Paryžius ir Berlynas Maskvos voratinklyje

Petras KATINAS

Prieš pat tragediją Šiaurės Osetijoje Rusijos prezidentas Sočio rezidencijoje priėmė du savo geriausius bičiulius iš Europos – Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką ir Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį. Nors jokio oficialaus komunikato apie susitikimo rezultatus nebuvo paskelbta, o apsiribota tik bendromis frazėmis, tačiau, kaip rašė Rusijos ir Europos laikraščiai, susitikimas priminė sovietinius laikus. Tarsi pas SSKP CK generalinį sekretorių būtų atvykę kokie nors buvę vasalai iš „broliškų“ Prancūzijos ir Vokietijos kompartijų. Koks nors Ž.Maršė ar E. Honekeris. Tas pats glėbesčiavimasis ir bučiniai į skruostus.

Bet apie naują Putino-Širako-Šrioderio trikampį pirmą kartą rimtai imta kalbėti pernai, prieš JAV karinę operaciją Irake. Priešiškumas šiai operacijai ir sutelkė trijų šalių vadovus. Ar gali tokia politinė ašis Maskva-Paryžius-Berlynas išsivystyti į rimtą aljansą? Apie tai atvirai prakalbo Prancūzijos gynybos ministro diplomatinis patarėjas Bertranas Bezansenas. Jo žodžiais tariant, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos aljanso stiprėjimo pagrindinis stimulas yra ne tik Irako klausimas. Esą pagrindinis dalykas yra pastaraisiais metais labai suaktyvėjęs Vokietijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas, kurį B.Bezansenas pavadino „beprecedentiniu“. Ž.Širako ir G.Šrioderio patarėjai skelbia, kad Paryžiuje ir Berlyne supranta, jog, siekiant, kad Europos traukinys nenuvažiuotų nuo bėgių, būtina suteikti didesnę dinamiką prancūzų ir vokiečių lokomotyvui, pastiprinant jį Maskvos garvežiu.

Sprendžiant iš B.Bezanseno samprotavimų ir paties Prancūzijos prezidento Ž.Širako paskutiniųjų pareiškimų, ir jis pats, ir Rusijos prezidentas V.Putinas supranta ir vieningai sutaria, jog tik bendromis pastangomis Maskvos ir Paryžiaus balsas bus geriau girdimas vienpoliariame pasaulyje. Kalbant apie vienpoliarį pasaulį, pirmiausia turimos galvoje Jungtinės Valstijos.

Maskvoje, Paryžiuje ir Berlyne nuolat imta eskaluoti temą, kad istoriškai Prancūzija ir Vokietija jautė dideles simpatijas Rusijai, o šiuo metu atėjo laikas tas abipuses simpatijas dar labiau sustiprinti ir politiškai įteisinti.

Štai ką rašo B.Bezansenas savo straipsnyje Rusijos dienraštyje „Izvestija“: „Irako krizė buvo ta priežastis, kuri sujungė visas tris sostines, kad bendromis jėgomis priešpastatytų jas amerikiečių dominavimui. Šiandieniniame pasaulyje neįmanoma nesiskaityti su JAV galybe, o tie, kurie siekia būti išgirsti, privalo vienytis. Todėl kiekviena iš trijų šalių suinteresuota turėti kitų dviejų atramą. Taigi šios valstybės gali sudaryti politinę ašį tik tuo atveju, jeigu jos turi bendrą tikslą ir vykdo bendrą politiką. Trijų sostinių suartėjimas, be abejo, sustiprins jų įtaką Europoje ir pasaulyje. Tikrovėje, kaip teisingai tvirtina Maskva, savo glaudų bendradarbiavimą su Paryžiumi ir Berlynu ji sieja su savo įtakos Europos Sąjungoje stiprinimu“.

