Milijonierių reikalai

Petras KATINAS

JAV žurnalo „Forbes“, kurio rusiškojo varianto redaktorių Pavelą Charitonovą prieš keliolika dienų Maskvoje nužudė nežinomi asmenys, paskelbė, jog Rusijoje gyvena 84 tūkstančiai žmonių, kurių kiekvieno turtas yra didesnis nei milijonas JAV dolerių. Per metus Rusijos milijonierių skaičius padidėjo keturiais tūkstančiais. Tas augimas jaučiamas visoje Vakarų Europoje, netgi Jungtinėse Valstijose. Prabangiausių Londono, Paryžiaus, Romos, Venecijos juvelyrinių ir brangių drabužių parduotuvių lentynas tiesiog šluote šluoja „naujieji rusai“. Jie nesiskaito su pinigais ir dažniausiai moka grynais. Vienos Londono juvelyrinės parduotuvės savininkas pasakojo, kad, pamatęs savimi patenkintą vyriškį ar išsipuošusią damą, įeinančius į jo parduotuvę su lagaminais, net neabejoja, jog tai naujieji rusai, o lagaminai pilni dolerių ar svarų sterlingų. Teko pačiam autoriui įsitikinti, kad prabangiausių Venecijos, Romos ar Miuncheno restoranų languose iškabinti meniu rusų kalba. Net turtingi amerikiečiai negali sau leisti pietauti ar vakarieniauti tokiuose restoranuose. O „naujieji rusai“ juose siautėja per naktis.

Jau keleri metai Vakaruose į neregėtai praturtėjusius rusus žiūrima kaip į didžiausius išlaidautojus. Ką ten restoranai ar juvelyrinės parduotuvės! Naujieji rusai nesiderėdami perka jachtas, lėktuvus, milijonus kainuojančius rūmus Londone ar prabangiausiuose Italijos ir Ispanijos kurortuose. Neoficialiais duomenimis, kasmet iš Rusijos išvežama mažiausiai 20 milijardų dolerių. Žinoma, ne visi jie išleidžiami perkant prabangius rūmus, brangakmenius, jachtas. Beje, vien Didžiosios Britanijos sostinėje Londone jau kas penkioliktas namas priklauso rusų turtuoliams. Patys britų parlamentarai išsigando tokio rusų antplūdžio ir artimiausiu laiku ketina priimti įstatymą, kuriuo bus galima kontroliuoti, ar „švarūs“ tie „naujųjų rusų“ milijonai. Iki šiol Anglijoje nešvariais pinigais buvo laikomi tik uždirbti iš prostitucijos verslo, ginklų bei narkotikų prekybos. Žinoma, rusų kapitalas veržiasi ir kitais būdais. Štai garsusis „Lukoil“ įsigijo amerikiečių degalinių „Getty“ tinklą už 73 mln. dolerių, o bendrovė „Severstal“ – plieno lydymo gamyklą „Rougė“, kažkada priklausiusią Henrio Fordo automobilių imperijai, už 285 mln. dolerių. Kompanija „Rutal“ jau įsigijo Afrikoje geležies rūdos ir kitų mineralų kasyklas. Tačiau kur dingsta kiti šimtai milijonų, išvežamų iš Rusijos, niekas nežino. Kaip rašo Maskvos dienraštis „Izvestija“, jeigu milijonierių skaičius Rusijoje ir toliau augs tokiais tempais, tai 2010 metais jų padaugės beveik iki 200 tūkst. žmonių.

Kaip teigia „Forbes“, iš viso pasaulyje šiuo metu yra 7,7 mln. žmonių, kurių turtas viršija milijoną dolerių. Bendra tų milijonierių aktyvų suma milžiniška – beveik 29 trilijonai dolerių. Turtingiausioje pasaulio valstybėje JAV gyvena daugiau nei du milijonai milijonierių, Antroje vietoje – „kapitalizmo gimtinė“ Didžioji Britanija, kurioje yra 383 tūkst. milijonierių. Daugelis sunkiai gali patikėti, kad trečiąją vietą pasaulyje pagal milijonierių skaičių užima... komunistinė Kinija. Dar likę komunistiniai Rusijos ir kiti buvusios SSRS partiniai ortodoksai negali patikėti savo ausimis ir akimis, kad Mao Czeduno tėvonijoje įsigalėjo „prakeiktas kapitalizmas“. O svarbiausia, niekas tų milijonierių, kurių Kinijoje yra 236 tūkstančiai, netremia į šalies dykvietes ir nesodina į kalėjimus. Tiesa, tie kinų milijonieriai privalo būti komunistų partijos nariai ir mokėti solidų nario mokestį. Todėl daugelis jų susispietė vadinamoje „ypatingoje zonoje“ – buvusioje Anglijos kolonijoje Honkonge. Mat iš ten gyvenančių turtuolių, nepaisant to, kad jie yra Kinijos kompartijos nariai, nario mokestis neimamas. Matyt, todėl vien per vienerius paskutiniuosius metus „ypatingosios zonos“ milijonierių skaičius padidėjo net 30 proc.

Visai kitokia situacija kontinentinėje Europoje. Aišku, neskaitant buvusių komunistinių šalių, kuriose kapitalizmas daugelyje atvejų tebėra „laukinis“. Vakarų Europoje jau nuo seno didelėje pagarboje yra kuklumas, o taip pat dideli progresyviniai mokesčiai. Todėl Vakarų Europoje milijonierių skaičius pastaraisiais metais netgi mažėja.

© 2004 "XXI amžius"