Trys Baltijos valstybės dideles viltis deda į NATO

Po rugsėjo 11–osios įvykių kilo nuogąstavimų, jog NATO plėtra bus išbraukta iš artimiausių Dž.Bušo planų. Šią baimę dar sustiprino Vašingtono elgesys – JAV rodė didesnį dėmesį Pakistanui negu trims Baltijos valstybėms. Tačiau greitai Amerika suprato, jog kovoje prieš tarptautinį terorizmą nėra nei didelių, nei mažų šalių. Kaip teigia Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris, „rugsėjo 11–osios įvykiai parodė, jog netgi maži sąjungininkai gali praversti, o jų kukli parama būti reikšminga“.
Nors Lietuva, Latvija ir Estija – nepriklausomos valstybės su daugybe skirtumų, aljansas matė naudą priimdamas į organizaciją visas tris kartu. Kaip teigia NATO pareigūnai, būtent bendra trijų Baltijos valstybių teritorija ir bendros pastangos skatina priimti tokį sprendimą. Be to, pareigūnai pridūrė, jog bendros valstybių pastangos siekti narystės karinėje organizacijoje leido greitai sulaukti pakvietimo prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Latvijos gynybos ministras Girtis Valdis pritaria šiai nuomonei: „Baltijos valstybės padėjo daug pastangų ir įrodė, kad priimti tik kurią nors vieną iš jų būtų neefektyvu“. Pasak Latvijos prezidentės Vairos Vykės Freibergos, „Aljanso esmė – vienybė. Mes įrodėme, jog galime būti vieningi“.
Vos prieš kelis mėnesius vargiai buvo galima tikėtis tokių poslinkių. Rusija kategoriškai prieštaravo NATO plėtrai, nes Baltijos kraštų prijungimas išplėstų organizacijos ribas iki pat Maskvos „laukujų durų“. Tačiau Rusijos priešinimasis nuslūgo, kai glaudžiai ėmė bendradarbiauti su aljansu kovoje prieš terorizmą. Taigi dabar kelias laisvas ir Baltijos valstybių priėmimas į NATO Prahoje, pasak buvusio Estijos užsienio reikalų ir gynybos ministro Jurio Luiko, tapo „šio NATO plėtros etapo karūnos brangakmeniais“.
Estijos parlamentaro ir buvusio ministro Tomo Hendriko nuomone, pirmieji ženklai, leidę manyti, jog Baltijos valstybės šiais metais taps NATO narėmis, buvo parodyti 2001 m. birželio mėnesį Dž.Bušo kalboje Varšuvoje. Po rugsėjo 11–osios įvykių imta daugiau kalbėti apie „energingą plėtros procesą“, apimsiantį regioną nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Estija

Taikos metu Estijos kariuomenę sudaro vos 5 tūkst. kareivių, tačiau buvusi Sovietų Sąjungos valstybė su 1,4 mln. gyventojų parodė įspūdingą siekį bendradarbiauti taikos palaikymo misijose. Iš viso Estija yra pasiuntusi daugiau nei 900 karių misijoms Bosnijoje, Kosove, Albanijoje, Gruzijoje ir Libane. Penki sprogmenų aptikimo specialistai, pasiųsti į Afganistaną, tapo didvyriais namuose, o jų šeimos nariai virto žiniasklaidos žvaigždėmis.
Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris teigia: „Mes labai rimtai žiūrime į tarptautinius įsipareigojimus. Anksčiau niekada neteko veikti už Baltijos regiono ribų. Norime, kad mūsų maža šalis pasaulyje būtų žinoma. Be to, kada nors ir mums gali prireikti pagalbos“. Estijos premjeras Siimas Kallas teigė, jog narystė NATO – geriausia Estijos saugumo garantija, ir kalbėjo, jog jo šalis padarys viską, kad kvietimas narystei Prahoje būtų ne dovana, o užtarnautas ilgo darbo rezultatas: „Jei mes norime gynybos, turime pasiūlyti bendradarbiavimą“. Šiuo metu už narystę NATO pasisako daugiau nei 60 proc. estų.
Tarp Estijos problemų būtų galima išskirti nepakankamą holokausto aukų atminimo paminėjimą. Vašingtonas buvo nepatenkintas šios datos paminėjimu bei istorinių knygų trūkumu. Estija tinkamai sureagavo į pastabas: atnaujino vadovėlius ir sausio 27–ąją paskyrė holokausto aukų bei kitų nusikaltimų prieš žmoniją atminimo diena. „Mes turime prisiminti ne tik holokausto, bet ir sovietų nusikaltimus“, – teigė laikraščio „Postimees“ vyr. redaktorius Tomas Sildamas.

