"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. liepos 20 d., Nr. 13 (106)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Nematyti kruvinos puotos galo

Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras, paskelbus sprogimų Londone vykdytojų – keturių asmenų nuotraukas ir pavardes, sakė esąs sukrėstas tuo, kad tą piktadarybę įvykdė britai. Čia gimę ir augę, baigę mokslus. Tačiau trys iš jų kitų, išeivių, atvykusių iš Pakistano, šeimų, o vienas kilęs iš Jamaikos. Visi pripažįsta, kad Anglijos Skotland Jardas ir policija, išaiškinant teroristų tapatybes, atliko milžinišką darbą ir įrodė savo didelį profesionalumą. Bet nuo to nė kiek ne lengviau. Europa ir pasaulis nebežino, ką daryti su teroristais mirtininkais. Tuo labiau tikėti, kad sprogimus organizuoja vos ne visagale skelbiama „Al Qaeda“ ir jos užverbuoti įvairiose Europos valstybėse gyvenantys musulmonai, vargu ar įmanoma. Jeigu taip yra iš tiesų, tai ko tada vertas vos ne šimtmečių patirtį turinčios geriausios pasaulio žvalgybos. Dabar skelbiama, kad sprogimus Londone organizavo ir sprogmenis pagamino Anglijoje gyvenęs biochemikas, kilęs iš Pakistano, Magdžis Nasharanas. Pastarasis labai greitai buvo areštuotas Egipto sostinės Kairo priemiestyje. Tačiau jis kategoriškai neigia prisidėjęs prie teroro išpuolių Londone ir sako atvykęs tik atostogauti į Egiptą. Tą patį ėmė tvirtinti ir Egipto policijos pareigūnai, atsisakę išduoti M.Nasharaną. O Londono policija, kruopščiai iškrėtusi biochemiko namą, tvirtina aptikusi daug jo kaltės įrodymų, taip pat suradusi sprogmenų, analogiškų tiems, kuriais buvo įvykdyti sprogimai Londono metro ir autobuse.

Kad ir kaip ten būtų, bet visi pripažįsta, jog teroristais mirtininkais tampa jauni žmonės. Ir ne tik radikaliųjų islamistų apkvailinti mažaraščiai „tikratikiai“, pasiryžę aukotis naikinant „kryžiuočius“. Juk vienas Londono metro susprogdinusių teroristų buvo baigęs universitetą, o ir kiti toli gražu ne beraščiai. Dar labiau policijos ir saugumo darbą sunkina tai, kad radikalieji islamistai sugeba užverbuoti ne tik kilusius iš imigrantų – Pakistano ir kitų musulmoniškų kraštų jaunuolius, bet ir iš vietinių, priėmusių islamą. Taip atsitiko Olandijoje, kai pernai rudenį buvo nužudytas garsus kino režisierius Teo van Gogas, drįsęs pasisakyti prieš musulmonų radikalus. O tokių vis daugėja ne tik Olandijoje, bet ir Prancūzijoje bei toje pačioje demokratijos tvirtovėje Didžiojoje Britanijoje. Kelia nerimą ir tai, kad teroristai verbuojami ne tiktai islamo ekstremistų lankomose mečetėse, kurių Vakarų Europoje pridygo kaip grybų, bet ir koledžuose, universitetuose, mokyklose.

„Al Qaeda“ ir kitos ekstremistinės islamo organizacijos skelbia, kad sprogdinimai Londone ir kitur – tai kerštas už tų valstybių dalyvavimą ar pritarimą JAV pradėtai karinei operacijai Irake. Esą dabar panašių teroro aktų susilauks Danija ir Italija. Bet kaip suprasti, kai teroristai savižudžiai savo kruvinus veiksmus nukreipia pirmiausia prieš visiškai nekaltus savo tikėjimo brolius turgavietėse, kitose žmonių susibūrimo vietose, netgi prieš vaikus. Ypač kruvina buvo Irake praėjusi savaitė, kai savižudžių atakų metu žuvo šimtai taikių gyventojų. „Al Qaeda“ jau paskelbė, kad jos tikslas – paimti savo kontrolėn Irako sostinę Bagdadą. Bet jeigu taip ir atsitiktų, tai skerdynės dar labiau išaugtų. Naivu būtų manyti, kad tokiais teroro aktais stengiamasi atkurti jau pradėto teisti buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino režimą. Netgi didžiausi islamistiniai radikalai puikiai žino, kad S.Huseinas jau niekada nebegrįš. Todėl dabar Europos šalių saugumo tarnybos visiškai pasimetusios, nes neturi jokių atsakymų, ko siekia teroristai ir ar jų veiksmai koordinuojami iš vieno centro, ar yra visuotinis musulmoniškų bendruomenių visame pasaulyje radikalėjimo procesas.

Dabar optimistai Didžiojoje Britanijoje viliasi, kad išdidūs britai, vieningai atlaikę 1940-1941 metų Hitlerio bombardavimus, atsilaikys ir šį kartą. Bet padėtis visiškai pasikeitė. Juk dabar vien Londone beveik kas trečias gyventojas yra išeivis iš musulmoniškų kraštų. Štai kodėl net tolerantiškoje Britanijoje vis dažniau kalbama, jog būtina peržiūrėti imigracijos politiką ir tą pačią toleranciją. Teikia vilčių tai, kad tarp JAV sąjungininkų yra daug gyventojų, palaikančių savo karių dalyvavimą Irake. Už tai pasisako trys ketvirtadaliai Danijos gyventojų. Nepaisant to, jog tiek pat danų mano, kad panašių teroro išpuolių kaip Londone susilauks ir Danija.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija