"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. spalio 12 d., Nr. 18 (111)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kam ir kodėl mielas Rusijos „Lukoil“

Jauniaus Augustino piešinys

Jau ilgą laiką Lietuvoje sklidusios kalbos „Mažeikių naftos“ perdavimo Rusijos konsorciumui „Lukoil“ pradėjo tapti gana aiškiomis. Šia tema anksčiau, prieš metus ar pusmetį, viešai kalbėdavęs tik premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas pasakydavo labai nedaug: arba „nieko nežinau“, arba „žinau, bet nesakysiu“. Vėliau Premjeras pradėjo darytis atviresnis: derybos vyksta, bet Vyriausybė jose nedalyvauja, savo turimas akcijas parduoda „Jukos“, ir tie klausimai man visiškai nerūpi. Dabar, per paskutines tris keturias savaites, uždanga praskleidė žymiai plačiau ir šiuo klausimu kalbėti ir net spręsti Premjeras leidžia (kokia laimė!) ir kitiems, pavyzdžiui, opozicijai, politinei tarybai (jokiame valstybės dokumente neįteisintai struktūrai) ir net Seimui – šis esą turės ir priimti galutinį sprendimą, t.y. pritarti A.Brazausko ir jo artimiausio rato draugų pasiūlytam variantui. Vienu metu aiškiai matėsi, kaip „nieko nežinantis“ Premjeras atvirai įteiginėjo, kad „pirkti“ „Mažeikių naftą“ tegali tik galingasis Rusijos valstybei priklausantis „Lukoil“, o kiti variantai, jeigu jų ir yra, jam visiškai nepriimtini. Ir taškas. Tačiau praėjusią savaitę „ūkininkas“ Brazauskas vis dėlto turėjo nusileisti „valstybininkui“ Brazauskui, ir reikalai pakrypo kiek kita, jau aiškesne, ne vien Premjerui suprantama kryptimi.

Taigi kas gi atsitiko, kas privertė premjerą A.Brazauską atsisakyti anksčiau valstybei taip žalingų interesų? Kaip atsitiko, kad „ūkininkas“ Brazauskas, teigęs, jog „Lukoil“ jokios grėsmės Lietuvos nacionaliniams interesams kelti negali (atseit „pažiūrėkit, mieli Lietuvos žmonės, Lietuvoje yra 150 „Lukoil“ kolonėlių, iš kurių kasdien pilatės benzino: argi tos degalinės kelia grėsmę Lietuvai?“), praėjusią savaitę paslaugiai ir maloniai aiškino, kad jis pats tikrai nepriimsiąs sprendimo, kam parduoti „Mažeikių naftą“, o sutiksiąs su Seimo sprendimu tuo klausimu. Aišku, suprantant, kieno rankose yra tas Lietuvos Seimas, didelio džiaugsmo kelti nevertėtų, tačiau jau tokia Premjero „nuolaida“ irgi daug ką sako.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad įsisiūbuojant „Mažeikių naftos“ „perdavimo“ „Lukoil“ klausimui, Lietuvoje kilo ir kiti, su šiuo klausimu lyg ir nesusieti klausimai. Vienas jų – tai rugsėjo viduryje netikėtai į Lietuvos, kaip NATO narės, oro erdvę lyg ir netyčia įsiveržęs ir sudužęs Rusijos naikintuvas Su-27. Kai kurie politikai žiniasklaidoje ir politiniuose svarstymuose netrukus įsiplieskusį šio tragiško atsitikimo klausimą susiejo, ir ne be reikalo, su „Mažeikių naftos“ pirkimo-pardavimo „derybomis“ – ar tas svetimo orlaivio įsiveržimas nėra tyčinis, kad politikai ir žiniasklaida dėmesį atitrauktų nuo Lietuvai svarbesnio klausimo, t.y. nuo „Mažeikių naftos“ perpardavimo. Galima tik spėlioti, ar taip buvo ar ne.

Kitas įsiplieskęs klausimas, iš paviršiaus neatrodęs turįs ryšio su „Mažeikių nafta“, vis dėlto, kaip atrodo, tikrai turėjo tą ryšį. Tai – viešbučio „Crowne Plaza“ akcijų atsidūrimas vienose rankose. Bet tos rankos, į kurias suplaukė minėtos akcijos, buvo ypatingos – tai ne mūsų, paprastų Lietuvos piliečių, rankos, tai buvo Premjero žmonos (antrosios) Kristinos ir jos sūnaus rankos. Opozicija (daugiausia Tėvynės sąjungos frakcija) labai įkyriai kibo prie Brazausko, Brazauskienės ir dar vieno ne visai paprasto Lietuvos piliečio, o būtent prie galingojo „Lukoil“ atstovo Lietuvoje (“Lukoil Baltija“ vadovo) I.Paleičiko. Ir kibo, matyt, ne be reikalo, nes opozicija, matyt, turėjo kažkokius slaptus dokumentus ar įrodymus, kad už kelis milijonus litų I.Paleičiko žmonos įmonės „Vaizga“ įsigytos „Crowne Plaza“ akcijos kažkuriuo metu kažkodėl perkeliavo į premjerienės ar jos sūnaus rankas. Taigi šių akcijų klausimas nėra toks jau nekaltas ar nenuodėmingas, tai jau galų gale, ne Brazausko medžiotojų būrelio vieno nario turėtų akcijų atidavimas Premjero žmonai, o to galingojo „Lukoil“ atstovo. Tai reiškia, jog šiuo atveju kalbama apie dviejų ypač suinteresuotų asmenų tarpusavio komercinius santykius, vedančius dar toliau – iki pačios „Mažeikių naftos“ perpardavimo, kuriame dalyvauja tie patys ankstesniame sandėryje suinteresuoti asmenys.

Seimui Vyriausybės pateiktame svarstyti įstatymo projekte dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo numatoma pačiai Vyriausybei suteikti teisę be jokio konkurso ir be aiškių kriterijų parinkti būsimą įmonės savininką. „Dabar jau nėra abejonių, kad daugiausia galimybių laimėti Vyriausybės palankumą turi Rusijos bendrovė „Lukoil“, kurios dukterinė įmonė „Lukoil Baltija“ Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus ir turi sukaupusi nemenką ir įvairiapusę bendravimo su mūsų politikais patirtį“, - laiške Premjerui rašė opozicijos lyderis A.Kubilius. Seimo svarstomas įstatymo projektas numato galimybę Vyriausybei iš žlungančio Rusijos koncerno „Jukos“ pirkti maždaug 5 mlrd. litų rinkos vertės 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų paketą ir tam tikslui skolintis iki 3 mlrd. litų. Projekte taip pat numatoma, kad Lietuva ateityje išlaikys ne mažiau kaip 10 proc. akcijų paketą „Mažeikių naftoje“, kurioje Vyriausybei dabar priklauso 40,6 proc. akcijų. Jeigu Seimas priimtų „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo įstatymą, jis leistų derybininkams suderėti kuo didesnę kainą už maždaug 20 proc. Vyriausybės ketinamų parduoti „Mažeikių naftos“ akcijų. Už šį paketą tikimasi gauti apie vieną milijardą litų.

Mįslingi viešbučio akcijų keliai

Dar spalio 3 dieną vykusioje opozicijos lyderio A. Kubiliaus ir Seimo narių Audroniaus Ažubalio bei Danutės Bekintienės spaudos konferencijoje A. Kubilius kalbėjo, kad Premjero, jo žmonos bei „Lukoil“ dukterinės įmonės „Lukoil Baltija“ vadovo I.Paleičiko aiškinimai, bandant išsklaidyti įtarimus dėl galimo interesų konflikto, apie jų šeimų valdomas akcijas „Crowne Plaza“ viešbutyje stebina nenuoseklumu. „Štai K.Brazauskienė dar praėjusį trečiadienį „Lietuvos rytui“ teigė valdanti tik 5 proc. minėtų akcijų, dabar jau paaiškėja, kad valdo 51 proc. I.Paleičikas sako, kad „Vaizga“ minėto viešbučio akcijas valdė tik iki 2001 metų, nors išties valdė iki 2002, jis taip pat teigia, kad, pardavus akcijas Britanijoje registruotai kompanijai „Ordos Limited“, I.Paleičikas „Crowne Plaza“ valdyme nebedalyvavo, tačiau „Lietuvos rytas“ yra skelbęs, kad jis ir toliau atstovavo „Ordos Limited“ viešbučio valdyboje. Tikėtina, kad „Ordos Limited“ buvo tik būdas paslėpti tikruosius akcijų šeimininkus, tai yra Paleičikų šeimą. Neišsamus aiškinimas verčia mus ir toliau nuosekliai gilintis į šį klausimą“, – sakė A.Kubilius ir reziumavo, kad išlieka daug neaiškumų, kurie reikalautų iš premjero atskleisti visų jo šeimos narių valdomo turto aspektus: kada ir iš ko K.Brazauskienė įsigijo akcijas, leidžiančias jai valdyti beveik 100 proc. viešbučio akcijų, kokiomis lėšomis tai buvo padaryta, kiek šiame K.Brazauskienės akcijų augimo procese dalyvavo „Lukoil“ atstovai.

