Bagdado ir Kabulo votis

Petras KATINAS

Jungtinėse Valstijose pasirodė didelį susidomėjimą sukėlusi buvusio įtakingo JAV laikraščio „Wall Street Journal“ politikos apžvalgininko Ričardo Miniterio knyga „Prarandant bin Ladeną“. Knygos autorius tvirtina, kad buvęs prezidentas Bilas Klintonas savo kadencijos laikotarpiu galėjo mažiausiai dvylika kartų sugauti ar nužudyti Osamą bin Ladeną. R.Miniteris teigia, jog mažiausiai du kartus buvo labai tiksliai nustatyta, kur slepiasi „teroristas Nr. 1“. Tačiau B.Klintonas kažkodėl nedavė įsakymo likviduoti teroristų vadeivos. Medžiagą šiai knygai, apie kurią, dar jai nepasirodžius knygynų lentynose, buvo kalbama kaip apie sensaciją, R.Miniteris rinko daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką jis kalbėjosi su dešimtimis kariškių, diplomatų, Centrinės žvalgybos valdybos darbuotojų, dirbusių Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tarp tų, kurie pateikė knygos autoriui labai vertingos informacijos, yra buvę B.Klintono administracijos pareigūnai, kaip antai: patarėjai nacionalinio saugumo klausimais Tonis Leikas ir Sendis Bergeris, Ričardas Klarkas ir netgi buvusi valstybės sekretorė Madlena Olbrait.

R.Miniterio „nuosprendis“ gana rūstus: O. bin Ladenas tapo „teroristu Nr.1“ tiktai dėl B.Klintono ir jo administracijos neveiklumo, nesusivokimo situacijoje, pagaliau dėl paties buvusio prezidento B.Klintono įsipainiojimo į įvairius skandalus, tarp jų ir į istoriją su garsiąja Monika Levinski. JAV politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį į tai, jog žinomo politikos apžvalgininko knyga bus gera dovana prezidentui Džordžui Bušui jo priešrinkimų kovoje su Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus.

Kad O. bin Ladeno šmėkla tebebaugina amerikiečius ir neduoda ramybės dabartinei Baltųjų rūmų administracijai, rodo nuolat įvairiais kanalais pasisakantys „teroristo Nr. 1“ grasinimai, ypač skleidžiami per arabų televizijos kanalus „Al Arabiya“ ir „Al Džazira“. O. bin Ladeno pasirodymai per šiuos arabų televizijos kanalus vertinami labai rimtai, tą rodo ir JAV prezidento Dž.Bušo pareiškimas, kuriame jis komentuoja dar vieną O. bin Ladeno grasinimus, jog kova prieš Ameriką yra kiekvieno musulmono šventa pareiga. Prezidentas sakė, jog tai dar kartą rodo, kad Vašingtono vykdoma antiteroristinė politika yra teisinga, o kovoti su terorizmu būtina visomis įmanomomis priemonėmis.

Šuolis į Pietus

Singapūro gynybos ir strateginių tyrimų instituto terorizmo problemų tyrimų grupės vadovė Rochan Gunaratna pareiškė, kad yra daugiau nei pakankamai žvalgybos duomenų, jog islamo teroristai perveda savo bazes ir pinigus į Pietryčių Aziją. Ten jiems kur kas saugiau nei Afganistane ir Artimuosiuose Rytuose. R.Gunaratna pažymėjo, jog po svarbių „Al Qaedos“ bazių likvidavimo Afganistane šios teroristinės organizacijos smogikų treniruotės vėl atnaujintos teroristų poligonuose, esančiuose Indonezijoje ir Filipinuose. Ji taip pat pranešė, jog kartu su neseniai įvykusiu viešbučio „Mariott“ susprogdinimu teroristinės organizacijos „Džemaa Islamija“ smogikai planavo užgrobti Rusijos kompanijos „Aeroflot“ lėktuvą Tailando sostinėje Bankoke, kad panaudotų jį kaip gyvą bombą torpeduojant Singapūro oro uosto pastatą. Šis pasikėsinimas nepavyko ryžtingų Singapūro saugumo pajėgų veiksmų dėka.

Tuo tarpu Australijos spaudoje pasirodė grėsmingos antraštės: „Kitas taikinys - Australija“. Taip Australijos žiniasklaida komentuoja Australijos žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovo Deniso Ričardsono pareiškimą, kuriame sakoma: „Australija gali tapti panašios į rugsėjo 11-osios teroristinės atakos taikiniu. Tai tiktai laiko klausimas“. Su Australijos žvalgybos vadovo niūriomis prognozėmis visiškai sutinka ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Ričardas Armitedžas.

O Indonezijos saugumo policija pranešė, jog neseniai areštuota grupė islamo teroristų davė parodymus, iš kurių aiškėja, kaip treniruojami teroristai Indonezijos džiunglėse ir sunkiai pasiekiamuose kalnų rajonuose. Būsimieji smogikai privalo po kelias valandas žiūrėti filmus, kuriuose su visomis smulkmenomis rodomos šiurpą keliančios scenos, kaip kankinami į nelaisvę paimti „netikėliai“ ir islamo priešai. Žvalgybos duomenimis, šiuo metu Indonezijoje yra kelios didelės teroristinės organizacijos „Džemaa Islamija“ bazės, kuriose, vadovaujami instruktorių iš Indonezijos, Filipinų ir arabų šalių, „stažuojasi“ būsimieji teroristai mirtininkai. Daugelio politikos apžvalgininkų teigimu, pasaulio terorizmo centras pamažu persikelia į Pietryčių Aziją.

Trečias frontas?

Amerikiečiai vis dar žūsta ne tik Irake, bet ir Afganistane. Ten, kur ir prasidėjo globalinis karas su terorizmu. Talibai, kažkada priglaudę „teroristą Nr.1“, tęsia savo kovą. JAV aiškiai nesitikėjo, jog, praėjus dvejiems metams po rugsėjo 11-osios tragedijos, tebeliepsnos du pavojingi židiniai Irake ir Afganistane, taip pat iškils naujų teroro aktų baimė.

Iš tiesų jau nekalbant apie nesiliaujančius susirėmimus Irake, vėl atnaujino kovos veiksmus nuverstojo mulos Omaro talibų ginkluotos grupuotės. Įnirtingi mūšiai su Afganistano kariuomene vyko Zabulio kalnuotoje provincijoje. Šie susirėmimai vertinami kaip patys didžiausi po Talibano režimo žlugimo. Tai rodo, jog amerikiečiai ir penkių tūkstančių NATO karių kontingentas Afganistane neišgali netgi užtikrinti sostinės Kabulo kontrolės. Per dvejus metus Kabule buvo nužudytas Afganistano viceprezidentas, kelis kartus pasikėsinta į patį laikinosios Afganistano vyriausybės vadovą Hamidą Karzajų. Beje, ir naujoji Afganistano armija, kurią pavyko šiaip taip sukurti, labiau yra tik simbolinė, nes bet kokios Afganistano provincijos įtakingas gubernatorius turi kur kas galingesnes karines pajėgas. Be to, ir pačioje Afganistano vyriausybėje nėra vienybės, o laikinasis vyriausybės vadovas puštūnas H.Karzajus tėra tik simbolinis šalies vadovas, kuris pašaipiai vadinamas „britų karaliene Kabule“, tai yra neturintis jokios politinės galios. Iš tiesų reali valdžia Afganistane priklauso Šiaurės aljansui, vadovaujamam etninio tadžiko Mohamado Fachimo. Tai jis kontroliuoja Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijas bei specialiąsias tarnybas.

Taigi įvykiai Irake ir Afganistane rodo, kad Amerika ne tik nesučiupo O. bin Ladeno, Sadamo Huseino ir mulos Omaro, bet ir aiškiai pervertino savo galimybes, įsivėlusi į kelis konfliktus vienu metu. Afganistano ir Irako kampanijų nesėkmės gali atsiliepti ne tik JAV, bet ir visam pasauliui. Todėl apie „trečiojo fronto“ atidarymą, pavyzdžiui, prieš stalinistinį Šiaurės Korėjos režimą, negali būti ir kalbos. Tokia padėtimi gali pasinaudoti ne tik tarptautiniai teroristai, bet ir Šiaurės Korėjos ar Irano režimai, kurie branduolinį šantažą ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui pavertė savo politikos įrankiu.

© 2003"XXI amžius"