Horizontai

Tautų nepriklausomybė ir globalizmas

Kalbant apie globalizmą, visų pirma reikia prisiminti filosofo Santajano (George Santayana) įspėjimą: "Žmogaus kojos turi remtis savo krašto žemės, bet jo akys turi apžvelgti pasaulį."
1922 metų Gegužės Pirmosios parade Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, su savo mokyklos pirmaklasiais žygiavau pro Leniną. Leninas buvo pirmas iš žymiųjų globalistų, su kuriais yra tekę susidurti. Jis, kaip ir Stalinas, pasaulio valdžią užgrobti siekė Kominterno propaganda, Kremliaus klasta ir ginklu.
Revoliucijos metu Maskvoje išgirdau pirmąjį antisovietinį anekdotą, apibūdinantį žodį "komuna": "komu - na, komu - dva, komu - ničevo". Lietuviškai gal būtų - "kai kam - še, kai kam - dvigubai, o kai kam - nieko". Daugelis patyrėme, jog tai tiesa.
Kitas žymus globalistas, Hitleris, grasinęs taikos sutartį pasirašyti Vašingtone, pasaulinės valdžios siekė brutalia karine jėga ir rasizmu.
Mahometo imperijai atstatyti ir likusiam pasauliui ją primesti musulmonų globalistai valdžios siekia teroru saviesiems ir terorizmu svetimiesiems.
Vakarų ir Rytų kolektyviniai monopolistai globalinės valdžios siekia kartais drauge, o kartais atskirai per dezinformaciją, per politinę maskuotę ir per karinį bei ekonominį prievartavimą.
Patyręs gyvenimą - tarp tironijos ir laisvės - net po dvylika įvairių vėliavų, baisiuosi vien pagalvojęs apie pasaulinės vyriausybės utopijos galimybę, apie žmonijos ir mūsų tautos likimą atsidūrus po viena, iš prigimties ir pagal procesą neišvengiamai tironiška Jungtinių Tautų vėliava.
Nepamirština, jog Vakarų globalistų sumanytas pasaulinės valdžios branduolys - Jungtinių Tautų organizacija, buvo sukurtas žmonių, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo slapti JAV komunistų partijos nariai. Net JT herbas ir vėliava, kaip pasirodė, yra slapto komunisto projektas. JT pirmojo posėdžio generaliniu sekretoriumi buvo Kremliaus agentas JAV vyriausybėje Aldžeris Hissas (Alger Hiss).
Stalinui už sutikimą dalyvauti pasaulio valdžios projektavime Jaltoje buvo atlyginta Rytų Europos išdavimu sovietų vergijon.
Lietuvių tautai reikia bijoti ne kultūros bei technologijos vystymosi ženklų, o priedangų šešėliuose atslenkančios, Aristotelio ir Platono minėtos, timokratijos - valdymo sistemos, kurioje visa galia ir turtai kaupiami vienose rankose. Sovietų Sąjungoje matėme rajoninę timokratiją. Reikia bijoti pasaulinės timokratijos. Slepiant prievartinį, totalitarinės valdžios globalizmą, "globalizmu" vadinami kultūriniai bei technologiniai, pasaulyje natūraliai besivystantys reiškiniai. Tarp tokių galima paminėti "Coca Cola", "Mc Donald's" ir internetą.
Net pats žodis "globalizmas" iš tikrųjų yra priedanga planuojamos pasaulinės tironijos pavadinimams kaip "vieno pasaulio valdžia", "pasaulinė valdžia" ir "nauja pasaulio santvarka".
Žmonės klausia, kokia būtų ta valdžia ir kas ją rinktų. Kokia "santvarka" numatoma ir kas ją tvarkytų? Staiga į terminiją buvo mestas mažai ką sakantis ir kiekvieno kitaip suprasti galimas žodelis "globalizmas". Jis toks naujas, kad dar net nepateko į politinę enciklopediją.
Slinktis į "naują pasaulio santvarką" nėra atsitiktinė. Gausu dokumentų, rodančių, jog esama plano tautų savivaldai panaikinti ir vietoj jos - globalistų grupuotės valiai primesti. Po Pirmojo pasaulinio karo, nepavykus įvilioti Amerikos į Tautų Lygą, buvo įsteigta keletas globalizmo priedangos organizacijų visuomenės galvosena manipuliuoti. Žymiausios buvo Karališkasis institutas užsienio reikalams (Royal Institute for Foreign Relations) Anglijoje ir Užsienio reikalų taryba (Council on Foreign Relations) JAV.
