Antrojo Miuncheno nebebus

Petras KATINAS

JAV senatorius iš Arizonos valstijos Džonas Makeinas kasmetėje tarptautinėje konferencijoje Miunchene, skirtoje saugumo problemoms ir rengiantis septynių naujų valstybių į NATO priėmimui, konferencijoje dalyvavusį Rusijos gynybos ministrą Sergejų Ivanovą be užuolankų pavadino proimperialistiniu veikėju. JAV senatorius taip reagavo į S.Ivanovo grasinimus, kad Rusija turi teisę nebesilaikyti susitarimo, ribojančio ginkluotųjų pajėgų kiekį Europoje. „Miunchenas jau niekada nebebus naujojo sąmokslo vieta“, – pabrėžė S.Ivanovas. Atsakydamas į tai, senatorius Dž.Makeinas akcentavo, kad Rusijos prezidento V.Putino režimas Rusijoje vykdo „šliaužiantį perversmą“, nukreiptą ne tik prieš demokratinius procesus pačioje Rusijoje, bet svarbiausia, kad siekia pajungti ir pažeminti kaimynines valstybes, neseniai išsilaisvinusias iš komunistinio režimo. Senatorius pabrėžė, jog šitaip Maskva siekia revanšo po pralaimėto šaltojo karo. Dž.Makeinas paminėjo tas Rusijos kaimynes, kuriose Maskva siekia atkurti savo įtaką ir valdžią. Tai pirmiausia Baltijos valstybės, Gruzija ir Ukraina.

Akivaizdu, kad pastaruoju metu konfrontacija tarp NATO ir Rusijos vis didėja. Maskva, pasinaudodama tuo, kad Prancūzija ir Vokietija, kitaip nei kitos Europos valstybės, nepritarė JAV karinei operacijai Irake, bemat parėmė tuo klausimu Paryžių ir Berlyną. Tuo pačiu prezidentas V.Putinas, pasinaudodamas tokia situacija ir tuo, kad pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Irako problemą, pirmiausia ėmėsi aktyvių veiksmų prieš opoziciją pačios Rusijos viduje ir ėmėsi didinti politinį – ekonominį spaudimą kaimyninėms šalims. Apie tai nedviprasmiškai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas, sakydamas kalbą naujojo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio inauguracijos ceremonijoje Tbilisyje. Vėliau tą patį K.Pauelas pakartojo susitikime su V.Putinu Maskvoje ir dar atviriau – duodamas interviu Rusijos dienraščiui „Izvestija“. Pasak JAV dienraščio „New York Times“, K.Pauelas jau senokai nedarė tokių aštrių pareiškimų Rusijos atžvilgiu.

Dar labiau neigiama buvo Vakarų reakcija į paskutiniuosius įvykius Rygoje, kai Maskva, prisidengdama Latvijos parlamento priimtu naujuoju švietimo įstatymu, sukurstė masines rusakalbių protesto demonstracijas ir provokavo riaušes. „Baltijos šalių siekis atkurti savo nepriklausomybę 1989-1990 metais buvo pirmieji SSRS subyrėjimo simptomai. Šių valstybių prisijungimas prie NATO parodė, kad Vakarai ištaiso tą blogį, kurį Baltijos šalims atnešė Stalino ir Hitlerio sąmokslas. Tai labai siutina Maskvą. Todėl ji visokiais būdais kursto nepasitenkinimą, ypač tarp vietinių rusų, atsiradusių Baltijos šalyse dar Stalino laikais“, – rašo „New York Times“ politikos apžvalgininkas Viljamas Safairas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Prancūzija ir Vokietija pastebimai keičia savo politiką JAV atžvilgiu ir pradeda suvokti naujai kylančią Rusijos grėsmę.

Rygoje susitikę Baltijos ir Skandinavijos valstybių atstovai dar labiau suerzino Kremlių, atkreipę tarptautinės bendruomenės ir žmogaus teisių organizacijų dėmesį į demokratinės opozicijos persekiojimą diktatoriaus A.Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje. Panaši padėtis ir Moldovoje, kurioje, anot V.Safairo, viešpatauja buvusieji kagėbistai. Visiškai neaiški situacija ir Ukrainoje. Nors Kijevas ir pasiuntė į Iraką 1,7 tūkst. savo karių, sunaikino savo branduolinį potencialą, bet ten irgi diktuoja sąlygas autoritarinis prezidentas Leonidas Kučma. Tas pats JAV senatorius Dž.Makeinas, su grupe amerikiečių kongresmenų lankęsis Rygoje, pabrėžė, kad tokia Rusijos politika savo kaimynų atžvilgiu nieko gero nežada.

