, prieš karą Persijos įlankoje, jokios koalicijos nebuvo. Koalicija susidarė tik tada, kai JAV nusprendė pulti Iraką. Koaliciją sudarė ne tik NATO narės, prisijungė daug viso pasaulio šalių, tačiau tam prireikė ne vienos dienos. Pasak D.Rumsfeldo, šiandien JAV veiksmams pritaria maždaug 90 valstybių, o tai būtų galima pavadinti didžiausia žmonijos istorijoje koalicija. Tuo tarpu nėra jokios Iraką palaikančios koalicijos. Jeigu S.Huseino režimas, vaizduojantis sutinkąs su JT kontrole, vis dėl to nusigręžtų nuo pasaulio bendruomenės, karas gali tapti neišvengiamas. P.Volfovicas atsisakė kalbėti apie galimus karinius veiksmus, kol prezidentas Dž.Bušas neįsakys pulti. JAV vadovybė pasiryžusi aptarti visas galimas karinių veiksmų pasekmes, pavyzdžiui, jei Iraką paremtų kuri nors Artimųjų Rytų šalis. Neprognozuojama, kiek toks karas truktų.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2002 "XXI amžius"