Kas rinks Ukrainos prezidentą?

Petras KATINAS

Vienas realiausių pretendentų į Ukrainos prezidentus – Viktoras Janukovičius Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

Ukraina rengiasi prezidento rinkimams. Tiesą sakant, ne tiek Ukraina, kiek Maskva. Mat Rusijos prezidentui V.Putinui labai svarbu, kas pakeis dabartinį Ukrainos prezidentą Leonidą Kučmą. Tas nors ir buvo sukalbamas žmogus, pakankamai lojalus Kremliui, tačiau kartais drįsdavo pareikšti ir savo nuomonę. Žinoma, Ukrainos prezidento rinkimų negalime palyginti su Rusijos. Nors Kijevui dar toli gražu iki normalios demokratijos, tačiau politinės kultūros lygis Ukrainoje nepalyginti aukštesnis nei Rusijoje. Juk Rusijoje prezidento rinkimai vyko faktiškai nesant jokios alternatyvos V.Putinui. Pasak Rusijos politologo Nikolajaus Silajevo, šiuo metu Kijeve dargi nebandoma spėlioti, kaip baigsis rinkimų kampanija ir kas taps Ukrainos prezidentu, o Maskva vis dar neapsisprendžia, ką norėtų matyti L.Kučmos įpėdiniu.

Bet visi ženklai rodo, kad V.Putinas linksta palaikyti dabartinį Ukrainos premjerą Viktorą Janukovičių. Tą rodo ir liepos pabaigoje Kryme įvykęs čia atostogavusio Ukrainos prezidento L.Kučmos ir atvykusio V.Putino susitikimas. Tiesa, čia atvirai nebuvo diskutuojama apie Ukrainos prezidento rinkimus, tačiau apžvalgininkai neabejoja, kad tai buvo viena pagrindinių susitikimo temų. Tuo labiau kad derybose aktyviai dalyvavo neatsitraukdamas nė per žingsnį nuo V.Putino jo administracijos vadovas Dmitrijus Medvedevas, kuris, kaip pranešama, „globoja“ Ukrainos prezidento rinkimus. V.Putinas daug dėmesio skyrė savo idėjai dėl bendros ekonominės erdvės, į kurią įeitų pirmiausia visos NVS, o perspektyvoje - ir visos SSRS „respublikos“. Pažymėtina, kad Krymo susitikimo metu Ukrainos prezidentas L.Kučma netikėtai paskelbė V.Putinui džiugią žinią, kad jis pasirašė įsaką apie naują Ukrainos karinę doktriną. Joje nebeliko nuostatos, jog Ukrainos saugumą užtikrintų jos narystė NATO ir ES. Tai vertinama kaip savotiškas avansas Maskvai ir signalas V.Putinui, kad jis paremtų V.Janukovičių, kaip L.Kučmos žmogų. Pats Rusijos prezidentas kol kas vengė atsakyti į klausimą, ar jis norėtų matyti Ukrainos prezidentu dabartinį jos premjerą. Matyt, jis iš tiesų dar neapsisprendė, nes įtakingi Rusijos oligarchai, pavyzdžiui, tokie kaip metalurgijos giganto „Russkij aliuminij“ bosas Olegas Deripaska, tapęs vienu iš V.Putino favoritų, skirtingai nuo kai kurių rusų oligarchų, nenorėtų matyti V.Janukovičiaus Ukrainos prezidentu. Ir visai ne todėl, kad jis nebūtų lojalus Maskvai. Tam pačiam O.Deripaskai ir kitiems Rusijos oligarchams labai nepatiko, kai neseniai V.Janukovičius uždraudė dalyvauti Rusijos kompanijoms privatizuojant didžiausią Ukrainos kombinatą „Krivorožstal“. Šis gigantas atiteko Donecko klanui, kurio atstovas yra V.Janukovičius. Tai reiškia, kad tas Donecko klanas pakišo koją ne tik rusų oligarchams, bet ir pačiam L.Kučmai, kuris priklauso vadinamajai Dnepropetrovsko grupuotei. Todėl gali atsitikti taip, kad lemiamoje rinkimų kampanijos stadijoje paties L.Kučmos pozicija V.Janukovičiaus atžvilgiu gali ir pasikeisti. Pirmųjų požymių jau atsiranda. Štai prezidentas L.Kučma jau paneigė savo paties žodžius, kad keičiasi Ukrainos karinė doktrina. Esą jis buvo ne taip suprastas, o euroatlantinės struktūros – NATO ir ES kaip buvo, taip ir pasilieka saugumo ir stabilumo Ukrainoje ir Europoje garantas…

Viena aišku: dabartiniam prezidentui L.Kučmai rūpi ne tik šalies ateities, bet ir asmeniniai dalykai. Mat V.Janukovičius pažadėjo, kad, tapęs prezidentu, užtikrinsiąs L.Kučmos ramybę. Tai yra, neiškels arba numarins galimas bylas dėl korupcijos, žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo. Taip pat nekliudys L.Kučmos žento Viktoro Pinčuko, vieno didžiausio ir įtakingiausio Ukrainos oligarcho, kurio veikla privatizuojant didžiulius turtus net nekvepia skaidrumu, veiklai. Kol kas viso šito nežadėjo opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka, laikomas provakarietišku politiku.