Spalio 4-ąją per radiją išsakyti A. Brazausko paaiškinimai dėl viešbučio „Draugystė“ akcijų įsigijimo nepatenkino opozicijos vadovo Andriaus Kubiliaus. A. Kubilius nesulaukė ir Lietuvos televizijos laidoje „Forumas“ žadėto laiško iš I. Paleičiko, kuriame pastarasis žadėjo atskleisti visas aplinkybes, kaip I. Paleičiko šeima dalyvavo „Draugystės“ viešbučio valdyme. Pats A. Kubilius ištesėjo laidos metu I. Paleičikui duotą pažadą ir nusiuntė jam visą pluoštą kopijų 1999-2000 m. spausdintų publikacijų, kuriose buvo skelbiama informacija apie tai, kad 1999-2000 m. atskirais laikotarpiais „Mažeikių nafta“ turėjo stabdyti savo veiklą dėl naftos tiekimo pertrūkių. A. Kubilius laiške I. Paleičikui taip pat išreiškė viltį, kad pateikta informacija padės I. Paleičikui patikėti, jog laidos metu, kalbėdamas apie „Lukoil“ vaidmenį 1999-2000 m., jis buvo neteisus.

Taigi spalio 5 d. laiške Premjerui A.Kubilius, keldamas klausimą dėl skaidrumo parduodant „Mažeikių naftą“, kartu prašė nepalikti „jokių neaiškumų dėl galimos Jūsų asmeninių ar šeimos privačių interesų įtakos šiam sprendimui, ypač interesų, susijusių su Jūsų šeimos ir „Lukoil Baltija“ vadovo I. Paleičiko šeimos bendrais verslo reikalais „Draugystės“ viešbutyje“. Mat prieš tai ėjusios savaitės pradžioje K.Brazauskienė buvo teigusi, kad valdo tik 5 proc. viešbučio akcijų, o savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad iš tiesų ji valdo 51 proc. akcijų. Taip pat, kaip aiškino A.Kubilius, I. Paleičikas iš pradžių teigęs, kad nuo 2001 metų jis nebedalyvavęs viešbučio valdyme, kaip pasirodo, viešbučio valdybos nariu buvo iki pat 2004 metų. Taip pat paaiškėjo, kad 2001 metais I.Paleičikas savo valdomas 38 proc. akcijų pardavė savo pažįstamo J. Portniko 2000 metais Londone įsteigtai bendrovei „Ordos Limited“, kuri nustojo egzistuoti 2004 metais vos pardavusi akcijas K. Brazauskienei. Visą šį laiką I.Paleičikas „Ordos Limited“ atstovavo viešbučio valdybai. Vadinasi, A.Kubilius gana tiksliai žinojo apie machinacijų, vykdytų „Draugystės“ viešbučio (persivadinusio „Crowne Plaza“) akcijomis, eigą. Kadangi tokia informacija leidžia spėti, jog iki pat 2004 metų „Draugystės“ viešbutis buvo A.Brazausko ir „Lukoil Baltija“ vadovo I.Paleičiko šeimų bendrai valdomas, tai, anot A.Kubiliaus, „visi šie išdėstyti faktai mums kelia pagrįstą susirūpinimą dėl galimo interesų konflikto, o dar didesnį susirūpinimą kelia akivaizdžios pastangos tokią informaciją slėpti arba ją iškreipti“.

Kubilius paprašė iš A.Brazausko „visiškai aiškių ir nedviprasmiškų atsakymų“ į keletą klausimų, į kuriuos „dėl nesuprantamų priežasčių vengiama atsakyti arba pateikiami vienas kitam prieštaraujantys atsakymai“. Tarp tų klausimų buvo A.Brazauskui tikrai nemalonūs pastebėjimai, pavyzdžiui, kaip keitėsi „Draugystės“ viešbučio akcijų savininkai nuo pat jo privatizavimo pradžios ir kuriuo metu tai vyko, kada ir kokio dydžio paskolos viešbučio rekonstrukcijai yra ėmusi Premjero žmona ar jos šeimos nariai arba pats „Draugystės“ viešbutis, kas už jas laidavo, kada ir iš kokių lėšų jos buvo grąžintos, ar prie „Draugystės“ viešbučio rekonstrukcijos kokiu nors būdu prisidėjo su „Lukoil Baltija“ vadovu I.Paleičiku bei jo šeima siejamos bendrovės „Vaizga“ bei „Ordos Ltd“, kada tai vyko ir kokio dydžio tas įnašas buvo. A.Kubilius pastebėjo, jog žiniasklaidoje yra pasirodę pranešimų, kad „Draugystės“ viešbučio rinkos vertė yra apie 50-70 mln. litų, o jo rekonstrukcijai tuo metu, kai vienos iš akcininkų buvo su I.Paleičiku siejamos įmonės, išleista 38 mln. litų. „Kaip paaiškintumėte faktą, kad pastaruoju metu, pirkdama 38 nuošimčius viešbučio akcijų iš su „Lukoil Baltija“ vadovu I. Paleičiku siejamos bendrovės „Ordos Ltd“, K.Brazauskienė sumokėjo tik apie 3,5 mln. litų, nors per tą laiką akcijų vertė gerokai išaugo ir vien viešbučio rekonstrukcijai buvo išleista kelis kartus daugiau lėšų? Ar toks akivaizdus neatitikimas tarp akcijų rinkos vertės ir sumokėtos už akcijas sumos negali būti traktuojamas kaip akivaizdus tokio sandorio neskaidrumo įrodymas?“ – A.Brazausko klausė A.Kubilius. Opozicijos lyderis perspėja Premjerą, kad „dėl vienokių ar kitokių priežasčių“ nesulaukus skaidrių ir neprieštaringų atsakymų į visus klausimus, Tėvynės sąjunga laikysis nuostatos, kad „dabartinei jūsų žmonai bei buvusiems jos šeimos nariams įsigyjant savo nuosavybėn viešbutį „Draugystė“ neapsieita be neskaidraus „Lukoil Baltija“ vadovo I.Paleičiko ir jo šeimos dalyvavimo“. Esant tokioms aplinkybėms, „tai sukelia ne tik privačių ir viešųjų interesų konfliktą“, dėl kurio Premjeras neturėtų dalyvauti Vyriausybei svarstant bei priimant sprendimą dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo, bet ir „įtarimus dėl galimos korupcijos“. A.Kubilius paprašė Premjero į iškeltus klausimus atsakyti iki artimiausio Seimo posėdžio, kuriame bus svarstomi klausimai, susiję su „Mažeikių nafta“, tuo pačiu ir su „Lukoil“ kompanijos siekiais perimti „Mažeikių naftos“ kontrolę. Tačiau tas iki šiol nebuvo padaryta. (Seimo posėdis vyko spalio 11 d., ir mes dar neturėjome posėdžio rezultatų - red.)

Netrukus opozicijos lyderis A. Kubilius sulaukė žadėto I.Paleičiko laiško, kuriame jis pateikė informaciją apie „Draugystės“ viešbučio akcijas. Tačiau, kaip sakė Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė, laiške pateikta informacija opoziciją patenkina tik iš dalies. „Ir toliau lieka neaišku, iki kada jis viešbučio valdyboje atstovavo savo draugo įkurtai kompanijai „Ordos Limited“. Turi būti atskleisti „Ordos Limited“ savininkai bei kompanijos veikla, nes susidaro įspūdis, jog tai kompanija, specialiai sukurta, kad šešėlyje atsidurtų „Lukoil“ ir Paleičiko įtaka „Draugystės“ viešbučio akcijų valdyme, – teigė R. Juknevičienė. – Mes ir toliau tirsime šį reikalą“.

