"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. sausio 7 d., Nr. 1 (70)

PRIEDAI

Europos Parlamentas – piliečių balsas

Aldona Kačerauskienė

Prezidentūros skandalas užgožė svarbias užsienio politikos aktualijas. Radijo stotys, televizijos kanalai, laikraščiai dabar daugiausia teikia informacijos apie Prezidento apkaltą. Tačiau kad ir kaip baigtųsi apkalta ar kas kitas atsitiktų mūsų šalyje, po keturių mėnesių, tai yra nuo gegužės 1 dienos, tapsime tikraisiais Europos Sąjungos nariais, papildysime šios Sąjungos valstybių šeimą. Anot politologų, toje šeimoje bus visko: džiaugsmų ir rūpesčių, pakilimų ir neišsipildžiusių vilčių – taip, kaip pasitaiko kiekvieno mūsų šeimoje. Buvusio Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Petras Auštrevičius primena: „Referendumo dėl mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje sėkminga baigtis nė kiek nesumažino informacijos poreikio apie narystę ES. Europiniai reikalai kiekvienam iš mūsų darosi gyvenimo realybe, todėl jaučiame pareigą ir atsakomybę toliau skleisti informaciją apie laukiančius pokyčius bei artėjančios narystės aktualijas“.

Lapkričio pabaigoje Seimas priėmė Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą. Politikai 2004-uosius Lietuvoje vadina rinkimų metais. Pirmiausia birželio 13-ąją įvyks rinkimai į Europos Parlamentą, rudenį – Seimo rinkimai ir galbūt Prezidento rinkimai. Taigi verta pakalbėti apie artimiausius rinkimus. Tačiau prieš tai išsiaiškinkime, kas yra tas Europos Parlamentas.

Europos Parlamentas (EP) yra Europos Sąjungos (ES) institucija, kuri atstovauja ES žmonėms, tai yra valstybių narių piliečiams. Per EP Europos Sąjungos piliečiai reiškia savo valią ES ir pasauliui. EP galias Sąjungoje galima būtų palyginti su ES šalių nacionalinių parlamentų galiomis. Vadinasi, EP yra ES teisės aktų leidybos institucija.

Nuo 1979 metų EP yra renkamas visuotiniais rinkimais kas penkeri metai. ES priklausančios valstybės pilietis, gyvenantis kitoje Sąjungos valstybėje, gali rinkti ir būti renkamas Parlamento nariu savo gyvenamojoje vietoje.

EP narių skaičius nustatytas Europos Bendrijos steigiamojoje sutartyje. Šiuo metu EP sudaro 626 nariai, išrinkti 1999 metais iš penkiolikos dabartinių valstybių. Ši situacija pasikeis po ES plėtros 2004 metais. Nuo 2004 metų gegužės mėnesio, kai į ES įstos dešimt naujų valstybių, į EP papildomai bus renkami 162 nariai, trylika jų bus iš Lietuvos.

Dar kartą akcentuojame, kad Lietuvoje rinkimai į EP įvyks 2004 m. birželio 13 d., sekmadienį. Jie niekuo nesiskirs nuo jau mums įprastų Seimo ir savivaldybių rinkimų. Septynios Lietuvoje registruotos partijos pareiškė norą dalyvauti EP rinkimuose. Tai socialdemokratai, Tėvynės sąjunga, krikščionys demokratai, liberaldemokratai, Darbo partija ir kt. Partijos sudarys sąrašus. Sąraše turi būti ne mažiau kaip penki žmonės ir ne daugiau nei 26. Jų amžius – dvidešimt vieneri ir daugiau metų. Sąrašus rinkėjai galės reitinguoti. Partijų praeinamumo barjeras – 5 proc. EP rezoliucija, priimta 2003 m. lapkričio 6 d., skelbia, kad politinės partijos iš visų kandidatų į EP narius turi pasiūlyti bent 30 proc. moterų.

EP rinkimai bus rengiami birželį visose ES valstybėse. Penkerių metų kadencijai bus išrinkti 732 nariai iš 25 valstybių narių. Kaip rodo patirtis, rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose būna kiek mažesnis. Vidutiniškai į šiuos rinkimus ateina apie 40 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Jeigu bus tinkamai informuojama visuomenė, ir Lietuvoje tikimasi tokio rinkėjų aktyvumo. Kol kas, kaip rodo apklausos rezultatai, apie EP Lietuvoje nedaug kas žino.

Nuo 2003 metų gegužės mėnesio EP pakvietė 162 stebėtojus iš dešimties šalių kandidačių nacionalinių parlamentų. Iš LR Seimo EP yra trylika stebėtojų. Jie gali dalyvauti plenarinėse sesijose ir EP komitetų posėdžiuose, komiteto posėdžiuose vykstančiose diskusijose, tačiau neturi balsavimo teisės.

Tiesiogiais rinkimais įteisinto EP įgaliojimai pagal sutartis nuolatos didėja. Šiuo metu EP įgaliojimai yra leisti teisės aktus, valdyti biudžetą ir kontroliuoti vykdomąją valdžią. Apie kiekvieną šių įgaliojimų painformuosime kiek plačiau.

