Tikros valstybininkės pozicija

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga

Vasario 11-ąją prie Rygos pilies - Latvijos prezidentės rezidencijos – susirinkę rusų mokyklų moksleiviai protestavo prieš rusų kalba dėstomų dalykų skaičiaus mažinimą. Daugelis jų reikalavo panaikinti švietimo įstatymo pataisas. Rusija teigia, kad švietimo reforma gali tapti paskutiniu kantrybės lašu, kuris prives prie konfrontacijos, netgi smurto Latvijoje. AFI–ELTA nuotrauka

Latvijoje nesibaigia specialiai kurstomos ir apmokamos iš Maskvos masinės vietinių rusų protesto akcijos prieš švietimo reformą. Šios protesto akcijos, kaip teigia kai kurie Latvijos laikraščiai, gegužės 1-ąją, tai yra tą dieną, kai Latvija oficialiai taps Europos Sąjungos nare, gali virsti net riaušėmis. Yra žinių, kad vietiniai nacionalbolševikai jau treniruojasi Rusijos nacionalbolševikų treniruočių stovyklose, netgi kai kuriuose Pamaskvės kariniuose daliniuose. Šiomis dienomis Rusijos dienraščio „Izvestija“ apžvalgininkė J.Šesterina kalbėjosi su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga, ir pateikė šį interviu Rusijos skaitytojams. Latvijos prezidentė šiame interviu dar kartą parodė esanti tikra valstybininkė ir iš jos žodžių nesijautė jokio pataikavimo buvusiam „didžiajam broliui“, kas, deja, labai dažnai pasitaiko kai kurių Lietuvos vadovų panašiuose pasisakymuose. Štai keletas rusų žurnalistės klausimų ir Latvijos prezidentės atsakymų.

Ponia prezidente, kai jūs prieš trejus metus susitikote su Vladimiru Putinu Austrijos sostinėje Vienoje, daugelis Maskvoje stebėjosi, kaip jūs abu labai greitai radote bendrą kalbą. Kaip jums tai pavyko ir apskritai kokie dabar jūsų santykiai su Rusijos prezidentu?

Mano asmeniniai santykiai su V.Putinu labai geri. Kiekvieną kartą, kai mes buvome susitikę, mums pavykdavo užmegzti dialogą. Tačiau yra daug klausimų, kuriais mūsų valstybių pozicijos diametrialiai skirtingos. Paskutinį kartą, kada aš kalbėjausi su V.Putinu Sankt Peterburge minint šio miesto įkūrimo 300-ąsias metines, mes nutarėme įkurti bendrą ekspertų komisiją nesutarimams spręsti. Tačiau realiai joks dialogas nevyksta. Pavyzdžiui, dar prieš septynerius metus sudaryta tarpvyriausybinė komisija taip nė karto ir nesusitiko. Rusijos atstovas tris kartus rengėsi atvykti į Latviją, bet jis čia net nepasirodė. Apie kokį dialogą galima kalbėti, jeigu nėra derybų partnerio?

Tačiau Rusija tvirtina, kad tai ne jos kaltė. Juk Rusijos atstovas A.Počinokas pernai rudenį turėjo atvykti į Rygą, tačiau atšaukė šį vizitą todėl, kad 2003 m. rugsėjo 27 d. Lestenėje įvyko paminklo latvių legionieriams iš SS atidarymas.

Šiandien Rusija randa vieną priežastį, rytoj – kitą. Jeigu nenorima derėtis, priežasčių visada rasi.

Latvijos ir Rusijos santykiai primena išsiskyrusių vyro ir žmonos santykius. Galbūt reikia pagaliau pamiršti apie sovietinius laikus ir pradėti kurti tarpusavio santykius visiškai iš naujo?

Problema yra ta, kad Rusijos įtaka pasaulyje dabar yra visai ne tokia, kokia buvo SSRS laikais. Tačiau tebesilaikoma idėjos, kad Baltijos valstybės privalo būti Maskvos įtakos zonoje. Grįžimas į Stalino ir Sovietų Sąjungos laikus – neįmanomas šiuolaikiniame pasaulyje ir šiuolaikinėje Europoje.

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje, iki okupacijos, Latvijoje gyveno devyni procentai rusų. Dabar rusai sudaro beveik 30 proc. gyventojų. Suomijoje gyvena šeši procentai švedų, tačiau švedų kalba pripažinta valstybine. Kodėl jūs nenorite pasekti Suomijos pavyzdžiu?

Todėl, kad Latvijoje ne šeši ar devyni procentai rusų. Jeigu Latvijoje jų būtų devyni procentai, jokių problemų nekiltų. Okupacijos metais 99 proc. rusų, kurie čia atvyko, net nebandė kalbėti latviškai. O 99 proc. latvių kalbėjo rusiškai. Mes negalime leisti, kad tokia situacija išliktų.

Yra nuomonė, jog viena priežasčių, kodėl Latvija atsisakė suteikti pilietybę automatiškai visoms nacionalinėms mažumoms, yra ta, kad visi rusai balsuotų tik už kairiąsias partijas, kaip ir būtų balsavę referendume prieš Latvijos narystę ES.

Žinoma, kad Latvijos rusai būtų balsavę kitaip. Latvių ir rusų požiūris į įvairias problemas labai skiriasi. Tačiau priežastis, kodėl mes automatiškai nesuteikėme pilietybės visiems rusams, yra visai kita. Mes norėjome, jog rusai pagaliau suvoktų – Latvijos okupacija buvo neteisėta. Negalime visą laiką gyventi tokioje situacijoje, kuri susidarė per karinės okupacijos ir aneksijos penkiasdešimtmetį. Tai ir buvo pagrindinė priežastis. Be to, jokios rusų diskriminacijos Latvijoje nėra. Mes vykdome „atvirų durų“ politiką. Kas tiktai pageidauja, nesvarbu, kad ir kokia būtų jo gimtoji kalba, gali gauti pilietybę. Žinoma, praeinant tam tikrą natūralizacijos procesą.

Latvijos vyriausybė leidžia statyti paminklus kariams, kovojusiems karo metu nacių pusėje.

Latvijos vyriausybė nestato jokių paminklų fašistiniam režimui. Žmonės turi teisę statyti paminklus kariams, žuvusiems karo metu. Taip pat ir tiems, kurie kovėsi vokiečių pusėje. Tai memorialai žuvusiesiems Antrajame pasauliniame kare.

Švietimo klausimas dabar yra pats sudėtingiausias Rusijos ir Latvijos santykiuose. Ar jūs nebijote, kad švietimo reforma gali tapti paskutiniu kantrybės lašu, kuris prives prie konfrontacijos, dargi smurto Latvijoje?

Manau, kad yra žmonių, kurie labai to trokšta ir deda visas pastangas, jog taip atsitiktų. Dalis parlamento deputatų, padedant „draugams iš Maskvos“, siekia išprovokuoti konfrontaciją. Manau, kad tai ketinama padaryti dar iki gegužės 1-osios. Tai neturi nieko bendra su švietimo reforma, o siejama su Latvijos naryste ES. Daugelis visai nenori, kad Latvija būtų vieningos Europos dalimi, ir deda daug pastangų, kad to nebūtų.

Rusijos Valstybės Dūma svarsto klausimą dėl ekonominių sankcijų įvedimo Latvijai. Kaip tik švietimo reforma ir tapo tokių svarstymų priežastimi. Kaip tokios sankcijos gali pakenkti Latvijos ekonomikai?

Tos sankcijos labiau pakenks Rusijai nei Latvijai. Sankcijų įvedimas reikštų, kad Rusija užtrenkia duris Europai. Be abejonės, Europos Komisija, įvedus ekonomines sankcijas Latvijai, atsakytų tuo pačiu. Ir tada pasekmės Rusijai būtų kur kas rimtesnės nei Latvijai.

Kodėl Latvija iki šiol neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl nacionalinių mažumų teisių apsaugos?

Latvijoje nėra tikslaus apibūdinimo, kas yra nacionalinės mažumos. Tokiose valstybėse kaip Prancūzija išvis atsisakyta nacionalinių mažumų idėjos. Mano nuomone, pilietybė neturi būti siejama su priklausymu etninei ar religinei bendruomenei. Ne viena Latvija, o daug valstybių neratifikavo jūsų minėtos konvencijos todėl, kad nėra tikslaus apibūdinimo, kiek metų turi gyventi nacionalinės mažumos toje ar kitoje valstybėje, norėdamos gauti pilietybę. Latvijos atveju mes atsidūrėme nebūdingoje situacijoje. Juk didžioji dalis rusų, gyvenančių Latvijoje, atsirado neteisėtos okupacijos ir aneksijos dešimtmečiais. Tai visai ne tas atvejis, kai kitų tautybių atstovai gyveno ir gyvena draugiškai ištisus šimtmečius kitų šalių teritorijose. Taip pat ne tas, kada svetimtaučius pakviečia į vieną ar kitą valstybę.

* * *

Taigi Latvijos prezidentė be užuolankų nurodė, kad vietiniai rusai, ką pripažino ir pačios Latvijos rusiškoji spauda, per referendumą būtų 80 proc. pasisakę prieš Latvijos narystę ES. Pagaliau pačioje Rusijos spaudoje pasirodė keisti Latvijos ir Makedonijos palyginimai. Kaip žinoma, Makedonijos albanai su ginklu stojo į kovą prieš vyriausybę. Taigi palyginimas visiškai suprantamas. Tai įspėjimas, kad Latvijoje gyvenantys rusai imsis to paties kaip ir Makedonijos albanai. Tai visai ne fantazija, nes Latvijoje gyvenantys rusai gana agresyvūs. Jeigu jie pradėtų maištą, tai Rusija, pagal jos oficialiai paskelbtą naują karinę doktriną, „turi teisę“ įsikišti į kaimyninių šalių reikalus, jeigu kiltų grėsmė ten gyvenantiems rusams.

Parengė Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"