"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. kovo 24 d., Nr. 6 (75)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Graikijos ir Lenkijos kairiųjų rūpesčiai

Petras KATINAS

Kostas Karamanlis
Lešekas Mileris
Kšištofas Janikas

Graikijos dešinioji Naujosios demokratijos partija užtikrintai laimėjo parlamento rinkimus ir išstūmė iš valdžios beveik du dešimtmečius šalį valdžiusius socialistus. Graikijos ir užsienio politikos apžvalgininkai tvirtina, kad Naujosios demokratijos partijos pergalė yra jos vadovo, žinomo teisininko bei puikaus oratoriaus Kosto Karamanlio nuopelnas. Dabar 300 vietų parlamente konservatoriai turės 165 vietas. Taip pat pažymima, kad, 1997 metais perėmęs partijos vadovavimą, 40 metų K.Karamanlis tapo jauniausiu Graikijos politiniu lyderiu po Antrojo pasaulinio karo.

Kol Graikijos kairieji svarsto savo pralaimėjimo priežastis, jų kolegos Lenkijoje, buvę komunistai, dabar pasivadinę Demokratine kairiųjų jėgų sąjunga, savo suvažiavime labai pesimistiškai įvertino partijos padėtį. Kritinę neokomunistų padėtį parodė ir partijos pirmininko bei premjero Lešeko Milerio atsistatydinimas. Suvažiavime dalyvavę 468 delegatai 294 balsų dauguma naujuoju kairiųjų vadovu išsirinko dabartinio Lenkijos Seimo valdančiosios partijos frakcijos pirmininką Kšištofą Janiką. Jis garsėja ne tik savo vešliais ūsais, bet yra geras oratorius bei organizatorius. Tačiau kalbėdamas suvažiavime naujasis kairiųjų vadovas visiškai netryško optimizmu ir pripažino, jog būsimuosius parlamento rinkimus kairieji tikrai pralaimės. Nes, pasak Janiko, partijos populiarumas, po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais, niekada nebuvo toks žemas kaip dabar. Visi apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu už neokomunistus balsuotų mažiau nei 12 proc. rinkėjų. Janikas taip pat paragino partiečius baigti vidines rietenas ir nustoti būti „užsispyrusiems ir agresyviems“. Aišku, naujasis vadovas, kalbėdamas apie užsispyrimą ir agresiją, pirmiausia turėjo galvoje tuos „neišsižadėjusius principų“ komunistus dogmatikus, kurie pasisako prieš Lenkijos narystę NATO ir ES bei ragina atkurti „broliškus“ santykius su Rusija. Tačiau lenkų visuomenės dauguma pirmiausia nusivylė neokomunistų valdžia dėl didžiulės korupcijos tarp aukščiausių valstybės pareigūnų. Pats partijos lyderis ir premjeras L.Mileris bei jo aplinka yra įsipainioję į ne vieną korupcinį skandalą. Taip pat niekais nuėjo kairiųjų pažadai sumažinti nedarbą. Atvirkščiai, per neokomunistų valdymo metus nedarbas nuolat augo ir šiuo metu pasiekė išties grėsmingą mastą – apie 20 proc. Kaip prognozavo naujasis kairiųjų vadovas, būsimuosius Lenkijos parlamento rinkimus laimės dešinieji ir populistai. Aišku, Janikas, kalbėdamas apie populistus, pirmiausia turėjo galvoje Savigynos partiją ir jos vadovą Andžejų Leperį, kuris Lietuvoje vadinamas lenkiškuoju Šustausku, o savo pasisakymais prieš amerikiečius bei keikdamas Europos Sąjungą aplenkia netgi Lietuvos Seimo narį J.Veselką. A.Leperio partijos populiarumas ypač kaime ir liumpenizuotuose visuomenės sluoksniuose auga kaip ant mielių. Todėl Lenkijos politikai ir politologai su dideliu nerimu stebi A.Leperio veržimąsi į valdžią ir tokiu atveju prognozuoja Lenkijai labai liūdnas pasekmes. Ypač tarptautinėje arenoje. Na, o neokomunistų vadovybę tai irgi labai neramina, nes pastaruoju metu akivaizdžiai pastebimas partiečių „dezertyravimas“ pas A.Leperį. Tai ne tik lenkų neokomunistams, bet ir visai Lenkijai nieko gero nežada. Nes visi Varšuvos pasiekimai integruojantis į euroatlantines struktūras akimirksniu gali pavirsti niekais. Beje, kalbama, kad A.Leperis turi labai įtakingų bičiulių ir rėmėjų Maskvoje.

Kita vertus Lenkijos spauda rašo, kad L.Milerio atsistatydinimas iš partijos pirmininko posto tėra tik maskuotė, kuria siekiama parodyti visuomenei, kad jis supratęs savo klaidas. Rašoma, kad paskutinius populiarumo likučius praradęs kairiųjų lyderis ir toliau vadovaus partijai, o Janikui bus leista tiktai sakyti populistines kalbas apie kovą su korupcija. Greičiausiai taip ir yra. Sprendžiant iš kai kurių neokomunistų veikėjų kalbų, L.Mileris – ne tas žmogus, kuris gražiuoju atiduotų nors mažą dalelę valdžios. Na, o visi Lenkijos politikai – ir kairieji, ir dešinieji – suka galvas, kokių priemonių reikėtų imtis.

EPA-ELTA nuotraukos


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija