Briuselyje pareigas gauna ir lietuviai

Lietuvos atstovai Europarlamente Eugenijus Gentvilas, Rolandas Pavilionis ir Ona Juknevičienė tapo frakcijų vicepirmininkais

Nors ir kasdien lyja, Briuselyje atmosfera kaista, – taip praėjusią savaitę tvirtino Lietuvos atstovė Europos Parlamente Laima Andrikienė. Kas taps naujuoju Europos Parlamento prezidentu - Socialistų frakcijos atstovas iš Ispanijos Josep Borrell Fontelles ar Lenkijos atstovas, buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Bronislavas Geremekas - neaišku. „Gali atsitikti ir taip, kad didžiausia Europos Parlamento frakcija - Europos liaudies partijos grupė - liks opozicijoje“, - sakė Lietuvos atstovė Europos Parlamente L. Andrikienė.

Europos liaudies partijos frakcija susitiko su kandidatu i Europos Komisijos vadovo postą Chose Manueliu Durao Barozu. „Kadangi šis kandidatas yra tos pačios „politinės šeimos“ narys, tikėtina, kad jo kandidatūrai Europos liaudies partijos grupė pritars, tačiau kokia bus antros pagal dydį - Socialistų frakcijos nuomonė, nėra aišku. O nuo šio sprendimo didele dalimi priklauso ir kitų klausimų sprendimas: kas taps kandidatais į Europos Parlamento pirmininko postą, ir, žinoma, kokie susitarimai tarp frakcijų bus pasiekti, kurie kandidatai bus išrinkti“, - sakė L. Andrikienė. Pasak jos, Europos liaudies partijos grupė, Europos Parlamente turinti 268 atstovus, išsirinko grupės lyderį. Kaip ir prognozuota, juo tapo Vokietijos atstovas Hansas Gertas Poeteringas, kuris šiai politinei grupei vadovavo ir praėjusios kadencijos Europos Parlamente. Buvo išrinkti ir šios frakcijos vicepirmininkai.

Kaip žinoma, Europos Parlamento Europos liaudies partijos grupė, vienijanti konservatorius, krikščionis demokratus ir joms giminingas partijas, atmetė Lietuvos atstovo Gintaro Didžioko prašymą priimti jį į šią politinę grupę. Grupės darbe dalyvauja du Tėvynės sąjungos atstovai - L.Andrikienė ir V.Landsbergis.

Tuo tarpu Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso parlamentinė grupė savo vicepirmininku išrinko Liberalų ir centro sąjungos atstovą Eugenijų Gentvilą. E.Gentvilas tikisi, kad jo išrinkimas į šias pareigas sustiprins Lietuvos atstovų įtaką Europos Parlamente. „Užimant šias pareigas bus galima pasinaudoti savo autoritetu remiant mūsų šaliai naudingus Parlamento sprendimus“, - įsitikinęs jis.

Prieš skirstant pareigybes Europos Parlamente, su Liberalų ir demokratų aljanso grupės pirmininku britu Grehemu Vatsonu telefonu kalbėjęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas sutarė, kad lietuviai privalo turėti savo atstovą frakcijos vadovybėje. Septyni lietuviai tarp 88 liberalų sudaro trečią pagal dydį tautinę grupę Liberalų ir demokratų aljanse. „Mes su G.Vatsonu sutarėme, kad šių pareigų labiausiai vertas E. Gentvilas, iš lietuvių turintis didžiausią politinę patirtį, - sakė A. Zuokas. - Man malonu, kad mūsų partijos atstovas E. Gentvilas vertinamas Europos Parlamente, tai mums padės įgyvendinti pažadus rinkėjams būti reikliems Lietuvos interesų gynėjams“.

Liberalų ir demokratų aljansas Europos Parlamente yra trečia pagal dydį politinė grupė. Kadangi Parlamente nė viena frakcija neturi aiškios daugumos, liberalai paprastai nulemia svarbiausių balsavimų rezultatus.

Pasak E. Gentvilo, taip pat buvo sutarta, kad po dvejų su puse metų renkant naują Europos Parlamento vadovybę vienas iš Lietuvos atstovų Liberalų ir demokratų aljanse bus deleguotas į viso Parlamento vicepirmininkus.

