Suomija ir Estija - du skirtingi, tačiau sėkmingi ekonomikos modeliai

Ir Suomijos, ir Estijos ateityje laukia dideli iššūkiai, dalį iš kurių šalys mes viena kitai. Suomija yra turtinga valstybė, garsėjanti dideliais mokesčiais ir dosnia socialinės apsaugos sistema. Tačiau vos už keliasdešimties kilometrų, kitame Baltijos jūros krante, yra Estija – nedidelė ir ne tokia turtinga kaimynė, kuri iki 1991 metų prieš savo valią priklausė Sovietų Sąjungai. Estijoje vidutinis metinis darbo užmokestis tesiekia šešis tūkstančius eurų. Tačiau norėdama pritraukti užsienio investicijų, šalis tam tikrą įmonių pelną apmokestina nuliniu tarifu.

Suomija prisijungė prie Europos Sąjungos tik 1995 metais, tačiau yra turtinga jau ne vieną dešimtmetį. Tradiciniai Suomijos ekonomikos sektoriai yra medienos ir mašinų pramonė, bet po Antrojo pasaulinio karo šalis taip pat tapo laivų statybos ir technologijų centru. Kaipgi gana nutolusiai šaliai, pasižyminčiai dideliais atlyginimais ir aukštais mokesčiais, pavyko tapti turtinga ir tokia likti?

Suomija ir toliau didžiausią dėmesį skiria verslo nišoms. Be mobiliųjų telefonų milžinės „Nokia“, kuri užtikrina ketvirtadalį šalies eksporto, Suomijoje veikia ir kitų specializuotų nišų lyderės. Pavyzdžiui, liftus ir keltuvus gaminanti „Kone“ pasaulyje pagal pardavimus tenusileidžia „Schindler“, o „Suunto“ laikrodžių trokšta viso pasaulio atletai. Be to, Suomijoje yra įsikūrusios trys iš dešimties didžiausių pasaulyje medienos pramonės įmonių. Suomiai supranta, kad kainų požiūriu negali konkuruoti su mažesnėmis sąnaudomis pasižyminčiomis šalimis, ypač Tolimųjų Rytų valstybėmis. Todėl daroma tai, kas sekasi geriausiai – kuriami produktai ir mokomi darbuotojai. Taip siekiama, kad Suomija ir toliau gamintų pasaulį užkariaujančius produktus. Suomija pasižymi didžiausiomis pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui, išlaidomis tyrimams ir taikomajai veiklai. Tai leidžia sparčiau pritaikyti naujas technologijas. „Suomija, kaip ir kitos Šiaurės valstybės, visuomet buvo maža prekiautojų šalis, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Erkis Tuomioja. – Todėl išmokome prisitaikyti prie pasaulio ekonomikos. Be Tolimųjų Rytų šalių, Suomijai grėsmę kelia nauja ir galbūt pavojingiausia konkurentė, esanti tiesiog kitame Baltijos jūros krante. Skrydis malūnsparniu iš Helsinkio į Estijos sostinę Taliną tetrunka 15 minučių ir kainuoja 75 eurus. Šia paslauga naudojasi daugelis Suomijos verslininkų.

Estija – viena iš naujųjų ES narių – senbuvių pasipiktinimą sukėlė mažais mokesčiais. Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pareiškė, kad Estijoje taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas naikina darbo vietas Vokietijoje. Tačiau Estijos politiką gina jos premjeras Johanas Partsas. „Bandome paskatinti įmones kurtis Estijoje bei patraukti vietinius ir užsienio verslininkus, – teigė J. Partsas. – Estijos mokesčių sistema yra labai veiksminga, ir ja bandoma sukurti daugiau darbo vietų“. Nors Estija ir padarė didelę pažangą, jai dar reikia daug nuveikti norint pasiekti aukštą gyvenimo lygį, kuriuo pasižymi Vakarų Europos šalys. Tuo tarpu Suomijai, kurioje gyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje, teks aršiai konkuruoti ne tik su Europos, bet ir su Tolimųjų Rytų valstybėmis, ypač su Kinija.

Vis dėlto daugelis mano, kad ir Suomija, ir Estija pasirinko teisingą kelią: Suomija – daug investuodama į tyrimus ir taikomąją veiklą bei į savo žmones, o Estija – pasirinkdama agresyvią mokesčių politiką.

Pagal ELTA

© 2004 "XXI amžius"