1973 m. bankininkas Rokfeleris (David Rockefeller) su Lietuvai pažįstamu globalistų samdytu trimičiumi Zbigniewu Brzezinskiu įsteigė tarptautinę grupuotę - Trišalę komisiją (Trilateral Commission). Ją sudaro Japonijos, Europos ir Amerikos elito atstovai.
Naujausios, Pasaulio Prekybos Organizacijos (World Trade Organization) planai išvilko globalizmą viešumon, kai žalieji ir raudonieji globalistai, nepasitikėdami korporaciniais verslo globalistais, išėjo prieš juos demonstruoti. Kad nukreiptų dėmesį nuo savęs, prievartinio globalizmo planuotojams teko organizuoti globalinio chuliganizmo tinklą.
Senatorius Goldvoteris (Barry Goldwater), 1964 metais buvęs respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus, savo 1979 metų prisiminimuose taip apibūdino Trišalę komisiją: "Trišalėje komisijoje matome gabiai suderintas pastangas užgrobti ir kontroliuoti keturis galios centrus - politinį, finansinį, intelektinį ir ekleziastinį… Laisvei - dvasinei, politinei, ekonominei - neskiriama jokios reikšmės trišalininkų kuriamame ateinančiame šimtmetyje."
Kitas žymus JAV senatorius Helmsas (Jesse Helms) 1987 metų kalboje Senate pasmerkė Užsienio reikalų tarybą ir Trišalę komisiją dėl užmojų sujungti JAV su SSRS. "Visos tos grupuotės, sutartinai su Kremliaus valdovais, veikia kurdamos tai, ką kai kas vadina "nauja pasaulio santvarka".
Šiandien matome, jog per buvusio genseko Gorbačiovo veiklą Vakaruose ir prezidento Bušo suartėjimą su prezidentu Putinu terorizmo krizės proga, senatoriaus Helmso įspėjimas tebėra aktualus. Rusija jau sodinama tarp NATO narių sprendėjų, nors dar be veto teisės.
Tad štai kokioje pasaulinėje atmosferoje Lietuvos mokslininkai ir mąstytojai ieško ir ieškos būdų tautinės politikos principams nustatyti. Optimizmui pagrindą duoda tai, kad globalistai turi nugalėti daug kliūčių, kaip antai žmogaus laisvės troškulį ir tautų meilę nepriklausomybei.
Įsidėmėtina, jog jau 1931 m. Anglijos globalistas (iš Karališkojo instituto užsienio reikalams) istorikas Toinbis (Arnold Toynbee), kalbėdamas Kopenhagoje prasitarė: "Šiuo metu mes visomis jėgomis, nors ir patylomis, veikiame siekdami išplėšti iš tautinių valstybių rankų tą paslaptingą galią, kuri vadinama suverenitetu". Ne be pagrindo anarchistas Michailas Bakuninas esą pareiškęs: "Komunizmas viena koja stovi revoliucijoje, kita koja - banke."
Sovietų Sąjungai žlugus, JAV pinigais buvo įsteigtas Gorbačiovo fondas (Gorbachev Foundation USA). Jos prezidentas Gerisonas (Jim Garrison) 1995 m. pareiškė: "Per ateinančius 20 ar 30 metų matysime pasaulio vyriausybę… Tai neišvengiama. Mes turime sustiprinti Jungtines Tautas… ir turime tvarkyti ir reguliuoti žmonių tarpusavio santykius."
Į pasaulinę tironiją tautoms įvilioti globalizmas pridengiamas ir taika. Esą tautos turi atsisakyti laisvės ir suvereniteto pasaulinei taikai užtikrinti. Tačiau taikos vertė priklauso nuo to, kokiose rankose atsiduria taikos kardas.
Prof. Ramelis (J. R. Rummel), ieškojęs būdų žmonijai nuo karų gelbėti, savo nuostabai paskaičiavo, kad XX šimtmetyje (statistika baigta 1987 m.) tironiškos, daugiausia komunistinės, vyriausybės šaltakraujiškai išžudė keturiskart daugiau žmonių negu žuvo karių visų šimtmečio karų frontuose. Vyriausybės nužudė 151 milijoną, o kautynėse žuvę 38,5 milijono.
