Bulgarai siūlo amerikiečiams
kurti karines bazes savo teritorijoje

Nors Bulgarija jau senokai skelbia norinti bendradarbiauti su Vašingtonu, praėjusiųjų metų gruodžio 19-ąją priimtas sprendimas nustebino daugelį. Bulgarai pasiūlė amerikiečiams karines bazes dislokuoti jų valstybės teritorijoje. Aukšti Amerikos pareigūnai tikina iki šiol nesvarstę realių karinių bazių Vidurio Europoje kūrimo galimybių. Tuo tarpu Bulgarijos noras sukėlė nerimą Rusijai.

Bulgarijos parlamente 200 deputatų balsavo „už“ tokį pasiūlymą, prieštaravo vos trys. Toks apsisprendimas liudija Sofijos siekį paversti Vašingtoną partneriu ir užmegzti kuo glaudesnius santykius. Karinės bazės šioje valstybėje sukūrimas amerikiečiams būtų naudingas dėl kelių priežasčių, pirmiausia dėl galimybės stebėti tai, kas vyksta Viduriniuosiuose Rytuose. Tuo pat metu JAV politikams atsivertų dar geresnės perspektyvos Vidurio Europos valstybes įtraukti į savo įtakos zoną. Be abejo, Rusijai tai labai nepatiktų. Bulgarija NATO nare tapo praėjusią savaitę, o 2007-2008-aisiais tikisi būti priimta ir į Europos Sąjungą. Amerikiečių palaikymas bulgarams padėtų jaustis tvirčiau. Todėl jie leido amerikiečių lėktuvams naudotis savo oro erdve karo Irake metu. Karinės bazės įsikūrimas reikštų ne ką kita kaip įsitvirtinimą tarptautinėje arenoje ir garantuotų, jog Rusija nesikiš į vidaus politiką. Beje, esama ir grynai ekonominių paskatų. Niekam ne paslaptis, kad Bulgarija šiandien – viena skurdžiausių valstybių Europoje. Sutikusioms įsileisti amerikiečių karius šalims JAV paprastai pasiūlo tam tikrą ekonominę paramą. Tuo tarpu JAV karo ekspertai tikina, kad didelių karinių bazių Europoje nebus kuriama, todėl ir parama tebūtų simbolinė.

Paprasti bulgarai parlamento sprendimu džiaugtis nelinkę. Paskutinės viešosios nuomonės apklausos rodo, jog amerikiečius įsileisti sutiktų 43 proc. ir tam prieštarautų 41 proc. šios šalies gyventojų. Bulgarai baiminasi, jog, amerikiečiams įsikūrus jų teritorijoje, šalis taptų teroristų taikiniu, nukentėtų ir vietinė gamta. Aršiausiai prieštaraujantys teigia, kad amerikiečiams Bulgarijoje nėra ką veikti. Į tokias gyventojų nuotaikas politikai negali neatsižvelgti. Tiesa, kurti konkrečius planus veikiausiai teks tik po 2005 metų rinkimų į Bulgarijos parlamentą jau naujos kartos politikams.

Na, o kai kurie JAV gynybos departamento pareigūnai linkę ne tik sveikinti Bulgarijos apsisprendimą, bet ir ragina jos pavyzdžiu pasekti kitas regiono šalis. Amerikiečiai ilgalaike partnere Vokietija nebepasitiki taip, kaip anksčiau, todėl siekia rasti naujų sąjungininkų, kuriems įgriso Rusijos dominavimas. JAV karo strategai norėtų daugelyje Vidurio Europos valstybių įkurti mažas karines bazes, kuriose būtų dislokuoti greitojo reagavimo būriai ir pamažu atsisakyti kur kas didesnių karinių bazių Vakarų Europoje. Neabejojama, kad Bulgarija per artimiausius kelerius metus sulauks amerikiečių nemažos karinės paramos bei investicijų į karo pramonę. Visa tai padėtų bulgarams pagerinti politinę, ekonominę bei gynybinę valstybės padėtį.

© 2004 "XXI amžius"