Kokiu keliu pasuks J.Arafato įpėdinis?

Petras KATINAS

Palestinos autonomijos prezidento rinkimus laimėjo nuosaikusis politikas Mahmudas Abasas EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Palestinos autonomijoje įvyko prezidento rinkimai. Po labai prieštaringai vertinto mirusio ilgamečio palestiniečių lyderio Jasiro Arafato mirties, šių rinkimų buvo laukiama su didele viltimi. Jau iš anksto buvo prognozuojama, kad rimčiausias J.Arafato įpėdinis bus Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderis 69 metų Mahmudas Abasas. Jis laikomas nuosaikiu politiku, nepritariančiu radikalių palestiniečių grupuočių teroro išpuoliams prieš Izraelį, apskritai ginkluotai kovai su juo. M.Abasas palankiai vertinamas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Su juo siejamos viltys, kad pagaliau Artimųjų Rytų taikos procesas pajudės iš mirties taško ir bus atnaujintos taikos derybos su Izraeliu. Teikia vilčių ir tai, jog dauguma palestiniečių Gazos ruože, Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje palaiko M.Abaso nuosaikią politiką. Tą pirmiausia rodo faktas, kad, nepaisant „Hamas“ ir kitų radikalių islamistų organizacijų raginimo nedalyvauti rinkimuose, norą balsuoti pareiškė daugiau kaip 70 proc. iš 1,8 mln. balsavimo teisę turinčių palestiniečių. Vien Gazos ruože ir Vakarų Krante balsuoti buvo užsiregistravę 1,28 mln. žmonių. Savo ruožtu Izraelis dėjo visas pastangas, kad rinkimai įvyktų be jokių ekscesų ir atitraukė savo kariuomenę iš palestiniečių gyvenviečių. Susidomėjimas Palestinos prezidento rinkimais buvo nepaprastai didelis. Tai rodo, jog rinkimus 1074 balsavimo apylinkėse bei vienuolikoje apygardų prižiūrėjo net 16 tūkst. Centrinės rinkimų komisijos, kandidatų ir partijų atstovų bei daug užsienio stebėtojų. Įdomu, kad, siekiant išvengti balsavimo rezultatų klastojimo, kiekvieno atėjusio balsuoti rinkėjo vienos rankos nykštys buvo žymimas 48 valandas nenuplaunamu rašalu, kad išvengtų pakartotinio balsavimo.

Palestinos prezidento rinkimuose, be M.Abaso, dalyvavo dar šeši kandidatai. Tačiau realiai jo rimtesniu varžovu buvo tik 50 metų daktaras Mustafa Bargutis, kuris pats iškėlė savo kandidatūrą. M.Bargutis, skirtingai nuo M.Abaso, kuris tarp palestiniečių daugiau žinomas Abu Mazeno slapyvardžiu, pirmiausia akcentavo žmogaus teisių gynybą. Dar vienas Palestinos rinkimų įstatymo skirtumas nuo daugelio kitų šalių yra tas, jog nugalėtoju skelbiamas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Taigi antrojo rinkimų rato nebus.

Paskelbus pirminius balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad jokių netikėtumų nebuvo. Kaip ir buvo prognozuojama, legendinio J.Arafato įpėdiniu – Palestinos prezidentu tapo nuosaikių pažiūrų politikas M.Abasas. Už jį savo balsus atidavė apie 62 proc. palestiniečių. Dabar didžiausia jo problema bus, kaip surasti bendrą kalbą su radikaliomis islamistų organizacijomis, ypač tokiomis kaip „Hamas“ ar „Islamo džihadas“. Tuo labiau kad radikaliųjų islamistų vadeivoms terorizmas yra pagrindinis jų gana prabangaus pragyvenimo šaltinis. Kitas dalykas, radikaliuosius islamistus dosniai remia ne tik turtingi arabų šalių sluoksniai, bet ir atskiros valstybės. Pirmiausia Iranas ir Sirija.

Rinkimuose dalyvavo 75 proc. balso teisę turinčių palestiniečių. Manoma, jog nebalsavusieji ne tik pakluso „Hamas“ ar „Islamo džihado“ raginimams boikotuoti rinkimus, bet ir pasidavė propagandai, kuri nuolat skelbė M.Abasą proamerikietišku ir proizraelišku politiku.

© 2004 "XXI amžius"