Tebesidairo į Maskvą

Buvusios sovietinės respublikos savo ekonomika kol kas nesugeba pasiekti paskutiniųjų sovietinių metų lygio. Oficialioji Maskva vis dar stengiasi išlaikyti regione lyderės pozicijas ir mėgina palaikyti kuo glaudesnius santykius su Europos valstybėmis. Tačiau net ir daugiamilijoniniame konservatyviame Maskvos mieste atsiranda vis daugiau manančiųjų, kad Rusija turėtų keisti užsienio politikos kryptį.

Nusilpus posovietinėms respublikoms, įskaitant ir pačią Rusiją, regionas patiria didžiulį kitų šalių spaudimą. Savų interesų nė nebando slėpti Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos valstybės, Kinija, Turkija, Saudo Arabija, Iranas ir net islamo fundamentalistai. Na, o regiono ateitis didžiąja dalimi priklausys nuo Rusijos.

Ekonomika ir geografinė padėtis

Geografiškai buvusios Sovietų Sąjungos teritorija gana palanki, ji leido daugelį metų sovietų lyderiams džiaugtis vienos galingiausių pasaulio valstybių statusu. Istorikai primena, kad dėl šių teritorijų kariauta ištisus tūkstantmečius.

Užsienio valstybių nežavi daugybė etninių nesutarimų ir šiandieninis regiono nestabilumas. Stebina praktiškai nesaugoma tūkstančius kilometrų besidriekianti Rusijos siena. Tiesa, Rusija visada buvo galinga, tuo turėjo progos įsitikinti imperatorius Napoleonas, Hitleris ir kiti, tikėjęsi lengvai ją pavergti. Daugelio respublikų geografinė padėtis turi neigiamos įtakos ekonominiam augimui, tačiau ekonomistai tikina, kad kiekviena jų gali pasiekti išsivysčiusių Vakarų valstybių lygį. Tiesa, šiaurinėse valstybėse neišvengiamos didesnės gamybos sąnaudos. Netgi naftos gavyba Rusijoje ir Kaspijos jūros regione dėl šios priežasties kur kas nuostolingesnė nei Viduriniuosiuose Rytuose.

Milžinišką Rusijos teritoriją skalauja net trys vandenynai, tačiau ji negarsėja kaip stipri jūrinė valstybė. Taip nutiko todėl, jog daugelis Rusijos uostų ir laivybinių bazių žiemą užšąla ir negali dirbti net keletą mėnesių. Didžiosioms Rusijos konkurentėms Didžiajai Britanijai ir JAV tokių problemų neiškyla.

Nuo seno Rusija garsėjo milžiniškais bene visų pasaulyje randamų naudingųjų iškasenų klodais. Manoma, kad panorėjusi Rusija naftos ir dujų gavyba aplenktų net ir Persijos įlankos valstybes. Deja, ištekliais tiesiog nesugebama pasinaudoti. Derlingiausiomis pasaulyje žemėmis garsėjanti Ukraina neskuba apdirbti didžiulių žemės plotų, Sibire ir Rytų Rusijoje neplėtojama medžio apdirbimo pramonė. Giliausio pasaulio ežero Baikalo vandens kokybei taip pat neskiriama deramo dėmesio. Potencialių užsienio investuotojų akys vis dažniau krypsta į naudingųjų iškasenų išteklius, tačiau baiminamasi galimos grėsmės saugumui. Ypač to bijoma Kaspijos jūros regione, mat užsienio valstybių interesai, be jokių abejonių, turėtų įtakos šalių uždarumui. Ateityje konfliktai dėl vandens, elektros bei dujų išteklių gali tapti karų tarp Centrinės Azijos šalių priežastimi.

Problemos nesprendžiamos

Paskutinieji dvylika metų buvusioms sovietinėms respublikoms tapo savotiškas iššūkis. Kadaise laikyta viena labiausiai klestinčių pasaulio valstybių šiandien ekonominiais rodikliais gali konkuruoti tik su vadinamosiomis trečiojo pasaulio šalimis. Net ir naftos eksportu garsėjančios posovietinės respublikos pragyvenimo lygiu konkuruoja ne su Jungtiniais Arabų Emyratais, bet nebent su Pusiaujo Gvinėja. Taip atsitiko todėl, kad gaunamos lėšos nenaudojamos nei gyventojų ekonominei būklei gerinti, nei pramonės sektoriui modernizuoti. Dabartinis ekonominis smukimas ilgainiui gali virsti sunkia ekonomine krize. Prekiauti nafta kiek geriau sekasi tik Rusijai, tačiau didžiąja dalimi tai lemia šiemet išaugusi naftos kaina pasaulinėje rinkoje, kuri, beje, visiškai nepriklauso nuo oficialiosios Maskvos norų. Užsienio investicijų kol kas pernelyg mažai, kad pakiltų ekonomika. Ekonominės reformos tik patvirtintų chaotišką šalies valdymą. Gąsdina ir mažėjančios investicijos į gamybą. Šiandien auga tik importas, o eksportuojamų prekių kiekis ir toliau mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį katastrofiškai nusidėvėjo beveik visų pramonės įmonių įrengimai, kuriems atnaujinti stinga lėšų.

