Ragina neskubėti

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ragina prezidentą Valdą Adamkų neskubėti priimti Rusijos kvietimo atvykti į pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 60-mečio minėjimą. A.Paulauskas mano, kad sprendimą, ar vykti į Maskvą šių metų gegužės 9-ąją, reikėtų suderinti su Latvijos ir Estijos prezidentais. Mat jei Lietuva šiuo atveju pasielgtų priešingai nei dauguma kitų Europos valstybių, esą būtų suduotas rimtas smūgis mūsų šalies įvaizdžiui. „Geriau būtų priimti vieną Baltijos kraštų sprendimą. Manau, kad tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek Lietuvos vadovai turėtų elgtis vienodai. Tuomet mes nesukeltume papildomos įtampos santykiuose su Rusija“, - teigė A. Paulauskas. Tačiau jis suabejojo, ar tikrai verta V. Adamkui vykti į Maskvą. Pasak Seimo Pirmininko, fašizmas ir nacizmas sąjungininkų pastangomis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo priverstas kapituliuoti, todėl natūralu pagerbti žmones, paaukojusius už tai gyvybę. Kita vertus, nugalėjusi pusė taip pat nėra vertintina teigiamai. „Tuo metu Europoje buvo baisiausios dvi ideologijos - bolševizmas ir fašizmas. Fašizmą sunaikinus, bolševizmas dar labiau įsigalėjo. Lietuva nuo jo dar 50 metų kentėjo. Išsilaisvinimas nuo fašizmo mums neatnešė laisvės ir nepriklausomybės“, - pabrėžė A. Paulauskas. Seimo Pirmininko teigimu, atvažiavę į Maskvą atiduoti pagarbą žuvusiems kovoje su fašizmu, Lietuvos piliečiai turėtų jaustis dviprasmiškai, „nes iš čia atėjo kita (t.y. bolševizmo - red.) bacila“. „Šiandien Rusijoje šita ideologija dar nėra sunaikinta. Demokratinės vertybės ir normos, pripažįstamos Vakaruose, ne visada ten įsigali. Todėl važiuojant reikia pagalvoti, kaip bus įvertintas tas žingsnis ir pasaulio visuomenėje, ir Lietuvoje“, - kalbėjo parlamento vadovas.

V. Adamkus yra pareiškęs dar neapsisprendęs, ar vyks į Maskvoje rengiamas gegužės 9-osios iškilmes, ir savąjį sprendimą ketinąs priimti po konsultacijų. „Aš laikysiuosi pozicijos, kuri bus naudingiausia valstybei, atitiks jos interesus, nepaisant to, ką pats jaučiu“, - sakė V. Adamkus ir pridūrė, jog gegužės 9-oji vargu ar Lietuvos žmonėms keltų džiaugsmą.

A. Paulauskas taip pat sušvelnino Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto vadovo Alfredo Pekeliūno išsakytą neigiamą nuomonę apie kai kurių Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių reiškiamą kritiką Rusijos atžvilgiu. „Kai kurie europarlamentarai Rusijos atžvilgiu reiškia negatyvią poziciją, esą ji vos ne pagrindinis priešas. Kiti, daugiau atstovaujantys verslininkų interesams, mano, kad su Rusija turėtų klostytis normalūs santykiai, pagrįsti pagarba, o ne šios šalies noru užimti Lietuvą ekonomiškai“, - tada sakė A. Pekeliūnas, 1991 metais priklausęs KGB rezervui. A.Pekeliūnas įrodinėjo, kad ES šiuo metu „deda didžiules pastangas“, jog klostytųsi draugiški santykiai su Rusija. Lietuva, anot komiteto pirmininko, galėtų tapti tarpininke tarp šių dviejų pusių. Pasak A. Paulausko, Lietuva negalėtų tapti tokia tarpininke, nes pati priklauso ES. Tačiau mūsų šalis, būdama aktyvi bendrijos narė, esą galėtų prisidėti prie bloko ir rytinių kaimynų bendradarbiavimo.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"