Atminties įžeidimas

Oficialusis ir nuolat pamaloninamas skulptorius Zurabas Ceretelis dabar vėl puikuojasi naujais kūrybiniais laimėjimais. Mat iškart net dviejose buvusios Sovietų Sąjungos vietose bus pastatyti paminklai Josifui Stalinui, nes Pergalės dienos 60-mečio proga tokius nutarimus priėmė Jakutijos miesto Mirno ir Krymo Livadijos vietinė valdžia. Pastaroji savo sprendimą motyvavo tuo, jog, pastačius Stalino paminklą, bus atkurtas istorinis teisingumas, pažymint 1945 metų vasarį įvykusią Jaltos konferenciją, kurioje ilgiems dešimtmečiams buvo nulemtas Europos padalijimas. Mirno valdžia aiškina, kad jų mieste paminklas Stalinui statomas pagerbiant Antrojo pasaulinio karo veteranus ir žuvusiuosius, kurie ėjo į ataką su šūkiu: „Už tėvynę! Už Staliną!“ Tiesa, Jaltoje, šalia Stalino, stovės ir dar dviejų Jaltos konferencijos dalyvių figūros – Ruzvelto ir Čerčilio. Pasak vieno rusų rašytojo, tai pasityčiojimas, kai „kartu su dviem žmonėmis šalia jų puikuosis milijonų žmonių skerdikas, kokio nežinojo pasaulio istorija“. Štai ką tuo klausimu rašo Maskvos dienraštis „Izvestija“: „Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog logikos tokiuose sprendimuose lyg ir yra: ir senukai veteranai verti pagarbos, ir iš istorijos faktų neišbrauksi. Tačiau iš tiesų vykdoma šliaužianti Stalino reabilitacija. Bėgant metams Josifas Visarionovičius prarado realiai buvusio žmogaus, priiminėjusio kruviniausius sprendimus, savybes. Stalinas ir jo vardas virto kažkokiu „prekės ženklu“, tariamuoju Tvarkos simboliu. Tvarkos, kurios ilgisi netgi nemažai jaunų žmonių. Stalino ir jo buvusios „tvarkos“ pirmiausia ilgisi tie, kurie su jo vardu sieja buvusią imperijos didybę ir siekia tą didybę atgaivinti. Sprendžiant iš sociologinių tyrimų, Stalinas išlieka viena populiariausių politinių figūrų. Tai rodo paradoksalų reiškinį – tironas Stalinas tarsi tebėra realiai egzistuojantis ir veikiantis politikas. Jo vardas aktyviai naudojamas politinėje kovoje, jo sukeltu įvaizdžiu nuolat spekuliuoja įvairūs politikai. Prisiminkime aktyvius bandymus Volgogradą vėl pavadinti Stalingradu. Visa tai – ne tokie jau nekalti politiniai žaidimai, kaip daugeliui atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl tirono įamžinimo recidyvai yra didžiausias jo nužudytų ir nukankintų žmonių atminimo išniekinimas“.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"