Vadinasi, globalizmas - pasaulinės timokratijos susidarymas - būtų Lenino, Stalino, Hitlerio svajonių įgyvendinimas, tik su kitais šūkiais ir kita priedanga. Tokiame pasaulyje gerai jaustųsi tik KGB bei gestapo tipo kosmopolitai.
Laimei, žmogus šaudo, Dievas kulkas gaudo, anot kaimo išminties. Centrinė pasaulinė tironija su taikos kardu rankoje nėra neišvengiama. Net šiandien matome dėl to kardo varžybas tarp dviejų kultūrų: musulmonų fundamentalizmo ir "liberalų" nihilizmo. Ir kuriama Europos Sąjunga gali tapti ambicinga ir pasišiaušti prieš "Volstryto hegemoniją".
JAV globalistai turi bėdos su amerikiečiais, kurie brangina savo laisves labiau negu globalizmo rojaus pažadus. JAV elitas bando išnaudoti kiekvieną krizę amerikiečiams globalizuoti. Tačiau po rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio pamatėme, kad amerikiečių minios mojuoja Amerikos, bet ne Jungtinių Tautų vėliavomis.
Tad kokį kelią turėtų pasirinkti lietuvių tauta šiandien ir ko turėtų tikėtis rytoj? Bent šio pasaulio ir Lietuvos politikos stebėtojo manymu, šiandien, ne tiek bijantis Rusijos agresijos, kiek psichologiniais sumetimais, reikia ieškoti užuovėjos po NATO sparnu bet kuriuo atveju, privalu turėti geopolitinei padėčiai tinkamą gynybą. Vidaus ir užsienio politikos replėse esant tenka linkti į Europos Sąjungą, bet, žinant, kas joje gresia tautai, pasiruošti grėsmę atremti.
Tačiau nepamirština, jog Maskvos-Vašingtono ašies patepimas gali užvilkinti Lietuvos priėmimą į NATO ar į Europos Sąjungą. Svarbu būti pasiruošusiems ir tokiems atvejams.
Pagaliau, jei ne šiandien, tai rytoj, lietuvių tauta gali susidurti ir su, sakytume, neįtikėtinu klausimų sprendimu. Kaip atrodytų, pavyzdžiui, tautos padėtis, jei Europos Sąjunga, kokia ji planuojama, subyrėtų arba, priešingai, prasiplėstų iki Uralo? Gali tekti apsvarstyti Lietuvos padėtį, jei NATO plėstųsi nuo Hamburgo iki Vladivostoko.
Tautos išlikimu reikės žadinti ir stiprinti patriotizmą - nuo pradžiamokslių iki intelektualų imtinai. Tą pasiekę, su kitų tautų laisvės ir nepriklausomybės mylėtojais drauge ieškosime būdų sabotuoti priverstinio globalizmo žygiams.
Jau seniai Lietuvoje gausu užsieniečių patarimų - ir tėvynainių, ir svetimtaučių. Tačiau tautą prikėlusieji ir nepriklausomybę atgavusieji neša pagrindinę įvairių patarimų įgyvendinimo naštą.
Tai primena Pirmojo pasaulinio karo metu populiarų Amerikos humoristą Vilį Rodžersą (Will Rodgers). Žurnalistai jo paklausė, ką daryti su Atlante tūnančiais vokiečių povandeniniais laivais. "Paprastas reikalas", - atsakė V. Rodžersas. - "Reikia užvirinti Atlantą". Į klausimą, kaip tai padaryti, humoristas atsakė: "Tai jau ekspertų reikalas".
Nepaisant visko, neiškenčiu nepataręs Lietuvos inteligentijai dėti pastangas dekolonizuoti tautos dvasią nuo sovietinės kolonizacijos likučių. Tas palengvintų kitų uždavinių sprendimą. Tai pareiga ypač tų, kurie, savanoriškai ar priversti, buvo prisidėję prie dvasinės kolonizacijos vykdymo. Tačiau ir tai, žinoma, yra "ekspertų reikalas".

Vilius Bražėnas