Kenčia ne tik Rusijos ekonomika. Pasak statistikos, kasmet Rusijos gyventojų sumažėja maždaug vienu milijonu. Tai lemia keletas priežasčių: nėra socialinių garantijų, taip pat daugėja narkotikus vartojančių žmonių, plinta AIDS, tuberkuliozė ir kitos ligos, migracija, alinantis darbas. Lėšų nebeužtenka net ir prestižine laikytai karo pramonei, kitais metais jai bus skirta tik pusė lėšų, kurių prašė Gynybos ministerija.

Korupcija ir organizuotas nusikalstamumas kaip niekad išplito. Šiemet net 93 iš 450 Dūmos narių buvo pareikšti įtarimai naudojantis neleistinais metodais per rinkimus į parlamentą ar kita nusikalstama veikla. Manoma, kad kasmet Rusijos pareigūnams sumokama maždaug 40 milijardų dolerių kyšių. Rusijoje veikia apie dešimt tūkstančių įvairių organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios „plauna“ neteisėtu būdu įgytus pinigus. Korumpuoti bent jau 16 proc. milicijos pareigūnų. Panaši situacija ir kitose posovietinėse respublikose.

Politologai pastebi ir dar vieną problemą – Rusija gali suskilti į keletą mažesnių valstybių. Tokia grėsmė iškiltų tuo atveju, jei čečėnų kovotojams pavyktų iškovoti nepriklausomybę. Federacijos vientisumui jau dabar kelia grėsmę Dagestanas bei Šiaurės Kaukaze įsikūrusių musulmonų veiksmai. Nesutariama dėl Kurilų salų ir Kaliningrado srities valdymo. Neramu ir Primorsko krašte, Vladivostoke, Magadane ir Sachalino saloje, kur rusai tesudaro gyventojų mažumą.

Nedžiugina ir nesutarimai Moldovoje, Gruzijoje bei Azerbaidžane. Ukraina blaškosi tarp vakarietiško kelio ir komunistinių vertybių. Politologai tikina, kad terminas „Nepriklausomų valstybių sandrauga“ negali tapti realybe. Jie siūlo partneriu rinktis Europos Sąjungą, kuri jau šiandien palaiko glaudžius prekybinius ryšius su keturiomis regiono valstybėmis: Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanu.

Įtakos zonos

JAV džiaugiasi tapusi svarbiausia ir didžiausią įtaką posovietinėse respublikose užimančia užsienio valstybe. Slapta į Rusijos žemes Centrinėje Azijoje veržiasi Kinija, norinti turėti ne tik ekonominės, bet ir demografinės įtakos Rusijai priklausančiuose Tolimųjų Rytų regionuose. Tuo tarpu Ankara siekia partnerystės su Centrinės Azijos respublikomis, Gruzija, Azerbaidžanu, Ukraina ir Moldova.

Maskva ir Vašingtonas nesutaria dėl saugumo regione bei užsienio politikos gairių. Vakarams kelia susirūpinimą Rusijos, Baltarusijos ir Turkmėnistano sandėriai bei karinės kampanijos Irake klausimai. Rusija nesižavi NATO plėtra į Rytus, kuri neva sukels grėsmę jos saugumui. Tuo tarpu Vašingtonas nepamiršta, kad Rusija išsaugojo milžinišką branduolinį arsenalą.

Nereikia būti politikos ekspertu, kad suprastum, jog Rusija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jei artimiausiu metu situacija negerės, Rusijai nepavyks išvengti Sovietų Sąjungos likimo. Rusija netektų federacijos statuso vien pralaimėjusi karą Čečėnijoje. Todėl oficialieji Kremliaus atstovai nutarė sustiprinti ryšius su Gruzija ir Azerbaidžanu. Nerimą kelia ir pietinė šalies siena bei kylantys islamistiniai judėjimai kaimyniniuose Kazachstane, Turkmėnistane bei Uzbekistane. Tačiau ne ką geriau saugoma ir vakarinė siena, nuo kurios sostinė Maskva nutolusi vos per kelis šimtus kilometrų. Rusai baiminasi galimo konflikto su NATO šalimis, kuris galėtų būti lemtingas vienai didžiausių pasaulio valstybių. Tikėtina, kad vienu iš galimų problemų sprendimo būdų Maskva pasirinks sovietinę diktatūrą, nepriklausomybę gavusioms respublikoms palikdama suverenitetą, tačiau paversdama jas priklausomomis nuo Kremliaus valios. Tiesa, užmojai turės būti kur kas kuklesni nei, tarkim, prieš keletą dešimtmečių.

Tačiau ne viskas prarasta. Nereikia nuvertinti intelektualiojo elito, karinės pramonės lygio bei dabartinio prezidento V.Putino pastangų suartinti Rusiją su Vakarais. Liūdna, bet tikrosios rinkos ekonomikos kol kas nėra, oligarchai ir vadinamieji naujieji rusai neskuba gerinti tėvynainių gerovės. Tuo tarpu posovietinėse respublikose stinga užsienio investicijų. Na, o politologai pergalę šių metų pabaigoje vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose kone vienbalsiai skiria vėl tam pačiam A.Lukašenkai, bene labiausiai besiilginčiam senų gerų sovietinių laikų politikui. Rusija tam nė kiek neprieštarautų.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2004 "XXI amžius"