"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį    Nr. 4 (4)

PRIEDAI






Euras įsitvirtina Europoje

„Praėjus pirmosioms dviem eurosavaitėms, visai nedaug nacionalinės valiutos lieka cirkuliacijoje,“ – teigė Europos Komisija. Euras sklandžiai įeina į ekonominį gyvenimą. Pastarosiomis dienomis nacionalinės valiutos praktiškai dingo iš euro zonos, daugiau kaip 92 proc. atsiskaitymų dvylikoje Europos šalių vyksta eurais. Kai kuriose net daugiau: apie 95 proc. Vokietijoje, Olandijoje, Airijoje, Suomijoje bei Liuksemburge. Iš vienos pusės – tikimasi ekonomikos augimo ir visuotino europiečių turtėjimo, iš kitos – baiminamasi, ar euras bus pakankamai stiprus, nes jei pasirodys, jog jis daug silpnesnis– kris gyventojų perkamoji galia, sumažės pajamos ir santaupos. Lietuvoje nuo vasario 2 dienos litas bus „pririštas“ prie euro.

Labiausiai disciplinuoti pasirodė vokiečiai

Prie naujametės dovanos – vieningos valiutos euro dvylika Europos Sąjungos šalių pripranta labai skirtingai. Ne visi europiečiai iš karto pasinaudojo teise pasikeisti senus pinigus į naujus.
Labiausiai disciplinuoti pasirodė vokiečiai. Jau naujametę naktį euras šioje šalyje oficialiai buvo paskelbtas atsiskaitymo priemone. Nešini kreditinėmis kortelėmis, vokiečiai masiškai traukė prie bankomatų, kad patys pirmieji įsigytų naujųjų pinigų. Todėl jau sausio 1-ąją milijonai neišsimiegojusių biurgerių puolė šturmuoti vietinių bankų filialų. Šarvuotos inkasatorių mašinos vos spėdavo pristatyti daugiau pinigų. Naujosios kupiūros ir monetos taip sparčiai pildė piliečių kišenes, kad specialistai ėmė skelbti, jog Vokietija nesulaukusi nė 28 vasario – oficialios datos, iki kurios markės bus keičiamos į eurus – per dvi savaites baigs pinigų keitimo akciją. Tuo pat metu daugelis parduotuvių bei restoranų savininkų skelbė, jog priims markes iki pat vasario 28.
Olandai nacionalinę valiutą nustos naudoti dar anksčiau – sausio pabaigoje. Airija savo senųjų pinigų galutinai atsisakys iki vasario 9 dienos, o Prancūzija – iki vasario 17. Likusios ES valstybės šį procesą baigs kovo pradžioje.
Nepaisant prognozių, teigiančių, jog Vokietijoje prie euro priprantama palyginti nesunkiai, pirmosiomis šių metų savaitėmis pastebėta, jog atskirais atvejais prekybininkai pirmenybę linkę teikti vietinei valiutai. Miuncheno alinėse kai kurie padavėjai lankytojams aiškina, jog pirmiau aptarnaus tuos, kurie mokės už pietus markėmis, nes antraip, užsimokant už išgertą alų eurais, atiskaitymas gali užsitęsti. Jeigu alinės lankytojai nori būti aptarnauti greičiau, tai verčiau tesusimoka markėmis. Valdžia imasi įvairiausių akcijų, kad paskatintų žmones kuo greičiau pereiti prie eurų: Vokietijos sostinėje naujos finansinės eros pradžia buvo pažymėta paleidžiant į dangų daugybę balionų. Frankfurte prie Maino prieš centrinį Europos banko pastatą, centrinėse Berlyno aikštėse bei kituose didžiuosiuose Vokietijos miestuose buvo parodyti lazerių šou, skirti euro įvedimui.
Portugalijoje vyriausybė nutarė padėti po 50 eurų į kiekvieno, šioje šalyje sausio 1 dieną gimusio, naujagimio sąskaitą. Olandijos Maastrichte, kur 1992 metais buvo pakloti valiutinės sąjungos pamatai, įvyko grandiozinis fejerverkas.
Politikai ir finansininkai tikina piliečius, kad euras pagerins ES šalių integraciją, padidins rinkos skaidrumą ir palaikys kainų stabilumą. Tiesa, su kainomis vyksta kai kurie netikėtumai. Kad ir kaip keista, pirmiausia pakilo kainos perkamai „meilei“ žinomuose Hamburgo ir Amsterdamo kvartaluose.

Prancūzai nusiteikę optimistiškai

Įdomu, jog du iš trijų apklaustų prancūzų, atsistojusių į eilę prie bankomatų, kad gautų naujutėlaičių, dar niekieno nenaudotų banknotų, tvirtino, kad jiems ypač įdomu pačiupinėti naujuosius pinigus, pamatyti, kokios jie spalvos, ar patogu juos skaičiuoti ir įsidėti į piniginę. Kai kurie netgi teigė, jog eurai kažkokaip ypatingai kvepia, nors dar senovės Romos imperatorius Vespasianas yra pasakęs: pinigai kvapo neturi.
Apskritai euro atžvilgiu prancūzai buvo nusiteikę optimistiškai, nes sausio pirmosiomis savaitėmis euro kursas 1,5 proc. lenkė amerikietišką dolerį, dviem – Japonijos jeną ir 2,7 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų. Tačiau didžiausio Prancūzijos banko „VNP“ atstovas kiek ataušino prancūzų entuziazmą sakydamas, jog tai medaus mėnesio euforija, pereinamojo laikotarpio padarinys, kuris galbūt užtruks ne ilgiau kaip sausį, o tikri pereinamojo etapo rezultatai pasimatys ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.
Beje, Prancūzijos frankas buvo viena seniausių Europos nacionalinių valiutų. Pirmasis pinigas buvo nukaltas Paryžiuje 1360 metais, t.y. prieš 642 metus. Jis svėrė 3,87 gramo ir buvo auksinis. Dabar frankas drauge su kitomis vienuolika Europos šalių valiutų mirė, o Europos tautos sveikina vieningą eurą. Prancūzai žada savo frankui pastatyti paminklą: jis bus padarytas išlydžius kelias tonas monetų, kurių kaina 1,2 ir 5 frankai.
Nors Žakas Širakas pasakė, jog „euras – tai Europos pergalė“, kitas Prancūzijos politikas Filipas de Viljė parašė knygą „Requiem frankui“. Apskritai daugiau prancūzų linkę sutikti su Širaku: jeigu euras ir nėra pergalė, tai pagaliau jis tampa realybe, su kuria reikia skaitytis ir kuri į jų kasdienį gyvenimą neabejotinai atneš pasikeitimų. Prancūzai mano, jog žymiai didesnį sukrėtimą jie išgyveno 1960 metais, kai buvo pereita prie naujojo franko. Dabartinis pinigų pasikeitimas jiems atrodo žymiai lengvesnis. Tuo tarpu tokie kaip Viljė mano, kad valiuta – tai dalis valstybės suvereniteto, todėl perėjimas prie euro gresia Prancūzijos laisvei.

Senutės Europos ambicijos?

