"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. rugsėjo 22 d., Nr. 18 (87)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kad dėl suaugusiųjų žiaurumo
nežūtų vaikai

Vytautas Landsbergis

Šiaurės Osetijoje įvyko nepaprastai skaudi tragedija, kurios metu vienų vykdytojų žiaurumas sutiko kitų atsakomybės stoką. Tai primena tragediją Maskvos teatre ir kelia daugybę minčių.

Kai šiandien Rusijos valdžia skelbia, kad kovos prieš terorizmą bet kur, tai gali atrodyti nauja ir teigiama. Galbūt atsiveria durys bendroms pastangoms Irake, Afganistane, stabdyti teroro akcijas Katare ir kitur be selekcijos. Kai Rusijos valdžia smerkia dvigubus standartus, atsiranda vilties, kad bus persekiojami ir rusų teroristai. Pavyzdžiui, tie, kurie 1991 m. liepos 31 d. naktį šaltakraujiškai nužudė septynis Lietuvos pasienio sargybinius. Nusikaltėliai iš teroristinio „juodųjų berečių“ dalinio yra žinomi, jie gyvena Rusijoje apsaugoti ir aprūpinti jos valdžios, kuri atsisako bendradarbiauti su Vilniumi dėl teisingumo. Tiek daug kalbėdami apie kovą prieš terorizmą, Rusijos vadovai ne vienu atveju rodo dvigubų standartų ir veidmainystės pavyzdį. Europos Sąjunga galėtų paraginti juos keisti šią elgseną.

Toliau - tik citata. Tai Čečėnijos vyriausybės pareiškimo Beslano krizės pradžioje ištrauka:

„Mes kategoriškai smerkiame šį terorizmo aktą ir jungiamės prie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos raginimo paleisti įkaitus.

Tuo pat metu mes labai apgailestaujame, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba niekada nepasmerkė ir nepareiškė užuojautos dėl 42 tūkst. čečėnų vaikų, kurie buvo užmušti Čečėnijoje Rusijos valdžios įsakymu“.

Tą akimirką Beslano vaikai kentėjo, tačiau dar buvo gyvi. O 42 tūkst. kitų vaikų jau nebebuvo gyvi, jau nebekentėjo. Jiems tas anachronistiškas kolonijinis karas jau buvo baigtas.

Kada jis vis dėlto baigsis?

Klysta tie, kurie sako: „Pirmiau pergalė, paskui taika“. Tai akligatvis. Reikia, kad įsivyrautų kita samprata: „Taika yra pergalė“.

Taika, kuri išgelbėtų tūkstančius gyvybių, kuri reikštų, kad vaikai daugiau nežus dėl suaugusiųjų kvailumo ir žiaurumo, negali būti gėdinga. Generolas de Golis nepadarė gėdos Prancūzijai, kai užbaigė Alžyro karą.


Pasisakymas Europos Parlamento sesijoje Strasbūre rugsėjo 15 dieną

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija