Keturios katalikiškos ES šalys ES Konstitucijoje nori paminėti krikščionybę

Keturios katalikiškos valstybės penktadienį pareikalavo konkrečiai paminėti krikščionybę pirmojoje Europos Sąjungos (ES) Konstitucijoje.
Nepaisant popiežiaus Jono Pauliaus II ir krikščionių demokratų partijų spaudimo, ES vadovams pateiktame Konstitucijos projekte krikščionybė nebuvo minima. Tačiau Italija, Ispanija, Portugalija ir Lenkija paprašė per ateinančius mėnesius peržiūrėti dokumentą.
ES politikai daugiausia ginčijosi dėl nacionalinio tapatumo ir federalizmo įtvirtinimo Konstitucijoje, tuo tarpu katalikams buvo svarbi religija. Labai nedaug europiečių reguliariai eina į bažnyčią, ypač protestantiškose valstybėse, kur mažiau nei dešimt procentų gyventojų aktyviai praktikuoja savo tikėjimą. Katalikiškose šalyse, tokiose kaip Ispanija ir Airija, šis rodiklis siekia 20 procentų.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d'Estenas pirmą kartą prisipažino, jog norėjo į Konstituciją įtraukti žodį "krikščioniškas", tačiau jam nepavyko užsitikrinti pakankamai paramos. Tai, kad Konvento pirmininkui nepavyko įtikinti abejojančiųjų, rodo, jog mūšis dėl religijos gali būti pralaimėtas, tačiau Vatikanas dabar daug vilčių sieja su Italija, kuri kitą mėnesį iš Graikijos perims pirmininkavimą ES.
Katalikams ši diskusija dėl krikščionybės yra ypač aktuali, nes 2005 metais derybas dėl narystės su ES siekia pradėti musulmoniška Turkija. Vatikanas baiminasi, kad, jai tapus ES nare, gali nuvertėti katalikiškos tradicijos.
Kairieji teigia, jog paminėjus krikščionybę būtų įžeisti milijonai musulmonų ir kitų religijų atstovai, jau esantys ES, tuo tarpu pasauliečiai tvirtina, kad reikia atskirti Bažnyčią nuo politikos. V. Ž. d'Esteno parengtame projekte minimas tik Europos "kultūrinis, religinis ir humanistinis paveldas".

Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"