Vietoje Varšuvos bloko – Šanchajaus

Rusijos prezidentas V.Putinas, prieš išvykdamas į Didžiojo aštuoneto susitikimą Škotijoje, dalyvavo dar viename susitikime Kazachstane. Čia įvyko vadinamajai Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai priklausančių šalių lyderių susitikimas. Jame nedviprasmiškai buvo kalbama, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija jau dabar į antrą vietą nustumia NVS, taip pat šių šalių sudarytą kolektyvinio saugumo paktą bei neseniai reklamuotą Vieningą ekonominę erdvę, į kurią turėjo įeiti Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas. Esą jau dabar ši vadinamoji kolektyvinio saugumo garantavimo sutartis privalo būti priimta kur kas didesnėje teritorijoje. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai šiuo metu priklauso Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Stebėtojo statusą joje turėjo tiktai Mongolija. O dabar tokį statusą įgavo Indija, Iranas ir Pakistanas. Aišku, kalbėti apie faktišką Šanchajaus grupės plėtrą dar anksti, tačiau tokia tendencija pakankamai akivaizdi. Kaip pranešama, dabar, vadovaujant Maskvai, skubiai kuriami Šanchajaus organizacijos teisės įstatymai. Kaip teigia Kremliui artima Rusijos žiniasklaida ir politikos ekspertai, jau artimiausiu metu Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija pagal turimus ekonominius ir karinius bei politinius resursus tapsianti stambiausiu politiniu-kariniu bloku pasaulyje.

Iki šiol veikianti NVS šalių Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija mano, kad jos pagrindinis uždavinys – rengti šios organizacijos kariškius Rusijos karo akademijose ir karininkų mokyklose nemokamai arba už simbolinę kainą. Kaip teigė vienas Rusijos armijos generalinio štabo pareigūnas, iš esmės ši Kolektyvinio saugumo sutarties valstybių programa yra atsvara amerikiečių „Užsienio karinio personalo mokymo“ programai.

Taigi pagal Maskvos planus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija „esant būtinybei“ gali perimti iš Kolektyvinio saugumo organizacijos, pasak karinio Rusijos apžvalgininko Nikitos Petrovo, „viską, kas geriausia“. Pavyzdžiui, Kinijos karinių bazių atidarymą Kirgizijoje, taip pat kinų kariškių parengimą Rusijos karo mokyklose bei poligonuose. Į tas karinio parengimo programas numatoma įtraukti Indijos ir Irano kariškius. Taigi, pasak N.Petrovo, naujo politinio-karinio bloko perspektyvos labai geros ir optimistinės. Aišku, Maskva, plėsdama Šanchajaus organizaciją, siekia į ją įtraukti Indiją, leisdama stiprėjančiai Kinijai vaidinti vis svarbesnį vaidmenį šiame bloke. Kaip teigia N.Petrovas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Pentagonas ir JAV Centrinė žvalgybos valdyba laiko Kiniją didžiausiu ir galimu JAV priešininku per artimiausią dešimtmetį. Todėl kuriamas Šanchajaus karinis blokas, į kurį įeis ir atvirai priešiškas Jungtinėms Valstijoms Iranas, remiantis tarptautinį terorizmą, nieko gera pasauliui nežada.

Kita vertus, Kremliaus vadovas V.Putinas visiškai nusivylė NVS. Ypač po „oranžinių“ revoliucijų Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje. Tą pripažino pats Rusijos prezidentas, atvirai pareiškęs, jog nebežino, ar dar egzistuoja toks junginys kaip NVS: V.Putinas dabartinę padėtį NVS palygino su skyrybų proceso paieškomis ir, pasak buvusio Rusijos premjero ir užsienio reikalų ministro, užgrūdinto KGB vilko Jevgenijaus Primakovo, dabar Rusijai reikia greitai nuspręsti, ką daryti su šiuo „Belovežo girios vaikeliu“, t.y. su NVS. J.Primakovas sakė esąs tikras, kad Rusijos žaidimas toje NVS partijoje toli gražu dar nebaigtas. Pasak J.Primakovo, Rusija savo užsienio politikoje elgiasi pernelyg sąžiningai ir garbingai, todėl posovietinėje erdvėje ir įvyksta visokios Rusijai nenaudingos revoliucijos. „Tikiuosi, dabar mūsų politika bus kitokia“, – sakė J.Primakovas. Aišku, turėdamas galvoje žvalgybinio ir ardomojo darbo suaktyvinimą. Tad ir Šanchajaus bloko kūrimas yra tos „naujos politikos“ vienas kertinių akmenų.

Petras Katinas

© 2005 "XXI amžius"