|
Amerika yra Amerika
Petras KATINAS
Visi pripažįsta nepaneigiamą faktą, kad Nobelio
premijos, skiriamos už pasiekimus įvairiose mokslo srityse, yra
savotiškas indikatorius, rodantis apie mokslo lygį ir išsivystymą
įvairiose valstybėse. Kaip žinoma, Nobelio premijos skiriamos už
laimėjimus ir atradimus bei fundamentalius darbus fizikos, chemijos,
fiziologijos ir medicinos, ekonomikos srityse. Beje, yra manančiųjų,
kad ekonomika nėra mokslas, tačiau taip iš tiesų nėra. Dar yra Nobelio
literatūros ir taikos premijos. Tačiau jos gana dažnai skiriamos
konjunktūriniais, politiniais sumetimais. Pakanka priminti Nobelio
literatūros premijos laureatą sovietinį rašytoją Michailą Šolochovą,
vieną etatinių Kremliaus lakštingalų, kurio Pakeltą velėną kiekvienas
sovietinis moksleivis privalėjo išmokti vos ne mintinai. Iki šiol
tebevyksta ginčai, ar Pakeltą velėną iš tiesų parašė N.Šolochovas.
Bet apie tai - jau kita kalba.
Dabar pasaulyje tarp gyvų Nobelio premijos laureatų
yra 74 fizikai, 54 chemikai, 66 biologai, 26 ekonomistai. Iš viso
220 žmonių, kurie pagrįstai vadinami pasaulio mokslo superelitu.
Pagal valstybes, kuriose gyvena ir dirba Nobelio premijų laureatai
fizikos srityje, be konkurencijos, pirmauja Jungtinės Amerikos Valstijos
52 laureatai, Šveicarijoje - septyni, Prancūzijoje trys, po
du mokslininkus Nyderlanduose, Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje
ir Rusijoje, po vieną Švedijoje ir Japonijoje.
Pagal mokslo sritis: chemijos srityje 35 laureatai.
Iš jų penki JAV, keturi Vokietijoje, trys Anglijoje, po du
Japonijoje, Šveicarijoje ir Izraelyje, po vieną Danijoje, Nyderlanduose
ir Kanadoje. Biologijos mokslas turi 50 laureatų. Jungtinėse Valstijose,
Anglijoje septyni, Vokietijoje trys, po du Prancūzijoje, Šveicarijoje
ir Švedijoje. Ekonomikoje 21 JAV, trys Anglijoje, po vieną
Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Iš viso Nobelio premijų lygio mokslininkų yra
dvylikoje valstybių. Čia be konkurencijos pirmauja JAV 158 (72
proc. visų laureatų), Anglija (16; 7 proc.), Vokietija (11; 5 proc.),
Šveicarija (11; 5 proc.), Prancūzija (7; 3 proc.), Japonija (4;
2 proc.), Švedija (3; 1,3 proc.), Danija (3; 1,3 proc.), Rusija
(2; 1 proc.), Nyderlandai (2; 1 proc.), Izraelis (2; 1 proc.), Kanada
(1; 0,5 proc.). JAV, Anglija, Vokietija ir Prancūzija turi visų
mokslo sričių laureatų. Šis, atrodytų, sausų skaičių sąrašas labai
iškalbingas, turint galvoje tai, kad Nobelio premijos mokslo srityje
nei konjunktūriniais, nei politiniais sumetimais niekada neskiriamos.
Taigi dvylika iš 92 pasaulio valstybių, esančių
Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, turi 800 milijonų gyventojų
iš bendro devynių milijardų Žemės gyventojų skaičiaus. Tai beveik
sutampa su JAV, Vakarų Europos ir Japonijos auksiniu milijardu.
Pietų Amerika, Afrika Nobelio premijų žemėlapyje neegzistuoja. Azijai,
be Japonijos, atstovauja Rusija ir Izraelis su savo minimaliu Nobelio
laureatų skaičiumi. (Čia nepriimama dėmesin Nobelio taikos premija,
kuri dažnai suteikiama politizuotai)
Kad ir kaip žiūrėtume, tačiau labiausiai krenta
į akis absoliutus JAV dominavimas visose, be išimties, mokslo srityse.
Kuo tai būtų galima paaiškinti, yra įvairiausių nuomonių. Tačiau
net didžiausi JAV nedraugai pripažįsta, jog toks tiesiog monopolinis
JAV pirmavimas yra galingos valstybinės strategijos rezultatas.
Visos JAV vyriausybės ir prezidentai nuolat siekė ir siekia, kad
JAV visada būtų pirmaujanti pasaulio mokslo ir technikos progreso
lyderė. Pasak vieno švedų mokslininko, JAV galybė - ne pirmavimas
gamyboje, kurią amerikiečiai pastaruoju metu sėkmingai perkelia
į Indiją ar Kiniją, ne finansinė galia, dargi ne galingiausia ir
geriausia bei moderniausiai apginkluota armija, o nuolatinis mokslinis
progresas. Šioje srityje Jungtinės Valstijos sugebėjo tapti absoliučia
ir nepralenkiama lydere ir visiškai nesirengia užleisti tos pozicijos.
Šiuo metu visi pripažįsta, jog tas, kas tvirtai pirmauja pasaulio
moksle, tas ir valdo pasaulį.
Yra nuomonių, ir jos iš dalies teisingos, kad
Jungtinės Valstijos čiulpia smegenis iš viso pasaulio, o iš tiesų
nėra tas pagrindinis mokslo variklis, suteikiantis impulsus viso
pasaulio mokslui ir progresui. JAV priešininkai labai mėgsta pabrėžti,
kad valstybė, kurioje gyvena tiktai 4 proc. Žemės gyventojų, sunaudoja
daugiau kaip 40 proc. viso pasaulio resursų. Tačiau stengiamasi
nutylėti, jog tie 4 proc. duoda pasauliui per 70 proc. visų mokslinių
atradimų, kuriais naudojasi visa žmonija. Nepaisant to, JAV priešininkai
atsimoka amerikiečiams už tai aršia neapykanta, Įprasta ir nesikeičiančia
moneta, kuria visada stengiamasi sumokėti stipriausiesiems. Tą neapykantą
ir pavydą neseniai Rusijos laikraštyje Rossijskaja gazeta apibendrino
rusų politologas Leonidas Radzichovskis šiais žodžiais: Vadovaudamosios
savo egoistiniais imperiniais interesais, JAV surinko pas save geriausius
viso pasaulio mokslininkus ir sukūrė unikalią mokslinės minties
koncentraciją. Nepaisant to, JAV mokslo galybe naudojasi visa žmonija.
Žinoma, tiktai ta, kas lieka po JAV.
© 2004 "XXI amžius"
|