Kad ir kaip būtų, bet, apžvalgininkų nuomone, daug ką lems pinigai. Teigiama, kad realiausi pretendentai į Ukrainos prezidentus abu Viktorai – Janukovičius ir Juščenka tam reikalui išleis mažiausiai po 50 milijonų dolerių. Nepaisant to, kad V.Janukovičius laikomas L.Kučmos favoritu, daugelis iš Kijevo politinio ir verslo elito jo baiminasi. Mat dabartinis premjeras, kaip minėta, yra vadinamosios Donecko grupuotės, arba klano, atstovas. Šis klanas jungia iš Donbaso kilusius Ukrainos valdininkus ir verslininkus. Juos visus sieja gana nekokia reputacija ir jie labai dažnai vadinami paprasčiausia mafija. Tai ir suprantama, nes kaip tik Donecko sritis garsėja užsakomomis žmogžudystėmis.

Beje, ir pats V.Janukovičius toli gražu ne angelas. Jo „sąskaitoje“ - dvi kalėjimo bausmės. Vieną kartą dabartinis premjeras sėdėjo už plėšimą, kitą – neva už sunkų kūno sužalojimą, neva už išprievartavimą. Šitie dalykai visiems tapo žinomi, kai ne tik opozicinė spauda, bet ir pats premjeras ėmė aiškinti visuomenei apie savo nekaltumą. Jo spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kad premjerui buvę teistumai jau seniai panaikinti, o ir buvo patupdytas į kalėjimą tiktai dėl „teismo klaidos“. Žinoma, tokie pranešimai tik dar labiau sustiprino visuomenės nepasitikėjimą kandidatu į prezidentus V.Janukovičiumi. Todėl, nepaisant L.Kučmos ir dar neapsisprendusio V.Putino atsargios paramos, V.Janukovičiaus perspektyvos gana miglotos.

Kitas dalykas, pats L.Kučma dar nėra garantuotas, kaip elgis jo protežė tapęs prezidentu. Tačiau L.Kučmos aplinka dar labiau bijo opozicijos kandidato V.Juščenkos. Mat V.Juščenka nepriklauso nė vienai stambiai oligarchinei grupuotei. Nei Dnepropetrovsko, kaip L.Kučma, nei Donecko, kaip V.Janukovičius. Pagrindinė V.Juščenkos atrama – vidutinieji ir smulkieji verslininkai, kurie nebuvo prileisti prie pelningiausių ir didžiausių objektų privatizacijos. Taip pat, paskutiniųjų apklausų duomenimis, V.Juščenka pagal populiarumą gerokai lenkia V.Janukovičių. Tiesa, daugelis Ukrainos politikos apžvalgininkų teigia, kad V.Juščenkos pergalė rinkimuose labai abejotina. Mat komunistai ir vietiniai rusai atiduos savo balsus už V.Janukovičių. V.Juščenka puikiai supranta tokį pavojų. Todėl pastaruoju metu savo rinkimų kampanijoje jis stengiasi nuraminti kairiuosius, jog tiesiogiai nėra provakarietiškas ir proamerikietiškas politikas ar nacionalistas, kaip skelbia komunistinė Ukrainos spauda ar Maskvos „patriotiniai“ leidiniai. Teigiama, kad V.Juščenką palaiko tiktai Vakarų Ukrainos gyventojai, kuriuos Maskvos ir vietiniai komunistai iki šiol vadina „banderovininkais“. V.Juščenka savo ruožtu nuolat pabrėžia esantis visų Ukrainos žmonių kandidatas ir tai demonstratyviai skelbia. Kartais gana nevykusiai. Pavyzdžiui, pagal Ukrainos įstatymus, kiekvienas save iškėlęs kandidatu į prezidentus privalo įnešti 500 tūkst. grivinų (90 tūkst. dolerių) užstatą. Žinoma, Ukrainos mastu tai ne tokie jau dideli pinigai. Tačiau V.Juščenka išsireklamavo, jog, norėdamas sumokėti šį įnašą, jis užstatė savo butą. Aišku, V.Janukovičiaus šalininkai ir komunistai tuo bemat pasinaudojo ir ėmė tyčiotis iš V.Juščenkos, kad šis užsiima pigiu populizmu. Išties sunku patikėti, jog V.Juščenka, kaip buvęs premjeras ir centrinio banko vadovas, negalėjo sukrapštyti 90 tūkst. dolerių.

Bet dauguma pripažįsta, kad V.Juščenkos rinkimų kampanija vykdoma labai apgalvotai ir efektyviai, o jo pergalės galimybės gana realios. Neatsitiktinai šiomis dienomis Ukrainoje pasklido kalbos, kad L.Kučma nebetiki premjero V.Janukovičiaus pergale ir todėl jau ėmė derėtis su V.Juščenka. Pirmiausia dėl savo paties ir jo aplinkos žmonių saugumo garantijų po prezidento rinkimų.

Aišku, Kremliui ypač svarbūs Ukrainos prezidento rinkimai, įvyksiantys spalio 31 dieną. Pranešama, kad į Kijevą jau atvyko daugybė Maskvos „viešųjų ryšių“ specialistų, visokių almaksų ir panašių su specialiosiomis tarnybomis susijusių veikėjų. Kur kas daugiau nei buvo Lietuvoje sodinant į Prezidento kėdę R.Paksą. Aišku, Maskva negaili ir pinigų, nes Ukraina pernelyg svarbi Rusijai. Tuo labiau kad didelė Ukrainos visuomenės dalis, nusivylusi L.Kučmos valdymu, labai teigiamai vertina Rusijos prezidentą. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog 60 proc. Ukrainos gyventojų pasitiki V.Putinu. Kitas dalykas, tos pačios apklausos rodo, kad dabar už V.Juščenką balsuotų beveik 30 proc. rinkėjų, o už dabartinį premjerą V.Janukovičių – 19,1 proc. Bet iki spalio 31-osios dar nemažai laiko ir daug kas gali pasikeisti. Tuo labiau jeigu Maskva skirs rinkimams Ukrainoje didelius pinigus.

© 2004 "XXI amžius"