Nors EP dalijasi sprendimų priėmimo galia su Europos Komisija ir Ministrų Taryba, bet Europos Komisijos pasiūlytus ES teisės aktus priima Parlamentas ir Ministrų Taryba. Daugelyje sričių Parlamentas ir Taryba teisės aktus priima vienodomis teisėmis. EP nuolatos papildo Komisijos siūlomus teisės aktus ir prižiūri Komisijos vykdomą politiką, taip pat patvirtina iškeltą Komisijos Prezidento kandidatūrą, išklauso kandidatus į komisarų postus ir balsuoja dėl pasitikėjimo sudaryta komisija. Įprasta procedūra yra bendras sprendimas, kurį gali sudaryti trys Tarybos ir Parlamento svarstymai. Teisės aktas, pasiūlytas Komisijos ir, jeigu reikia, pataisytas Parlamento ar Tarybos, priimamas, jeigu su tuo sutinka Taryba ir Parlamentas. Jeigu Taryba ir Parlamentas nesusitaria, teisės aktas nėra priimamas.

Komisija pasiūlo ES metinį biudžetą, kurį priima EP ir Ministrų Taryba; kiekvienas jų sprendžia išlaidų dydį tam tikrose srityse. Biudžetas patvirtinamas, kai jį pasirašo EP pirmininkas. Parlamentas turi teisę atmesti biudžetą. Tuomet procedūra prasideda iš pradžių. EP taip pat kontroliuoja Bendrijos lėšų valdymą: gali patvirtinti biudžeto vykdymą, atidėti patvirtinimą arba atsisakyti patvirtinti.

EP vykdo demokratinę visos Bendrijos veiklos kontrolę. EP tenka svarbiausias vaidmuo skiriant Komisijos narius. Jis turi teisę pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir šitaip priversti ją atsistatydinti. Norėdamas ištirti tam tikrus specifinius klausimus, EP gali sudaryti laikinus tyrimo komitetus. EP taip pat gali raštu ir žodžiu pateikti klausimus Tarybai ir Komisijai nagrinėti Komisijos ataskaitas, rašyti rekomendacijas Tarybai.

EP priima rezoliucijas per plenarines sesijas. Parlamento komitetai atlieka parengiamąjį darbą – pranešimus dėl teisės aktų. Dabar yra septyniolika nuolatinių komitetų. Tai Užsienio reikalų, Žmogaus teisių, Bendros saugumo ir gynybos politikos komitetas; Biudžeto komitetas; Biudžeto kontrolės komitetas, Piliečių laisvių ir teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas; Ekonomikos ir pinigų komitetas; Teisės ir vidaus rinkos komitetas ir t. t. Prieš balsuojant plenarinėje sesijoje, frakcijos išnagrinėja pranešimus ir pateikia savo pakeitimus. Beje, frakcijos užima svarbų vaidmenį sudarant plenarinių sesijų darbotvarkę. Dabar EP yra septynios frakcijos, kurias sudaro panašias politines pažiūras turintys EP nariai. Kai kurie nariai nepriklauso jokiai frakcijai, jie vadinami „grupėms nepriklausančiais nariais“. Tas septynias frakcijas sudaro 122-iejų nacionalinių partijų atstovai iš visų penkiolikos valstybių narių; stebėtojai yra iš 64 partijų iš dešimt kandidačių valstybių. Didžiausią frakciją sudaro Europos liaudies partija (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų partija. Šiai frakcijai priklauso 232 EP nariai. Antroji – Europos socialistų partija (175 EP nariai). Trečioji – Europos liberalų, demokratų ir reformų partija (53 EP nariai). Ketvirtoji – Europos jungtinė kairiųjų ir Šiaurės žaliųjų kairiųjų partija (49 EP nariai). Penktoji – Žalieji ir Europos laisvasis aljansas (45 EP nariai). Šeštoji – Europos tautų sąjunga (23 EP nariai). Septintoji – Europos demokratinės įvairovės partija (18 EP nariai). 31 EP narys grupėms nepriklauso.

EP turi net tris darbo vietas. Būstinė yra Strasbūre. Ten rengiama dvylika plenarinių sesijų. Komitetai ir frakcijos posėdžiauja Briuselyje. Ten taip pat rengiamos papildomos plenarinės sesijos. EP sekretoriatas yra Liuksemburge. Sekretoriate dirba apie 3,5 tūkst. tarnautojų, kurie konkurso tvarka atrenkami iš visų ES šalių. Dėl praktinių sumetimų beveik pusė sekretoriato personalo dirba Briuselyje.

EP veikla kiekvienam ES gyvenančiam asmeniui atsieina du su puse euro per metus. Tai sudaro apie vieną procentą bendro ES biudžeto.

Iš šio neilgo pasakojimo skaitytojai turėtų susidaryti vaizdą, koks svarbus yra EP. Dar svarbesnis jis taps kiekvienam iš mūsų nuo 2004 metų gegužės mėnesio. Europos Parlamentas vadinamas piliečių balsu, nes kiekvienas ES pilietis gali kreiptis į savo atstovus – EP narius. Užbaigti norėtųsi Parlamento biuro pirmininko Pato Kokso žodžiais: „Sėkmingas Europos Sąjungos plėtros derybų pabaigimas yra pagrindinis politinis tikslas. Vieninga Europa dalysis bendromis vertybėmis ir klestės ekonomiškai“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija