Al Qaeda: naujų kovos būdų beieškant

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai rodo, kad „Al Qaeda“ kovotojai ėmėsi įgyvendinti naują „ryšių su visuomene” etapą. Jo pagrindas – viešas įkaitų žudymas nukertant jiems galvą. Mintys, žiūrint tokius vaizdus, nėra linksmiausios, bet vis dėlto pabandykime pasamprotauti, kokios šio reiškinio priežastys ir ko gali būti siekiama tokiais drastiškais veiksmais.

Viešo žudymo faktų įvairiais laikais būta daugybė. Jų „funkcinė“ paskirtis gana plati: nuo ritualinių aukojimų iki pramoginių pasibadymų. Tačiau pagrindinė ir dažniausiai sutinkama viešo žudymo paskirtis gana paprasta ir aiški – noras įbauginti siekiant užkirsti kelią nepageidautiniems kieno nors veiksmams. Tik anksčiau viešos bausmės turėjo poveikį vieno miesto gyventojams, o dabar dėl naujų komunikacijos būdų efektingas vieno žmogaus nužudymas gali tapti net visos valstybės politikos pasikeitimo priežastimi. To ir siekia „Al Qaeda“ savo naująja žudymo taktika.

Pastebėtina, kad kovotojai šios „veiklos“ pirmiausia ėmėsi Saudo Arabijoje, t.y. iš esmės musulmoniškoje ir stabilioje valstybėje. Tuo tarpu Irakas, kuriame knibždėte knibžda įvairių kitataučių, t.y. kitatikių, taip ir lieka sąlyginai saugus dėl galvos. Kodėl?

Todėl, kad Saudo Arabijos stabilumas ir jos naftos išteklių koncentravimasis JAV politikai lojaliose rankose yra peilis „Al Qaeda“ vykdomai politikai arabų šalyse. Viena vertus, yra uždirbami milijardai dolerių, kurie yra geras dalykas toliau plėtojant destrukcinę veiklą, kita vertus, destabilizavus pasaulinę naftos rinką vėl laimėtų ta pati „Al Qaeda“, nes destabilizuotųsi padėtis visame pasaulyje.

Kadangi šios šalies naftos ūkį tvarko užsieninės naftos kompanijos, prižiūrimos vietinės monarchijos, tai ir pagrindiniu taikiniu pirmiausia tampa užsieniečiai. Tai – tiesioginiai šių klaikių egzekucijų adresatai. Visiems besidarbuojantiems naftos pramonėje aiškiai duodama suprasti – nešdinkitės iš Saudo Arabijos.

Visiems kitiems, netiesioginiams adresatams, kurie neturi nieko bendra nei su nafta, nei su karu apskritai, tiesiog patampomi nervai, kad, laikui atėjus, jie veikiau spruktų kur nors toliau nei duotų atkirtį ekstremizmui. Sudaromas visagalio nuožmaus priešo įvaizdis, kai tuo tarpu blaiviai mąstant beginklių įkaitų žudymas pirmiausia traktuotinas kaip niekingas bejėgiškumas negalint ko nors realiai nuveikti. Ypač jei tai daroma taikingoje ir stabilioje šalyje.

Dar viena aplinkybė: galvų kapojimo taktikos imtasi tik po to, kai pasaulį apskriejo vaizdai iš Abu Graibo kalėjimo. Visai tikėtina, kad tai sąmoningas ekstremistų atsakas, kas atsitinka jų kaliniams. Iš jų nesityčiojama. Jie tiesiog nužudomi, kad ir ne pačiu elegantiškiausiu būdu.

Būtina pastebėti, kad visi jau nukirsdintieji prieš įvykdant egzekuciją būdavo aprengiami ryškiai oranžinės spalvos kombinezonais, kuriais vilki ir Guantanamo bazėje kalintys belaisviai. Taip suteikiama dar viena papildoma bausmės prasmė.

Amerikiečio arabų šalių eksperto Marko Seičmano nuomone, patys arabai nelabai pritaria tokiems kovos metodams. Ypač kai jie taikomi ne tiesiogiai dalyvaujantiems kovos veiksmuose kariams, bet civiliams kitataučiams. Šiaip Koranas nedraudžia priešams kapoti galvų, tačiau tokia bausmė tinkama priešo kariui, o ne civiliniam asmeniui. Apie tai kalba ir keletas faktų.

Net pastaruoju metu arabų pasaulyje išpopuliarėjusi televizija „Al Jazeera“ nerodo kulminacinių epizodų. Visa tai galima rasti tik atitinkamuose interneto puslapiuose. Ar nebus taip, kad net patiems arabams tai kiek per „rūgšti piliulė“?

Tačiau pats faktas, kad „Al Qaeda“nesnaudžia ir aktyviai tobulina savo „ryšius su visuomene“, yra menkai guodžiantis. Tai įrodo šios organizacijos gyvybingumą. Ši grupuotė yra aiškiai palaikoma dalies visuomenės visame arabų pasaulyje, tad, kovojant smurtu prieš smurtą, pergalės tikėtis būtų naivu. Nukirtus vieną galvą jos vietoje išauga keletas naujų.

Beje, šių pastarųjų egzekucijų autorystė yra priskiriama Saudo Arabijoje gimusiam „Al Qaeda“ padalinio vadovui Abu Musab Zarkavi, kuris, nepatikrintais duomenimis, savo laiku buvo net Osamos konkurentas. Tačiau bendram reikalui buvo susivienyta ir dėl to Zarkavi „akcijos“ ženkliai iškilo. Amerikiečiai už jo paties galvą sumą padvigubino. Dabar jinai „įkainota“ 25 milijonais JAV dolerių vietoj ankstesnių 10 milijonų.

Ką gi, „galvų medžioklės“ tęsiasi...

Valdas KILPYS

© 2004 "XXI amžius"