Dėl savo vietos Europos Sąjungoje
kovoja prancūzų ir airių kalbos

Šalia Avinjono esančioje pilyje naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių ambasadoriai bei vyriausybių nariai susirinko... mokytis prancūziškų veiksmažodžių. Toks susitikimas buvo surengtas po kelias valandas trukusių gramatikos pratybų bei telefoninio bendravimo pamokų, po kurių laukia intensyvus kursas apie Prancūzijos kultūrą, rašo laikraštis „Guardian“. Naujokų kalbinių įgūdžių mokymo stovykla - tai vienas naujausių projektų, kuriuos parengė Prancūzijos frankofonijos agentūra, siekdama atgaivinti platesnį prancūzų kalbos vartojimą.

Niekas kol kas nepaskaičiavo, kokią įtaką dešimties naujų ES šalių priėmimas turėjo prancūziškai kalbantiems ES tarnautojams, tačiau pirmieji ženklai yra geri. Mokyklos Avinjone įkūrimas atspindi augantį Paryžiaus nerimą, kad ES, iš pradžių įsteigta kaip „prancūziška“ institucija su pagrindinėmis būstinėmis prancūziškai kalbančiose šalyse, suformuota pagal Prancūzijos valdžios institucijų modelį bei kurios pagrindinė kalba yra prancūzų – tolsta nuo savo šaknų. 1997-2002 metais prancūzų kalbos vartojimas rengiant Europos Tarybos dokumentus sumažėjo 24 proc. Tuo tarpu anglų kalbos vartojimas šoktelėjo 32 proc. Naujųjų ES valstybių narių pareigūnų apklausa parodė, kad beveik 70 proc. jų antroji kalba yra anglų. Į ES įstojus dešimčiai naujų narių, bloko vertimų skyriaus biudžetas šoktelėjo 0,8 proc.: nuo 868 mln. iki daugiau nei vieno milijardo eurų. Manoma, kad anglų kalba bus pagrindinė priemonė siekiant nutiesti tiltus tarp skirtingų kalbų valstybių.

„Tai nesiejama su antipatija angliškajai kultūrai ar kalbai. Tai taip pat nėra sietina su antipatija Amerikai, - sakė Stefanas Lopesas, atsakingas už ES narių skatinimą kalbėti prancūziškai. - Mes manome, kad pavojinga skatinti vienodumą. Anglų kalba yra grobuonis, naikinantis kitas kalbas. Kai žmonės kalba angliškai, kitos kalbos tiesiog sutriuškinamos“. Iki šiol naujoji mokymo programa pasiteisino. Dešimtys aukšto rango diplomatų iš Estijos, Lenkijos bei kitų šalių užsiregistravo į 1500 eurų kainuojančius vienos savaitės prancūzų kalbos kursus, už kuriuos sumokės Frankofonijos agentūra. Kiekvienas mokinys, nepaisant jo statuso, turės laikytis griežtų taisyklių: kalbės tik prancūziškai, naršydamas internete naudosis tik prancūziška programine įranga, kuri taisys gramatines klaidas, skaitys laikraščius ir žiūrės televiziją tik prancūzų kalba.

Briuselyje trys tūkstančiai žemesniojo rango pareigūnų jau turėjo naudos iš prancūzų kalbos pamokų. Neseniai prancūzų kalbos skatinimo programa išsiplėtė už ES diplomatinės arenos ribų ir ėmė skatinti jaunus žmones naujosiose valstybėse narėse kalbėti prancūziškai. Šios kampanijos plakatuose vaizduojami žmonės, pasiklydę dykumoje, ir užrašas: „Nelaukite, kol bus per vėlu mokytis prancūzų kalbos“.

Frankofonijos agentūra siekia suteikti galimybę mokytis ir užtikrinti, kad diplomatai nesijaustų verčiami kalbėti tik angliškai. „Žmonės Europos Sąjungoje vis tiek nekalba normalia anglų kalba. Jie kalba Briuselio kalba, kuri neturi jokio subtilumo ir yra netaisyklinga“.

Jei prancūzai siekia, kad prancūzų kalba būtų ES institucijose, tai Dublinas siekia, kad airių kalba taptų oficialiąja Europos Sąjungos kalba. Tokiu atveju oficialiųjų kalbų skaičius padidėtų iki 21, skelbia tinklalapis „EUpolitix“.

Airių pastangas paskatino ES plėtra ir tai, kad oficialiosiomis tapo latvių, maltiečių ir kitos kalbos. Tačiau politinių priežasčių skatinamam siekiui paskelbti airių kalbą oficialiąja gali būti pasipriešinta.

Jau dabar kyla sunkumų, nes ES teisės aktus tenka versti į visas 20 kalbų. Kai kurie netgi lygina dabartinį oficialiųjų kalbų pagausėjimą su mitiniu Babelio bokštu, kurį statant bendras pastangas sužlugdė nesusikalbėjimas.

Airių, arba gėlų, kalba nėra paplitusi netgi pačioje Airijoje. 2002 metų duomenimis, ja susikalbėti gali vos 36 proc. iš 3,9 mln. Airijos gyventojų. Kasdien airių kalbą vartoja tik apie 350 tūkst. šalies gyventojų.

Galvojant apie sąnaudas, susijusias su poreikiu įdarbinti iki 110 naujų vertėjų raštu ir 40 vertėjų žodžiu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, lavių kalba yra pagrindinė 2,3 mln., o maltiečių - 397 tūkst. žmonių.

Iniciatyvą pristatęs Airijos kaimo reikalų ministras Eimonas O'Kuivas lygino gėlų kalbą su švedų, danų ir suomių kalbomis, kurias vartoja atitinkamai 8,9 mln., 5,4 mln. ir 5,2 mln. ES piliečių. „Sėkmės atveju, o mes esame įsitikinę, kad taip ir bus, airių kalba būtų prilyginta suomių, švedų, danų ir maltiečių kalboms“, - sakė ministras.

Airių ir liuksemburgiečių kalbos yra vienintelės ES valstybinės kalbos, kurios nėra pripažintos oficialiosiomis Sąjungos institucijose.

© 2004 "XXI amžius"