Savo ruožtu Miuncheno konferencijoje Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas pasakė kalbą, labai primenančią buvusio SSRS užsienio reikalų ministro A.Gromykos, kadaise Vakaruose praminto „misteriu ne“, grasinimus. S.Ivanovas pabrėžė, kad Rusija visai rimtai svarsto, ar nereikėtų atsisakyti prieš dešimt metų parafuotos, tačiau nepasirašytos sutarties dėl įprastų ginkluotųjų pajėgų Europoje. Dar 1996 metais, kai NATO tiktai rengėsi naujųjų narių iš Rytų Europos priėmimui Aljansą, buvo susitarta su Rusija, kad prie jos sienų NATO nedislokuos branduolinio ginklo bei nekurs stambių NATO karinių bazių. Dar po trejų metų Rusija įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš Gruzijos ir Moldovos, tačiau iki šiol net neketina to daryti. Netgi skelbia, kad rusų kariuomenė iš ten gali būti išvesta ne anksčiau kaip po dešimties metų.

„Mes priėmėme tuos įsipareigojimus esant tam tikroms politinėms-karinėms sąlygoms, tačiau po naujų narių priėmimo į NATO šie įsipareigojimai radikaliai keičiasi“, – pabrėžė S.Ivanovas. Jis taip pat nedviprasmiškai pareiškė, jog greičiausiai ir sutarties dėl įprastų karinių pajėgų Europoje laukia toks pat likimas – ir ta sutartis atsidurs šiukšlių dėžėje.

Kaip skelbia „New York Times“, Miuncheno konferencijoje S.Ivanovas, rūsčiai žvelgdamas į senatorių Dž.Makeiną, kalbėjo: „Nuo šiol pagrindinis Rusijos užsienio politikos prioritetas yra santykiai su mūsų artimaisiais kaimynais. Santykiai su jais nereiškia neoimperializmo, o yra tiktai Rusijos saugumo užtikrinimas“. Atsakydamas į tai, senatorius Dž.Makeinas replikavo, kad jis ne Nevilis Čemberlenas, anuo metu Miunchene atidavęs Hitleriui Čekoslovakiją, ir pabrėžė, jog pastarojo meto nedemokratinis Rusijos elgesys ir Maskvos keliama reali grėsmė kaimyninių valstybių laisvei ir suverenitetui neatneš Rusijai jokios laukiamos naudos, o atstums ją nuo demokratinių valstybių.

„NATO blokas, kurio vaidmuo tampa globalus, jokiu būdu negali pamiršti savo pagrindinio uždavinio: sutramdyti rusišką mešką“, – pabrėžia „New York Times“.

Rusija neslepia savo nepasitenkinimo dėl JAV pozicijos kuo greičiau priimti į NATO naujas nares, net nelaukiant NATO viršūnių susitikimo birželio mėnesį. Maskvos dienraštis „Izvestija“ užsipuolė Čekijos atstovą prie NATO Karelą Kovandą, kurio iniciatyva esą Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija taps Aljanso narėmis. Dar daugiau, Slovakijos laikraštis „Pravda“ cituoja vieno aukšto NATO pareigūno žodžius, kad NATO rengiasi apsaugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro sienas. Taip pat cituojamas NATO pajėgų Europoje vadas Džeimsas Džonsas, kuris pareiškė, kad Baltijos šalių oro sienų apsaugos klausimas turi būti išspręstas jau birželio mėnesį įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Bet ir tai dar ne viskas. Maskva pareikalavo sau ypatingų teisių prekyboje su naujosiomis ES narėmis, bevizio režimo į Kaliningradą ne tik civiliams, bet ir kariškiams. Visa laimė, kad ES užsienio reikalų ministrai kategoriškai atmetė tokias Rusijos pretenzijas ir pabrėžė, kad visos 25 ES narės yra lygiateisės ir jokių skirtumų traktuojant senąsias ir naująsias ES nares nebus. Briuselis taip pat gana kritiškai įvertino Maskvos reikalavimą įteisinti dvikalbystę Latvijoje ir Estijoje.

© 2004 "XXI amžius"