Politiniai aferistai ir rezervistai

Petras KATINAS

Nežinia, kodėl mūsų žiniasklaida beveik neatkreipė dėmesio į vieną ypač reikšmingą Rusijos prezidento V.Putino priminimą, jog „buvusių čekistų nebūna“. Kitaip tariant, jeigu vieną kartą tapai to fronto kariu, prisiekei Lenino ir Dzeržinskio barzdelėms, Berijai, Andropovui ar Kriučkovui, tai toks liksi iki gyvenimo pabaigos, kol išneš tave, anot buvusio KGB generolo O.Kalugino, „kojomis į priekį“. Bet to nereikia ir aiškinti. Visa buvusių čekistų veikla tai parodo. Štai ir Lietuvoje kilo triukšmelis dėl dabartinėje koalicinėje valdžioje esančių KGB rezervo karininkų. Be Europos komiteto pirmininko „valstiečio“ A.Pekeliūno, kurį, pasirodo, net jam „nežinant“ į KGB rezervą įtraukė nežinia kas, prabilta apie Valstybės saugumo departamento vadovą A.Pocių ir užsienio reikalų ministrą A.Valionį. Jeigu pastarasis pripažino, jog iš tiesų buvęs įtrauktas į tą rezervą ir esą jau nuo 1994 metų, kam reikėjo žinoti, jau žinojo tą faktą, tai A.Pocius to nežinojęs. Taigi pakartojo A.Pekeliūno, kurį VSD paskubomis išteisino, žodžius. Į šį skandalą iškart labai operatyviai reagavo Seimo Pirmininkas, kuris įžiūrėjo, jog žiniasklaida, pateikusi tokius faktus, esą siekia sukelti nesutarimus bei įtampą valdančiojoje koalicijoje. Apie kokius nesutarimus gali kalbėti A.Paulauskas, jeigu visi koalicijos partneriai nulipdyti iš to paties molio, o priklausymas didesnei ar mažesnei partinei nomenklatūrai ar jos „smogiamajam būriui“ toje kompanijoje laikomas dideliu privalumu. Tiesa, dabar tas partinis–ūkinis klanas atmieštas milijonierių padažu, ir gana tirštu. Juk net 20 proc. dabartinio Seimo narių yra milijonieriai! Bet svarbiausia, kad juos išrinko tie, kurie labiausiai šaukia apie savo vos ne pusbadį gyvenimą. Čia jau Orvelo plunksnos vertas paradoksas. Taigi Seimo Pirmininkui nereikia baimintis, jog kažkas kasasi po koalicijos pamatais, norėdamas pakišti KGB šleifą kai kuriems veikėjams. Jeigu kas ir kasasi, tai tiktai ne dėl kagėbizmo. Tai dabartinės koalicijos daugumai gali būti tiktai privalumas, kaip ir aukštųjų partinių mokyklų diplomai. Bet ir tie milijonieriai, nepriklausomybės metais susikrovę milijonus, jeigu pažiūrėtume atidžiau, – irgi iš tos pačios partinės – kagėbistinės kompanijos. Visiems patartina vėl iš naujo perskaityti I.Buničiaus knygą „Partijos auksas“ (V. 1994). Joje pateikiami faktai, kaip, žlungant SSRS, imperijos finansų ministro V.Pavlovo įsakymu vien nuo 1990 metų gruodžio iki 1991-ųjų rugpjūčio į Šveicarijos bankus buvo pervesta valiutos už 280 mlrd. tuometinių rublių (100 rublių – 6,62 JAV dolerio). O SSKP CK sekretoriato reikalų valdytojas N.Kručina paaiškino: „Leisti SSKP CK Reikalų valdybai nustatyta tvarka dalyvauti kuriant bendras su Vidurio ir Rytų Europos šalių kairiosiomis partijomis ūkines struktūras užsienyje“. Taigi iš I.Buničiaus ir kitų autorių pateiktų dokumentų, tarp jų ir Lietuvos KGB padalinio vadovų S.Caplino, pulkininko V.Karinausko pranešimų „centrui“ aiškiai matyti, jog, pasikeitus sąlygoms, KGB filialo Lietuvoje darbuotojai tampa „verslininkais“, kuria ūkinės priedangos organizacijas, kartu ir toliau uoliai vykdo „centro“ nurodymus. Tai yra kaišioja pagalius ir šiaip kenkia nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimui, finansiškai padeda jiems naudingiems politikams, kiršina visuomenę ne tik per vietinę bet ir per tarptautinę žiniasklaidą bei tarptautines organizacijas. Taip ir daro KGB rezervo karininkas, Seimo Europos komiteto pirmininkas, kuris ragina savo boso V.Uspaskicho „desantą“ Europarlamente ginti Maskvą nuo visokių nenaudėlių puolimų. Tas bent jau savo darbą dirba atvirai, o ką daro kiti to rezervo karininkai, kurių Lietuvoje, anot istoriko Arvydo Anušausko, 1990 metais buvo 420 žmonių? Ką ten „rezervas“! Antai kadrinis KGB karininkas, pramoninės finansinės grupės „Status“ šefas Vladas Bieliauskas, netgi neslepiantis savo ryšių su garsiosios „Vilniaus brigados“ banditais, dabar šokdina visą sostinės policiją, kai ta drįso pasidomėti jo darbeliais grobstant milijoninės vertės žemės sklypus Vilniuje. O dėl šio kagėbisto ryšių su „Vilniaus brigada“ nėra nieko stebėtina. Griūvant imperijai, KGB ir kriminalinės gaujos darbavosi ranka rankon. Ta pati KGB struktūra subūrė ne tik „Vilniaus brigadą“, bet ir kitas panašias „brigadas“. Ir ne vien Lietuvoje, bet ir visoje posovietinėje erdvėje. Taigi tokie naujieji Seimo milijonieriai.