Tuo tarpu Rolandui Pavilioniui siūlomas Europos Parlamento politinės grupės Aljansas už tautų Europą vicepirmininko postas. Lietuvos europarlamentaras, kaip jau buvo skelbta anksčiau, dirbs Aljanso už tautų Europą grupėje. Šią politinę grupę ankstesnės kadencijos Europos Parlamente įkūrė Prancūzijos atstovai, palaikę buvusio šios šalies prezidento Šarlio de Golio politinę nuostatą, kad Europos suvienijimas reiškia galimybę tautoms išsaugoti savitumą.

Anot R. Pavilionio, ši grupė yra ne euroskeptinė, o aiškiai esanti už “Europos Sąjungą kaip bendriją, kuri vienija, o ne vienodina tautas ir sudaro geriausias sąlygas piliečiams realizuoti savo lūkesčius”. “Jie palaiko suvienytų tautų, o ne bendro katilo Europą. Ne jungtines Europos valstijas, o Europą, kurioje visais būdais ir visose srityse stengiamasi išsaugoti tautų tapatumą”, - pažymėjo europarlamentaras. Preliminariais duomenimis, Aljanso už tautų Europą grupei priklausys 27 europarlamentarai: didelė airių grupė, po kelis italų, lenkų, latvių, portugalų atstovus, vienas graikas. Frakcijoje dirbs ir du Lietuvos atstovai, mat prie jos prisijungti taip pat pasisiūlė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys Gintaras Didžiokas, kuriam nepavyko tapti Europos liaudies partijos - Europos demokratų grupės nariu.

Na, o Darbo partijos atstovei Europos Parlamente Onai Juknevičienei pažadėtas EP vicepirmininkės postas, tvirtinama šios partijos penktadienį išplatintame pranešime. Per Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" pasitarimą Briuselyje buvo priimti sprendimai dėl postų paskirstymo šiame aljanse bei EP. Darbo partijos atstovams EP po dvejų su puse metų žadamas EP vicepirmininko postas, kuris turėtų atitekti O.Juknevičienei. Daugiausiai balsų per EP rinkimus Lietuvoje laimėjusios Darbo partijos atstovės O. Juknevičienės teigimu, "įtakingi postai, suteikti Lietuvos atstovams, tik patvirtina mūsų valstybės pripažinimą ir svorį Europos Sąjungoje", pažymima Darbo partijos pranešime. O.Juknevičienei buvo siūloma tapti Liberalų ir demokratų aljanso "Už Europą" vicepirmininke, tačiau, anot pranešimo, ji šio posto atsisakiusi, sutikdama jį perleisti kitam Lietuvos politikui, o pati po dvejų su puse metų ketinanti tapti EP vicepirmininke. "Naujojo aljanso posėdyje bendru susitarimu buvo priimtas sprendimas - jei lenkų atstovas Bronislovas Geremekas bus išrinktas EP Prezidentu, užimti EP viceprezidento postą bus kviečiama mane. Jei B. Geremekas nelaimės šių rinkimų, yra sutarta, jog jis 2,5 metų eis EP viceprezidento pareigas, o po dvejų su puse metų jį pakeisiu rotacijos būdu ir pradėsiu eiti EP viceprezidentės pareigas", - sakė O.Juknevičienė.

Šiai politikei, pasak Darbo partijos pranešimo, eiti vicepirmininkės pareigas Liberalų ir demokratų aljanse buvo siūloma nuo pat derybų tarp Lietuvos atstovų EP su aljanso atstovais pradžios. Kartu svarstyta galimybė Darbo partijos atstovei tapti EP vicepirmininke. O. Juknevičienei sutikus užimti šį postą po dvejų su puse metų, ji parėmusi liberalcentristo Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą į aljanso vicepirmininko pareigas. "Esu tikra, kad šis demokratinis sprendimas bus naudingesnis Lietuvai. Man siūlomos pareigos suteiks daug daugiau galių deramai atstovauti Lietuvos interesams. Tikiuosi, kad tuo pradės vadovautis ir E. Gentvilas bei atsiribos nuo nekorektiškų pareiškimų, nuskambėjusių iš jo anksčiau ir labai smarkiai nustebinusių visus EP atstovus", - tvirtino O. Juknevičienė.

E. Gentvilas atvirai nepritarė, kad Darbo partijos atstovai būtų priimti į Liberalų ir demokratų aljanso grupę EP. Savo ruožtu O. Juknevičienė artimiausius dvejus su puse metų eis delegacijos, kurios tiksli sudėtis bus patvirtinta kitą savaitę Strasbūre, vadovės pareigas.

Pasak O.Juknevičienės, Darbo partijos atstovams taip pat buvo siūlytas vicepirmininko postas EP Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos komitete.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"