„The Washington Post“ apžvalgininkas Jimas Hoaglandas rašo: „Europiečiams valiutos pasikeitimas dvylikoje šalių sausio 1-ąją suteikė progą pamąstyti apie savo svorį pasaulyje ir galimybę pirmauti bendrose pasaulinėse institucijose. Bandant pažvelgti toliau horizonto, būtų galima teigti, jog tolimiausiuose planuose – visos Europos karinės galios sustiprinimas, padedant pamatus tam tikrai bendrai Europos politinei federacijai.“
Tačiau, pasak apžvalgininko, naivu senutei Europai tikėtis, jog „nauji pinigai išspręs senas problemas“. Aukštas socialinis pragyvenimo lygis kainuoja, darbo rinkos reikalavimai sukėlė stagnaciją Vokietijoje, kurios partnerės seka paskui Berlyną. J.Hoaglandas teigia, jog Europoje žymus ekonomikos nuosmukis, ir, nepaisant naujos bendros valiutos ir senojo kontinento didelių ambicijų, parodo, kad situacija yra pažeidžiama.
„Sąjunga turi rasti resursų ir kapitalo, kad įgyvendintų savo planus priimti dar dešimt naujų valstybių narių – daugiausia Sovietų Sąjungos palydovių Centrinėje ir Rytų Europoje, kurioms reikės ekonominės pagalbos – ir sukaupti gynybinės apsaugos potencialą, kad sumažintų priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų“, – rašo J. Hoglandas.
Tuo tarpu pačios Jungtinės Valstijos išgyvena ekonominį nuosmukį po rugsėjo 11-osios ir karo Afganistane. Vašingtonas spaus Europą pasidalinti didesne dalimi beveik dešimties milijardų dolerių išlaidų suma, skirta Afganistano atstatymo darbams. Šiam klausimui spręsti Tokijuje dar šį mėnesį įvyks tarptautinė konferencija. Patys amerikiečiai, įsivėlę į „high-tech“ (aukšto technologinio lygio) karą Centrinėje Azijoje, nebandys išsisukti nuo karo nusiaubto Afganistano atstatymo išlaidų – toks Bušo administracijos požiūris.

Akibrokštas Italijoje

Italijos užsienio reikalų ministro atsistatydinimas retai kada buvo sukėlęs didesnes bangas už Romos ribų. Ištisos vyriausybės ateidavo ir nueidavo be didesnio pasaulio visuomenės dėmesio nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tačiau Renato Ruggiero atsistatydinimas iš užsienio reikalų ministro pareigų sukėlė daugybę diskusijų.
Ruggiero paskyrimas į ministrų kabinetą buvo priverstinis dalykas Berlusconiui po to, kai šis, anot „The Washington Post“, abejotinos reputacijos milijonierius laimėjo Italijos rinkimus praėjusių metų gegužę. Buvęs Pasaulio Prekybos Organizacijos vadovas Ruggiero – gerai pažįstama pasaulyje figūra; jis yra vienas didžiausių Europos integracijos idėjos rėmėjų Italijoje. Berlusconis tuo tarpu neslepia, kad yra socialistų inspiruotas.
Įvykiu Italijos politinėse viršūnėse pastaruoju metu ypač susidomėjo dauguma Europos žiniaskliados. Ministrui Umberto Bossi gana aiškiai priešiškai pasisakius prieš euro įvedimą Italijoje, įsitikinęs europistas Renato Ruggiero jam paprieštaravo. Premjeras Berlusconis stojo ginti Bossi, ir Ruggiero teko atsistatydinti. U. Bossi „Eurolandiją“ – taip pastaruoju metu žiniasklaida vadina teritoriją, kurioje viešpatauja euras – pavadino „kartuvių šalimi“, nes, girdi, euras Italijai reikš kartuves. Tai būdingi ekstremisto bruožai – priešo ieškojimas, persekiojimo manija. Bossi populiarumas krinta, todėl jis dabar kiekviena proga stengiasi atkreipti į save dėmesį. Jis ne taip jau retai provokuoja tarptautinę bendruomenę savo ekstremistiškais pareiškimais. Rusų apžvalgininkai jį vadina Italijos Žirinovskiu.
S. Berlusconis kaip ministras pirmininkas atvirai priešiškai prieš ES integraciją niekada nekalba, nes tai būtų labai nepopuliaru. Tačiau skeptiškumas jo pasisakymuose gana akivaizdus. Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia liros pervedimas į eurą, Berlusconis atsakė, jog nieko, nes jis kaip anksčiau, taip ir dabar pinigų banknotais arba monetomis kišenėse nesinešioja. Tokie ministro pirmininko juokeliai Europos vienybės šalininkams pasirodė įžeidžiantys. Iš dalies dabartinės Italijos vyriausybės pozicija ES integracijos atžvilgiu aiškinama tuo, jog jai dabar atrodo, kad viskas, ką darė ankstesnės vyriausybės, yra absoliučiai neteisinga ir nenaudinga Italijai.
Toks Italijos vyriausybės požiūris sukėlė tam tikrą nerimą Europos Sąjungai, bent jau „The Washington Post“ apžvalgininko nuomone, jos pasitikėjimas susvyravo.
Italijos lira nuo Antrojo pasaulinio karo nesikeitė, todėl italai bene skaudžiausiai reaguoja į nacionalinės valiutos pasikeitimus. Be to, jie neturėjo centų, skaičiai ant pinigų buvo labai dideli, skaičiuojami tūkstančiais. Visi buvo milijonieriai ir skaičiavo pinigus tik stambiomis kupiūromis. Būdavo sakoma: „Neapolis – milijonierių miestas“. Todėl net pensininkai šį sausį atsisakė pasiimti pensijas eurais, nes jiems atrodė,kad eurais jie gaus mažiau pinigų nei visada. Elgetos Romos centre net pasidėjo lenteles su užrašais: „Prašome nemesti monetų po 1 arba 2 centus!“

