Europos centras Lietuvoje -
geresnis už Europos centrą Ukrainoje

Europos centrų - ne vienas, ir ne du. Į garbę turėti Europos centrą pretenduoja mažiausiai šešios valstybės. Kai kurios pretenzijos - visiškai nepagrįstos, kai kurios - arčiau tikrovės. Europos centras Lietuvoje - vienas įtikinamesnių, teigia amerikiečių dienraščio „Wall Street Journal“ korespondentas Markas Čempionas straipsnyje „Daug klaidingų posūkių kelyje į Europos centrą“.

Keli kilometrai nuo Rachivo miestelio Karpatų kalnuose, Ukrainoje, prie pat Rumunijos sienos, stovi žmogaus ūgio baltai žydras obeliskas. „Tai - Europos centras“, - tvirtina Rachivo mero pavaduotojas Vasilas Choma. Iš lotyniško įrašo ant obelisko mero pavaduotojas ir jo miestelio gyventojai tiksliai žino savo vietą pasaulyje. Obeliską pastatė Austrijos-Vengrijos karo geografijos instituto bendradarbiai tada, kai ši sritis priklausė Habsburgų imperijai.

Oficialiame Rachivo vadove skelbiamas lotyniško obelisko įrašo vertimas: „Pastovi, tiksli, amžina vieta. Europos centras nustatytas labai tiksliai išmatavus lygiagretes ir meridianus su specialiu aparatu, pagamintu Austrijoje-Vengrijoje. 1887m.“. Deja, „akademiko N. Tarasovo“ pasirašytas vertimas - klaidingas.

Rachivo obeliskas yra vienas iš septynių jūros lygio žymių, kurias austrų geografai pastatė Austrijos-Vengrijos imperijos žemėse matuoti vietovių aukščiui. Šiomis žymėmis faktiškai perkeltas kitur jūros lygis iš vienintelės vietos, kur imperija turėjo jūros krantą - iš Triesto prie Adrijos jūros. „Jis (Rachivo obeliskas) neturi nieko bendra su Europos centru“, - tvirtina Austrijos geografų draugijos vyriausioji kartografė Ingrida Krečmer.

Europos Sąjungai plečiantis į Rytus, į Europos centrą pretenduojančių miestų yra kur tik nori, - rašo M. Čempionas. Vienur galvojama, jog eurocentrai pritraukia turistus, kitur centrus sukūrė politika. Europos žemė nusėta obeliskais, kurie tikrovę atitinka dažnai ne daugiau nei Rachivo Europos centras, rašo M. Čempionas.

Akmuo prie viduramžių aukso kasyklos Kremnicoje, Slovakijoje, yra papuoštas užrašu „Europos centras“. Jis atsirado praėjusio dešimtmečio pradžioje ir nėra jokio mokslinio pagrindimo, kad šis akmuo yra „centras“. Slovakijos mokslų akademijos geografijos instituto direktoriaus pavaduotojas Antonas Brezakas sako, kad centrą „greičiausiai įkvėpė Slovakijos nepriklausomybės sąjūdis“.

Lenkijoje yra du pretendentai į Europos centrus. Paskutinio Lenkijos karaliaus kartografas ir astronomas Šimonas Antonis Sobiekraiskis 1775 metais apskaičiavo, kad Europos centras yra Suchovolėje, Rytų Lenkijoje. Čia susikerta dvi linijos, jungiančios tolimiausius Europos taškus: Porsangerio iškyšulį Norvegijoje ir Matapano iškyšulį Graikijoje; Sent Vinsento iškyšulį Portugalijoje ir labiausiai į rytus nutolusį Uralo kalnyno Rusijoje tašką.

„Tuo tarpu Kiernozios miestelio netoli Varšuvos gyventojai tiki, jog Europos centras yra tiesiai po vietos kunigo valgomojo lempa“, - rašo M. Čempionas.

Įtikinamesnė yra Prancūzijos valstybinio geografijos instituto versija, jog Europos centras yra Lietuvoje, prie Vilniaus. Prancūzai jį nustatė apskaičiuodami žemyno „svorio centrą“ - „rasdami įsivaizduojamo kartoninio Europos žemėlapio pusiausvyros ant smeigtuko tašką“.

Europos centrus svarbu skirti nuo Europos Sąjungos centrų. Tuo pačiu „svorio centro“ metodu prancūzų geografijos institutas nustatė, jog ES svorio centras yra Oinjez an Tjerako kaime Belgijoje, čia pastatytas stiklo paminklas. Po ES plėtros ši garbė atiteko Kleinmaišaido kaimeliui prie Koblenco Vokietijoje.

Sovietiniais laikais valdžia šalia Rachivo obelisko pastatė didelį plieno špilį - dvigubas centro ženklas tarytum įtvirtino Europos širdies priklausomybę sovietinei erdvei. Oficialiose Ukrainos interneto svetainėse ši vieta vis dar vadinama Europos centru.

M. Čempiono prašymu neįvardytas Oksfordo profesorius sugaišo dvi dienas, kol išvertė blogai išsilaikiusį lotynišką obelisko įrašą. Skirtingai nuo „akademiko N. Tarasovo“ versijos, tekstas tikrovėje reiškia: „Pagrindinis fiksuotas Austrijoje-Vengrijoje atlikto tikslaus lygio nustatymo taškas Europos meridianų ir lygiagrečių laipsniais“.

Atskleista tiesa kažin ar įtikins Rachivo gyventojus, kurie nori stoti į ES, sekdami kaimynių Slovakijos ir Vengrijos pavyzdžiu. Centras turi gerbėjų iš užsienio. Buvęs Pietų Afrikos reformatų bažnyčios kunigas Bena Kliotė tvirtina, jog Rachivo centras turi „paslaptingos gydančios energijos“. Prie centro jis nusipirko du sklypus, kuriuose ketina įkurdinti savo vadovaujamą grupę „Brandi asmenybė“, kurios tikslai esą „sutaikyti žmones su savastimi, Dievu, kitais žmonėmis ir gamta“. Anglijoje gyvenantis B. Kliotė sako pirmą kartą Rachive apsilankęs 1996 metais. Tada jis pagalvojęs: „Gal Dievas nori, kad mes čia ką nors nuveiktume kviesdami žmones grįžti prie Europos humaniškumo šaknų“.

Sužinojęs apie obelisko teksto vertimo klaidą, buvęs kunigas pastebėjo, kad „čia žmonės labai tiki centru ir tą suvokimą bus sunku ištrinti“. Kitas Rachivo mero pavaduotojas Vasilas Buzašas sutinka: „Nėra ko net kalbėti apie kitus centrus - Europos centras yra čia“.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"