Latvija

Priešingai nei Lietuva ir Estija, Latvija dar nesiuntė karių į Afganistaną, nors pareigūnai teigia ketinantys tai daryti. Tokio pobūdžio priekaištai Latvijoje priimami ganėtinai jautriai. „Dar visai neseniai Latvijos vyrai buvo imami į sovietų kariuomenę, – priminė prezidentė Vaira Vykė Freiberga. – Dauguma jų vyko į Afganistaną ir ne vienas liko luošas visam gyvenimui“. Skirtumas tas, jog dabar į misijas gali vykti tik profesionalūs kariai. Jie iš anksto žino, kad tai pavojinga, tačiau rinktis gali patys. Pasak Latvijos prezidentės, dauguma šalies gyventojų remia Latvijos narystę NATO, tačiau esą buvę sunku juos įtikinti, kodėl 2 proc. BVP reikia skirti gynybai, kaip to reikalauja aljansas. „Mes taip pat turime kaupti pinigų pensijoms bei kitoms socialinėms programoms“, – teigė V.V.Freiberga.
Kalbant apie Latvijos pasirengimą narystei aljanse labiausiai akcentuojama korupcijos problema. Spaudžiama Vašingtono Latvijos vyriausybė netgi sukūrė specialų biurą kovai prieš korupciją, teigia Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Tačiau, prezidentės nuomone, reikalas pernelyg išpūstas. Korupcija išryškėja privatizacijos procese, o Vakarų kompanijos irgi prie to prisideda, kadangi sutinka žaisti nešvarų žaidimą. Be to, teigia V.V.Freiberga, „Vakarų pareigūnai tikisi ne tiek skaidrumo, kiek pasiryžimo“.
Kita Latvijos problema – rusų etninė mažuma. Rusai sudaro net 30 proc. šalies gyventojų. Pasak Latvijos pareigūnų, dauguma problemų, susijusių su pilietybės, kalbos ribojimo klausimais jau išspręsta. Rusiško laikraščio „Telegraph“ politikos apžvalgininkė Irina Ješina teigia, jog šios problemos išsispręs kartų kaitos dėka. Jaunieji rusai sėkmingai mokosi latvių kalbos ir greitai asimiliuojasi, tačiau vyresnio amžiaus rusakalbiai tiesiog atsisako įsilieti į visuomenę. Dauguma rusų skundžiasi dėl vadinamosios natūralizacijos – valstybė siūlo pilietybės klases, tačiau nepadeda kalbiniu požiūriu. I.Ješina teigia: „Vyriausybė mąsto taip: jei nori gero darbo, turi kalbėti latviškai. Taigi turėsi kalbą išmokti, tačiau mes tau nepadėsime“.

Lietuva

Pripažįstama, kad Lietuva geriausiai pasirengusi narystei NATO – galbūt iš dalies dėl to, kad ruoštis pradėjo porą metų anksčiau. Lietuva tapo Vilniaus grupės, į kurią įėjo septynios kandidatės kartu su Albanija, Makedonija bei Kroatija, iniciatore.
Būtent dėl savo lyderystės Pabaltijo regione siekianti narystės NATO Lietuva buvo apdovanota JAV prezidento Dž.Bušo vizitu. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs emigracijoje JAV, labai palaiko šios valstybės užsienio politiką. Viename iš paskutiniųjų interviu V.Adamkus klausė: „Kaip Amerika gali būti kaltinama savanaudiškumu, jei ji tiek daug pinigų išleidžia įvairiausioms reikmėms visame pasaulyje?“
Neseniai Lietuva iš Jungtinių Valstijų nupirko priešlėktuvinės gynybos sistemų už 31 mln. JAV dolerių – 60 raketų ir 8 paleidimo įrenginius. Tačiau JAV įvaizdis kenčia nuo kito sandorio, tapusio katastrofa ir virtusio kone pokalbio tema prie pietų stalo. 1999 metų pabaigoje Vyriausybė pasirašė sutartį su kompanija „Williams International“ bei pasidalijo naftos sektorių. Pasak viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, šis sandoris, kurį dauguma lietuvių laikė nepalankiu valstybei, sutapo su visuomenės pritarimo narystei aljanse kritimu iki 35 proc.
Reikalai „Williams“ klostėsi nesėkmingai ir kompanija net neįspėjusi Vyriausybės pardavė savo akcijų paketą antram pagal dydį Rusijos naftos gigantui „Jukos“. „Tokia įvykių eiga sumažino pasitikėjimą Vyriausybe ir – tam tikru požiūriu – Vakarais, – teigė V.Gaidys. Žmonių nuomone, Lietuvos energetikos sistemą dabar kontroliuoja rusai“.

Parengta pagal „The Washington Times“

© 2002 "XXI amžius"