Rusija atsargiai stebi

Euras į tarptautinę rinką įvestas ir egzistuoja jau nuo 1999 m. lapkričio 1 dienos, todėl daugelis šalių, tarp jų ir Rusija, nesyk pareiškusi, kad tikrai į ES neketinanti stoti, daugiau ar mažiau su juo jau pažįstamos. Rusijos rublis, kaip ir Lietuvos litas, susietas su JAV doleriu. 90 proc. aktyvų Rusijos bankuose užsienio valiuta atliekama doleriais, nepaisant to, kad vidinėje JAV rinkoje prekyba su Rusija sudaro kiek mažiau nei 1 procentą.
Tačiau į euro įvedimą Rusijos politiniuose ir verslo sluoksniuose kol kas žiūrima atsargiai. Dabar 25-35 proc. oficialaus valiutinio rezervo sudaro euras, visa kita – doleris. Tačiau akivaizdu, jog ekonominėse Rusijos bankų sąskaitose euro lygis augs. 35 proc. užsienio prekybos vyksta su ES šalimis ir su šalimis kandidatėmis, kurios taip pat įžengs į euro zoną. Tai, be abejo, paveiks ir Rusijos užsienio politiką.
Tuo tarpu Rusijos kaip ir kitų šalių keliautojai džiaugiasi, kad nebereikia stovėti pinigų keitimo punktuose pervažiuojant iš vienos valstybės į kitą, kainos darosi lengviau palyginamos ir skaidresnės. Yra ir politinių teigiamybių: euras sustiprino kontinentinio bendrumo jausmą, vyksta politinė bei psichologinė integracija.

