Dviejų Azijos drakonų priešprieša

Kelis balandžio mėnesio savaitgalius Kinijoje vyko didžiulės antijaponiškos demonstracijos ir protesto mitingai. Jų pretekstu tapo reikalavimai, kad Japonija oficialiai atsiprašytų Kinijos dėl padarytų nusikaltimų praėjusio karo metais. Be to, reikalauta, kad Tokijas atsisakytų pretenzijų į dvi nedideles saleles, esančias Kinijos jūroje. Kinijos policija lyg ir bandė tramdyti įsisiautėjusius demonstrantus, kai jie daužė japonų restoranus ir prekybos centrus, tačiau tai darė aiškiai nenoriai. Todėl dauguma politikos ekspertų įsitikinę, kad tos protesto demonstracijos vyko su Kinijos valdžios žinia ir pritarimu. O reikalavimas atsiprašyti už praėjusio karo metu japonų kariuomenės padarytus nusikaltimus tebuvo tiktai pretekstas dėl kur kas rimtesnių dalykų. Pirmiausia Pekiną labai suerzino Japonijos ketinimai pumpuoti naftą ir dujas neva Kinijai priklausančiuose vandenyse. Bet ir tai ne svarbiausia. Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui prakalbus apie JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių skaičiaus padidinimą, suteikiant Japonijai teisę tapti nuolatine Saugumo Tarybos nare, Kinijos premjeras Ven Džinbao nedelsiant pareiškė, jog Kinija visomis išgalėmis priešinsis Japonijos ketinimui tapti nuolatine Saugumo Tarybos nare.

Kinijos ir Japonijos santykiai buvo atnaujinti 1972 metais, tačiau santykiai tarp dviejų didžiųjų Azijos Tolimųjų Rytų valstybių niekada nebuvo pernelyg geri. Nors pastaruoju metu tarpusavio prekybos apimtis nuolat didėjo ir praėjusiais metais išaugo 27 proc., skaičiuojant mūsų pinigais, pasiekė 445 milijardus litų. Stebėtinais tempais auganti Kinijos ekonomika irgi daro neabejotiną poveikį Pekino ir Tokijo santykių blogėjimui. Kinija net neslepia, kad jau artimiausiu metu ketina pasivyti Japoniją pagal bendrąjį vidaus produktą. Dabar Kinijos bendrasis vidaus produktas vertinamas 1843 milijardo dolerių, o Japonijos kur kas didesnis – 4799 mlrd. JAV dolerių. Tačiau jeigu Kinijos ekonomika ir toliau augs tokiais tempais – augimas 9 proc. per metus, o Japonijos vos vienas procentas, tai neteks ilgai laukti, kol Kinija pasivys Japoniją. Tuo labiau kad Kiniją valdantys komunistai visiškai atsisakė marksistinių-komunistinių dogmų ir ryžtingai pasuko kapitalizmo keliu. Ir ne bet kokio kapitalizmo, o „išvystyto“. Jau dabar Europos ir net JAV milijardierius stebina kaip ant mielių augantis Šanchajus, kuriame gyvenantys kinų milijonieriai savo prabanga toli lenkia savo kolegas iš Europos ir Amerikos. Tą rodo ir nekilnojamojo turto kainos Šanchajuje. Pavyzdžiui, prestižinėse, naujuoju Honkongu vadinamo Šanchajaus gatvėse vieno kvadratinio metro gyvenamojo ploto kaina pasiekė net 750 tūkst. JAV dolerių. Todėl net buvęs „didžiojo vairininko“ Mao Czeduno sekretorius pareiškė, kad marksizmui ir socializmui Kinijoje vietos nebeliko ir patarė Kinijos komunistams oficialiai pakeisti partijos ideologiją – komunizmą pakeičiant nacionalizmu.

Politikos specialistai ir ekspertai, nepaliaujantys stebėtis Kinijos „drakono“ ekonomikos šuoliais, primena, kad daugelio pasaulio šalių, ypač pokomunistines užplūdusios pigios ir gana nekokybiškos kiniškos prekės visiškai nereiškia, kad Kinijoje gaminama tiktai tokia produkcija. Anaiptol. Čia didžiausios pasaulio kompanijos įkūrusios savo gamyklas ir fabrikus, pirmiausia dėl pigios vietos darbo jėgos ir įgimto kinams kruopštumo, išleidžia naujausių modelių automobilius, stakles, kompiuterinę techniką pagal pačias moderniausias technologijas.

Po įvykusių protesto akcijų Kinijos miestuose, per kurias japonų verslininkai patyrė nemažai nuostolių, Japonijos premjeras J.Koizumi, kalbėdamas Indonezijos sostinėje Džakartoje įvykusiame Azijos ir Afrikos vadovų susitikime, oficialiai atsiprašė Kinijos dėl Japonijos veiksmų karo metais. Tačiau sprendžiant iš Pekino reakcijos, o ypač iš prezidento Hu Džintao kalbų, Kinijos valdžia nesirengia gerinti santykių ir ieško vis naujų priekabių. Pekino valdžios pareiškimuose pasirodo net kaltinimų Japonijai, kad ji ėmė vykdyti militaristinę politiką. Taip Pekinas vertina Japonijos sprendimą peržiūrėti šalies Konstituciją ir vietoje deklaruoto pacifizmo paskelbti apie gynybinės politikos svarbą. Bet Pekino kalbos apie tariamą Japonijos militarizmą tėra laužtos iš piršto. Pakanka priminti, kad dabar Kinijos armijoje tarnauja 2,5 mln. karių, o Japonijos ginkluotosiose pajėgose vos 239 tūkstančiai.

Pasaulio politikos ekspertai būgštauja, kad jeigu Kinijos ir Japonijos santykiai toliau blogės, tai, anot britų dienraščio „The Guardian“, blogėjantys santykiai netrukus gali tapti labai rimta Tolimųjų Rytų problema.

Negalima pamiršti ir to, kad dabar Kinijoje vėl atgimsta amžiais išmėginta teorija, kad Kinija yra pasaulio centras, o ją supa „barbarų“ šalys, kurios visos privalo mokėti duokles Kinijos imperatoriams.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"