Jeigu kas ir kelia grėsmę šiai koalicijai ir jos tvirtybei, tai pirmiausia patys jos partneriai. Juk kiekvienas jų turi savo ambicingų planų, vadovaujasi ne tik savo kišenių užpildymo priemonėmis, bet ir instrukcijomis iš tam tikrų štabų. Žinoma, tie planai neturi jokių sąsajų su valstybe. Pirmiausia – tai asmeniniai ir grupuočių interesai. Kaip suprasti, kai, vos uždarius Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką, o tam uždarymui (nors ir nenoromis bei baiminantis supykdyti Rusiją) pritarė ir Vyriausybė, visai priešingą nuomonę pareiškė ūkio ministras V.Uspaskichas. Šį jo pareiškimą nedelsiant išplatino Rusijos informacijos agentūros kartu su Ignalinos AE generalinio direktoriaus V.Ševaldino pareiškimu. Beje, V.Ševaldinas pareiškė: „Lietuvos Vyriausybė pjauna vištą, dedančią auksinius kiaušinius: elektrinė galėtų normaliai dirbti dar mažiausiai 15-20 metų“. Ūkio ministras V.Uspaskichas irgi gąsdino: „Šaliai prireiks pirkti elektros energiją iš svetur. Natūralu, kad pabrangs visa ir viskas. Lietuva dėl narystės Europos Sąjungoje uždariusi savo atominę stotį padarė didžiausią kvailystę“. Tai kaip čia yra? Ūkio ministras tyčiojasi iš Premjero? Ne visai taip. Jis daro savo darbą, vadovaudamasis paties Premjero, pareiškusio, kad nesiima jokios atsakomybės už koalicijos partnerių ministrų veiklą, žodžiais. Tą jis patvirtino dar kartą, kai pareiškė nežinąs, kokiais tikslais V.Uspaskichas vyko „atostogauti į Izraelį“ bei su kuo jis ten susitiko. Atseit tai ministro, o ne jo reikalas. Argi kas yra girdėjęs, kad kurios nors valstybės premjeras drįstų taip konstatuoti savo vyriausybės ministro elgesį? Todėl labai teisingai pastebėjo filosofas Vytautas Radžvilas: dabartinėje valdžioje atsidūrė asmenys, kurie jokiu būdu neturėjo joje būti.