Taigi B.Bezansenas tik pasakė tą, kas jau seniai žinoma, bet kažkodėl į tai mažai kreipiama dėmesio. Juk neatsitiktinai Rusija pirmiausia kreipėsi į Prancūzijos ir Vokietijos vadovus, kad tie „prispaustų uodegą“ visų pirma mažosioms, o ypač naujosioms ES valstybėms, kad būtų sudaryta kažkokia ES ir Rusijos struktūra. Tai reiškia, jog, svarstant visus su ES susijusius klausimus ir priimant sprendimus, dalyvautų ir Maskva. Paryžius ir Berlynas, sprendžiant iš Ž.Širako ir G.Šrioderio kalbų, pasirengę įvykdyti šiuos Maskvos pageidavimus. Neatsitiktinai Rusijos Valstybės Dūmos imperinės frakcijos „Rodina“ lyderis D.Rogozinas suniekino neseniai Lietuvos Seimo priimtą rezoliuciją, kurioje kategoriškai atmetamos Rusijos pastangos sukurti laisvo niekieno nekontroliuojamą tranzito koridorių tarp Rusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvos, tai yra, per Europos Sąjungos teritoriją. Dar daugiau, Rusijos memorandume Europos Komisijai tuo klausimu pabrėžiama, kad Kaliningrado tranzitas per Lietuvos teritoriją vyktų pagal Rusijos vidaus įstatymus ir būtų laikomas Rusijos vidaus tranzitu. Aišku, Rusija nebūtų pateikusi tokio memorandumo, jeigu nesitikėtų paramos ES viduje. Pirmiausia iš kuriamos Maskvos-Paryžiaus-Berlyno ašies valstybių. D.Rogozinas netgi drįso pareikšti, jog Lietuva bus pašalinta iš ES, jeigu neįvykdys Maskvos reikalavimų.

Jau minėtas prancūzų diplomatas B.Bezansenas rašo: „Paryžiaus, Berlyno ir Maskvos suartėjimas ne konjunktūrinis reiškinys, sukeltas dėl Irako problemų. Jis atitinka trijų sostinių siekius turėti veiksmų laisvę dabartinėje strateginėje padėtyje pasaulyje priimant suderintus veiksmus“. Taip pat B.Bezansenas pripažįsta, kad Maskvos-Paryžiaus-Berlyno ašies kūrimas yra nesuderinamas su Europos statybos koncepcija, bet esą atitinka naujas realijas išsiplėtusioje 25-ių šalių ES, nes atves Rusiją prie „glaudaus bendradarbiavimo“ su Europos Sąjunga.

Kitaip tariant, siekiama, kad šios ašies lyderiai galėtų diktuoti savo valią išsiplėtusioje ES. Negalima atmesti, jog prie Maskvos-Paryžiaus-Berlyno ašies gali prisijungti ir Madridas. Naujoji Ispanijos socialistų vyriausybė, paraginusi visas Europos valstybes išvesti savo karius iš Irako, bemat susilaukė pritarimo Maskvoje, Paryžiuje ir Berlyne.

Nežinia, kokiais sumetimais vadovaujasi dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai, puldami į Maskvos glėbį. Negi iš tiesų mano, kad Rusija atsisakė savo pretenzijų vėl tapti supervalstybe ir atsisako savo imperinių ambicijų? Be to, vos ne priešais paskelbtų Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Vokietijos laikraščiai skelbia, jog dabartinėje Rusijos valdžioje net 77 proc. žmonių yra buvę KGB karininkai ir su KGB struktūromis susiję asmenys.

Todėl pastaruoju metu Vokietijos kancleris G.Šrioderis, nuolat besigiriantis, kad draugauja šeimomis su V.Putinu, susilaukia vis griežtesnės kritikos šalies viduje. Jau nekalbant apie opozicinę Krikščionių demokratų partiją, prie tos kritikos dėl nuolaidžiavimo Rusijai prisijungė netgi valdančiosios koalicijos partneriai žalieji. G.Šrioderio kritikai buvo tiesiog šokiruoti, kai kancleris G.Šrioderis paskelbė, kad neseniai įvykę Čečėnijos „prezidento“ rinkimai buvo laisvi ir demokratiški. G.Šrioderis taip pat kaltinamas išdavęs savo šalies draugus, pirmiausia Jungtines Valstijas.

© 2004 "XXI amžius"