Kijevas suka į Vakarus

Ukrainos Aukščiausioji Rada ratifikavo partnerystės tarp NATO ir Ukrainos memorandumą. Remiantis šiuo dokumentu, NATO karinėms pajėgoms suteikiama teisė bei galimybė greitai ir operatyviai atvykti į Ukrainą, jeigu tai reikėtų realizuojant bendrą Aljanso politiką. Šis dokumentas buvo pasirašytas dar 2002 metų vasarą, bet Kijevas nesiryžo jo ratifikuoti, puikiai žinodamas, kad tuo sukeltų didelį Maskvos nepasitenkinimą. Netgi iš gana aukštų Kremliaus pareigūnų lūpų ne kartą skambėjo įspėjimai, jog, Ukrainai suartėjus su NATO, Maskva gali imtis net ekonominių sankcijų. Tai senas Maskvos triukas. Kai tik kokioje nors buvusioje SSRS respublikoje priimami Rusijai nepalankūs sprendimai, tuoj pat griebiamasi ekonominio bauginimo ir šantažo. Kodėl Kijevas iki šiol delsė ratifikuoti šį memorandumą? Pirmiausia todėl, kad prezidentas Leonidas Kučma, laviruodamas tarp Vakarų ir Rusijos, visokiais būdais trukdė šiam veiksmui. Dabar padėtis, artėjant prezidento rinkimams, kurie įvyks spalio 31 dieną, gerokai pasikeitė. L.Kučmai buvo tiesiog būtina pademonstruoti savo nepriklausomumą nuo Kremliaus, puikiai žinant, kad nemaža visuomenės dalis, jau nekalbant apie provakarietišką opoziciją, nė girdėti nenori apie glaudesnę sąjungą su Rusija. Tuo labiau apie Maskvos peršamą naująją sąjungą, kurios branduolį, be Rusijos bei Baltarusijos, sudarytų Ukraina ir Kazachstanas. Aišku, vėliau įtraukiant į tą sąjungą ir kitas NVS šalis. Pirmiausia - skurstančią Moldovą.

Todėl niekas net neabejoja, kad L.Kučma patvirtins Aukščiausios Rados sprendimą. Juk faktiškai jis turi labai mažai kozirių būsimuosiuose rinkimuose nugalėti ryžtingai vakarietiškai nusiteikusį opozicijos kandidatą Viktorą Juščenką.

Pagal ratifikuotą memorandumą, Aljansas galės laisvai dislokuoti Ukrainos teritorijoje bet kokios paskirties karines pajėgas, įskaitant sausumos kariuomenę, aviaciją, materialines technines priemones, ginkluotės sandėlius.

Šis Kijevo žingsnis sukėlė naują nepasitenkinimo protrūkį Maskvoje, nors oficialaus pareiškimo tuo klausimu ji dar nepaskelbė, tačiau beveik neabejojama, kad tai bus padaryta artimiausiu metu. Bet jau dabar Kremliui artimi politologai piktinasi, jog didžiausia Rusijos kaimynė suteikė visas galimybes NATO šeimininkauti Ukrainoje kaip savo namuose. Be to, anot kai kurių Rusijos dienraščių, nors kiekviena suvereni valstybė turi teisę elgtis, kaip jai atrodo geriau, bet priduriama, jog Ukraina yra „dirbtinai“ sudaryta valstybė, todėl be Maskvos žinios neturi teisės priiminėti tokių sprendimų, kurie jai nepatinka.

Aišku, Maskva pastebimai nervinasi dėl Ukrainos suartėjimo su NATO. Prarijusi karčią piliulę Baltijos valstybėms tapus Aljanso narėmis, Rusija dės visas įmanomas pastangas, kad taip neatsitiktų su Ukraina.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"