Agresyvus priekabių ieškojimas

Atrodo, kad Rusijos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) keliai išsiskyrė galutinai. Tai atsitiko neseniai įvykusiame ESBO užsienio reikalų ministrų posėdyje Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Posėdis baigėsi dideliu diplomatiniu skandalu: šalys taip susipyko, kad net nesugebėjo priimti bendro komunikato. Pretekstą kivirčams davė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris apkaltino ESBO vadovybę dvigubais standartais ir kišimusi į suverenių valstybių vidaus reikalus. Aišku, S.Lavrovas turėjo galvoje Ukrainą, kurioje ESBO neva labai aktyviai palaikė opozicijos lyderį V.Juščenką. Sofijoje Europos sąjungininkus užstojo baigiantis savo kadenciją JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas, kategoriškai jam nebūdingu stiliumi atmetęs visus Kremliaus priekaištus dėl tariamo ESBO kišimosi į Ukrainos reikalus ir pabrėžęs, jog viskas vyko kaip tik atvirkščiai. Tačiau nei K.Pauelui, nei kitiems nepavyko įtikinti S.Lavrovo. Jo atsakymas priminė N.Chruščiovo garsiąją kalbą Jungtinėse Tautose Kubos krizės metu, kai jis batu daužė tribūną ir grasino sutraiškyti Amerikos imperialistus „kaip utėles“. O S.Lavrovas pagrasino boikotuoti ESBO biudžeto 2005 metams priėmimą ir pabrėžė, kad Rusija kasmet moka į šį biudžetą beveik septynis milijonus eurų.

Tuoj po šio S.Lavrovo akibrokšto buvo paskelbta, kiek pinigų Rusija 2004 metais skyrė tarptautinėms organizacijoms, kurioms ji pati priklauso. Taigi į Jungtinių Tautų biudžetą Rusija sumokėjo 59 mln. dolerių. Iš jų į reguliarų biudžetą – 15 mln., tarptautinėms taikdarių operacijoms – 40 mln., tarptautiniams tribunolams, tiriantiems karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje ir Ruandoje – 3,3 mln. dolerių. Europos Tarybai – 24,5 mln. eurų. Iš jų į pagrindinį biudžetą - 22,3 mln., komisijai „Už demokratiją ir žmogaus teises“ – 149,7 tūkst. eurų. UNESCO organizacijai Rusija kasmet sumoka 1,5 mln. dolerių ir 1,5 mln. eurų mokesčių.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai – 6,7 mln. eurų. Atominės energijos agentūrai – 2,3 mln. eurų; Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijai – du milijonus dolerių. Pateikdama šiuos skaičius Maskva, aišku, nieko nesako, kiek kitos valstybės sumoka į šių tarptautinių organizacijų biudžetus. Žinoma, nepalyginti daugiau.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos poziciją dažnai išreiškiantis politikos apžvalgininkas B.Andrejevas taip ir pareiškė, kad Rusija 2004 metais sumokėjo į šių tarptautinių organizacijų biudžetą 3,5 milijardo rublių, atitraukdama juos nuo „liaudies“. Taigi užsimenama, jog tai daroma be reikalo. B.Andrejevas pabrėžė: „Rusija savo nario mokesčius moka be priekaištų. Ir moka daug. Pavyzdžiui, jos įmokos sudaro dešimtąją dalį ESBO biudžeto. O naudojančios Rusijos pinigus struktūros nuolat kaišo pagalius į Rusijos ratus, dargi apšaukia prezidentą V.Putiną vadindamos jį „Čečėnijos mėsininku“. Argi ne paradoksas: Maskva priversta finansuoti Hagos tarptautinį karo nusikaltimų tribunolą, kuriame teisiami buvę Rusijos draugai ir sąjungininkai“. Žinoma, S.Lavrovas pirmiausia turėjo galvoje Hagos tribunole teisiamą buvusį Jugoslavijos diktatorių Slobodaną Miloševičių bei kitus serbų generolus, Bosnijos musulmonų ir Kosovo albanų skerdikus. Todėl B.Andrejevas, pateikdamas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje vyraujančią nuomonę, ragina Kremlių ženkliau sumažinti įmokas į tarptautinių organizacijų biudžetus arba net jų visiškai nebemokėti. Pasak B.Andrejevo, „užsukti čiaupą“. Tai, pasak daugelio Kremliaus politologų, atvestų į protą tarptautinių organizacijų lyderius daug greičiau nei visokie rūstūs oficialių Rusijos institucijų pareiškimai. Štai ką siūlo B.Andrejevas: „Dabar JAV nepatenkintos JT generaliniu sekretoriumi Kofiu Ananu, užimančiu gana dviprasmišką poziciją Irako klausimu. Ir Kongresas jau svarsto įstatymo projektą apie JAV finansavimo sumažinimą Jungtinių Tautų Organizacijai vienu penktadaliu. Galima neabejoti, kad toks spaudimas duos atitinkamų rezultatų. Toksai scenarijus tiktų ir Rusijai jos santykiuose su ESBO. Tegul jie pasuka galvas, kas daugiau gali įnešti į ESBO biudžetą tuos 10 proc., kuriuos dabar įneša Rusija“. Tokie pareiškimai dar kartą įrodo, kad šantažas kaip buvo, taip tebėra vienas svarbiausių Rusijos politikos elementų.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"