Bet grįžkime prie naujo čekistinio skandalo. Net ir pripažįstant faktą, kad atskleisti ir neatskleisti KGB rezervo „atsarginiai“ dabar nedaro žalos nepriklausomai Lietuvos valstybei (kas yra iš fantazijų srities), bet tas slaptumo šydas verčia abejoti jų lojalumu.

Ir taip tęsis toliau, kol nebus viešai paskelbtos visuomenei visos to KGB rezervo žmonių pavardės. Pagaliau gal išgirsime tų žmonių atgailą. Argi kas girdėjo apie tai? Tokiu atveju Prezidentui nebereikėtų kalbėti apie kažkokią „raganų medžioklę“, o Seimo Pirmininkui aiškinti, jog kam reikia, tas ir žino viską apie valdžioje atsidūrusius asmenis. Tačiau kas yra tie „viską žinantys“? Štai kur klausimas! Taigi tik paskelbus sąmoningai ar iš baimės sutikusių bendradarbiauti su KGB ar laukusių atitinkamo signalo veikti žmonių pavardes, pagaliau baigtųsi visos spekuliacijos ta tema.

Tačiau vilties, kad taip bus padaryta, – labai nedaug. Archyvai jau uždaryti iki šio šimtmečio pabaigos (ir netgi kito vidurio!). O žiniasklaidai, ypač pernelyg tokiais reikalais besidominantiems ir komentuojantiems žurnalistams dedamas apynasris. Ryškiausias pavyzdys – išvarytas iš darbo LNK televizijos Žinių tarnybos ir „Savaitės panoramos“ vedėjas Edmundas Jakilaitis. Jis nepriimamas į kitas televizijas, nes LNK televizijos savininkas – koncernas „MG Baltic“ pagrasino visoms televizijoms neteikti reklamos, jeigu E.Jakilaitis bus priimtas į darbą. O žinant, kad „MG Baltic“ bosas jau seniai griežė dantį ant šio talentingo žurnalisto, ypač R.Pakso skandalo metu, tampa visiškai aišku, kas laukia ir kitų. Ypač tų, kurie neliaupsina ūkio ministro bei panašių. Visas televizijas, tarp jų ir nacionalinę, siekiama paversti Kėdainių televizijomis. (Ar ne tą liudija ir dabar paskelbtas „kultūrininkų“ kreipimasis esą LRT atsisako kultūros programų arba jos yra nepriimtinos?) Apskritai naujosios valdžios cinizmas viršija visas sveiko proto ribas. Juk ar galima įsivaizduoti, kad svetimos valstybės beveik atviri šnipai parlamento rūmuose turėtų savo kabinetą, su parlamento vadovu kalbėtų rusiškai, o viena ministrė („Šatrija“) rusų šnipą meiliai vadintų „Lietuvos žentu“. Valdančiųjų siautėjimas ir spjūviai į visuomenę po rinkimų tęsiasi kone kasdien. Antai socialdemokratų lyderiai per stačiatikių Kalėdas sutiko Naujuosius metus Vilniaus pramogų centre „Forum Palace“, o „valstiečiai“ – „Karolinos“ viešbutyje. Apie kokią etiką ar padorumą dar galima kalbėti! Seimo Pirmininkas visą savo kanceliariją vaišino ir girdė nusamdytame specialiame traukinyje, kuris puotautojus vežė į Ignaliną ir atgal. Kiek dar galima leisti tyčiotis šiems lėbautojams, svetimos valstybės tarnams?

© 2004 "XXI amžius"