Vokietijos ekspertų nuomonė

Frankfurte prie Maino – finansinėje ES sostinėje – įvyko pirmasis Europos centrinio banko tarybos posėdis šiais metais.
Jo dalyviai suvedė teigiamus nacionalinių valiutų keitimo į eurus kampanijos rezultatus. Visgi dauguma ekspertų susilaikė nuo pernelyg optimistiškų prognozių.
Finansiniai Vokietijos ekspertai ir analitikai iš pirmojo šių metų posėdžio siurprizų nelaukė. Viskas vyksta maždaug taip, kaip ir buvo prognozuojama dar praėjusių metų lapkritį. Kokios nors rimtesnes išvadas bus galima daryti tik tada, kai ekonominė konjunktūra ir infliacija ES šalyse parodys aiškesnes tendencijas. Specialistai po 1-3 mėnesių prognozuoja euro kurso smukimą nuo 0,5 iki 0,25 procento.
Tačiau Europos centrinio banko prezidentas Vimas Duizenbergas nusiteikęs optimistiškai kaip ir anksčiau. Dabartinį kursą euro veikimo zonoje jis laiko optimaliu. Kalbėdamas spaudos konferencijoje Frankfurte prie Maino jis išreiškė įsitikinimą: tai, kad ES gyventojai galės nuo šiol atsiskaityti vieninga valiuta, jau pačioje artimiausioje ateityje turėtų stimuliuoti ekonominį šalių augimą ir pakelti jų ekonominį augimą vienu procentu. Kito svarbaus Vokietijos banko – federalinio – prezidentas Ernstas Vieltekė tik iš dalies pritaria Duizenbergo optimizmui. Jis euro įvedimą laiko svarbiausia sąlyga tam, kad kainos stabilizuotųsi, tačiau, skirtingai nei jo kolega, Vieltekė nemano, jog vieninga valiuta greitai duos pozityvių rezultatų.
Didžioji dauguma vokiečių ekonomistų nusiteikusi dar skeptiškiau euro potencijų atžvilgiu. Nors ES šalių gyventojų poreikis artimiausiu metu pasiimti iš sąskaitų bankuose pinigų tam tikru būdu ir pasitarnavo tam, kad trumpam euro kursas pakiltų lyginant su JAV doleriu, Didžiosios Britanijos svaru sterlingu, japonų jena ir šveicarų franku, bet iš to daryti pernelyg optimistines išvadas dar per anksti – bent taip mano „Deutschebank“ ekspertas Norbertas Valteris. Santūrias Vokietijos ekonominio vystymosi prognozes pateikia ir Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų atstovai.
Penkių geriausių Vokietijos ekonomikos institutų, dar vadinamų „penkių išminčių klubu“, specialistai tolesnį euro kursą sieja su dolerio padėtimi rinkoje. Kaip eisis reikalai Vokietijoje dabar priklausys ne tiek nuo fizinio euro įvedimo ES šalyse, kiek nuo seniai laukiamo ekonominio pakilimo JAV – tvirtina profesorius Bertas RiuRupas – „penkių išminčių“ klubo narys. Vartotojiška euforija, kurią sukėlė euro įvedimas, greitai praeis – prognozuoja kiti specialistai.

Lietuva: litas bus susietas su euru

Keliautojai gali įsigyti eurų ir Lietuvos bankuose, kuriuose nuo sausio 1 dienos jau prekiauja visais septyniais (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 vertės) eurų banknotų nominalais, tačiau monetų (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų ir 1 ir 2 eurų nominalo) neturi.
Ne viską apie eurus žinančius pirkėjus gali sugluminti tai, jog į rankas jiems gali patekti 1 nominalo euro monetos su skirtingais piešiniais antroje pusėje. Todėl jiems būtų pravartu žinoti, jog visoms dvylikai ES šalių leista ant dalies monetų iškalti savo nacionalinius veikėjus ir simbolius. Tačiau tai nereiškia, kad šią monetą galima išleisti tik toje šalyje, kurios simboliu ji pažymėta. Monetos su įvairiais simboliais priimamos visose euro zonos šalyse.
Kita svarbi naujiena – nuo vasario 2 dienos litas bus susietas su euru, todėl visas nerimas, susijęs su euro kursu, dabar apėmęs europiečius, palies ir Lietuvą. Nuo 1994 metų litas fiksuotu kursu buvo susietas su JAV doleriu. Litas su euru bus susietas pagal šių metų vasario 1 dienos euro ir JAV dolerio santykį, kurį paskelbs Europos centrinis bankas. Taigi litas nuo vasario 1 dienos euro atžvilgiu liks stabilus, kaip dabar yra dolerio atžvilgiu.
Manoma, jog euras litą visiškai pakeis ne anksčiau kaip 2007-2008 metais.

Vitalija Norvilienė

© 2002 "XXI amžius"

 

Euro monetos

EPA-ELTA nuotrauka

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija