Dėl paklydimų,
minint Antrąjį pasaulinį karą

Pirmą kartą Lietuvoje minint gegužės 8-ąją, kaip Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo dieną, padaryta esminė klaida – buvo organizuotas Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas Operos ir baleto teatre. Į šį renginį buvo sukviesti ir atgailos nejaučiantys okupacinės sovietinės kariuomenės veteranai, ir už Lietuvos valstybingumą, už jos laisvę kovoję partizanai.

Mes pritarėme Lietuvos Respublikos Prezidentui, nevykusiam į Maskvą todėl, kad karas Lietuvai nesibaigė fašizmo sutriuškinimu, kad vieną okupaciją pakeitė kita ir kad nei gegužės 8-oji, nei tuo labiau gegužės 9-oji mūsų tautai nebuvo Antrojo pasaulinio karo pabaiga.

Šio neapgalvoto veiksmo – pakvietimo „atvykti į iškilmingą Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių minėjimą“ – pasekmė tokia: Lietuvos valdžia, atsisakiusi vykti į Maskvą, kad nereikėtų švęsti stalininės kariuomenės pergalės, pirmą kartą per 15 nepriklausomybės metų organizavo šventę, kurioje pakviesti dalyvauti tik Lietuvos valdžia ir okupacinės kariuomenės veteranai.

Visiškai suprantama, kad pakvietimas į Operos ir baleto teatrą sukėlė kovotojų už Lietuvos laisvę pasipiktinimą ir kad jie atsisakė minėti gegužės 8-ąją, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigą, tuo labiau sėdėti vienoje salėje su tais, kurie po fašizmo sutriuškinimo padėjo sovietams jėga įtvirtinti itin žiaurią komunistinę okupaciją.

Gegužės 8-ąją lietuviai kartu su kitomis Europos tautomis padėjo gėlių ant visų dėl Antrojo pasaulinio karo žuvusiųjų kapų, tarp jų ir ant tų, kurie buvo nukankinti KGB rūsiuose, pagerbė milijonines netektis – tokia yra naujosios atmintinos dienos mūsų kalendoriuje esmė.

Rasa JUKNEVIČIENĖ,
Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja

© 2005 "XXI amžius"