Kaip spaudos konferencijoje spalio10-ąją sakė A.Kubilius, tai, kad premjeras A. M. Brazauskas atsisako viešai atskleisti visas savo šeimos narių valdomo viešbučio veiklos komercines aplinkybes bei sandorių su I. Paleičiku ir jo atstovautomis kompanijomis turinį, verčia galvoti, kad neskaidrių sandorių ten yra daugiau nei galima spėti. „Bet kurioje Vakarų valstybėje premjeras jau seniai būtų viešai atskleidęs tokio verslo detales, o jeigu ko nors nesugebėtų įtikinamai paaiškinti, jo partija ar koalicijos partneriai pradėtų galvoti, ar toks asmuo tinka premjero pareigoms. Noriu priminti, kad šių metų pavasarį Čekijos premjeras Stanislavas Grossas, taip pat socialdemokratas, tik šiek tiek jaunesnis, atsistatydino iš pareigų, nes nesugebėjo visuomenei ir savo partijos kolegoms įtikinamai paaiškinti visų aplinkybių, kaip jam pavyko įsigyti prabangų butą. Lietuvoje, atrodo, yra visiškai kitaip“, - sakė A.Kubilius.

Premjeras, matyt, tikisi, jog skandalą dėl viešbučio akcijų pavyks tyliai užgesinti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK), išsaugant paslaptyje vykdytų sandorių turinį. „Neturiu pagrindo nepasitikėti šia komisija, nepaisant to, kad jai vadovauja socialdemokratas, tačiau VTEK nagrinėja tik interesų konfliktus, o ne sandorių skaidrumą ir sąžiningumą“, – apie galimą klausimo eigą teigė Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas. Todėl, jeigu artimiausiu metu Premjeras neras savyje drąsos viešai atskleisti visų sandorių detalių, frakcijai teks inicijuoti specialią Seimo komisiją, kurios sudarymo prašė ir pats Premjeras, - sakė A.Kubilius.

Kas geriau – Rusijos „Lukoil“ ar Didžiosios Britanijos TNK-BP

Spalio 5 dieną Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius ir Seimo narė R.Juknevičienė susitiko su naftos bendrovės TNK-BP vykdomuoju direktoriumi Germanu Chanu bei viceprezidentu užsienio reikalams Shawn McCormic. (TNK-BP yra Rusijoje registruota įmonė, kurios apie 50 proc. akcijų priklauso privatiems Rusijos piliečiams, o apie 50 proc. – British Petroleum (BP). BP – sena britų kompanija.)

TNK-BP vadovai patikino, kad jų ketinimai įsigyti „Mažeikių naftą“ yra labai rimti ir jie varžybose dėl šios įmonės dalyvaus iki galo. Jų teigimu, matydami Vyriausybės susirūpinimą dėl galimų opcionų, jie pateikė siūlymus, kaip išspręsti „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo klausimą pasirašant trišalę sutartį. G.Chanas taip pat sakė, kad jie neprieštarautų, jei Vyriausybė nuspręstų jiems parduoti tik „Jukos“ turimą 53,7 proc. dydžio įmonės akcijų paketą, o kitus 20 proc. parduotų kitai Vakarų bendrovei.

Paklaustas, ar TNK-BP negresia panašus likimas kaip ir „Jukos“, G.Chanas atsakė, kad 2001 metais jiems buvo pateiktas 27 mlrd. rublių dydžio pretenzijos dėl nesumokėtų mokesčių į Rusijos biudžetą, po bylinėjimosi jiems pavyko šią sumą sumažinti iki 7 mlrd. rublių. Šią sumą į Rusijos biudžetą jie sumokėjo. G.Chano teigimu, panašaus dydžio mokestines nepriemokas yra sumokėjusi ir „Lukoil“. TNK –BP vadovai taip pat pabrėžė, kad jų veikloje labai svarbus yra skaidrumo principas, kurį užtikrina „British Petroleum“ turima 50 nuošimčių dydžio įmonės akcijų dalis bei daug atsakingų postų įmonės valdyme užimantys užsieniečiai.

Kalbėdamas apie „Mažeikių naftos“ ateitį, G.Chanas sakė, kad bus stengiamasi išlaikyti dabartinį įmonės aprūpinimą nafta.

Kitą dieną A.Kubilius pareiškė, kad konservatorius tenkintų, jeigu bankrutuojančiai Rusijos kompanijai „Jukos“ priklausančias „Mažeikių naftos“ akcijas įsigytų Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmės nekelianti TNK-BP, kurioje 50 proc. akcijų valdo „British Petroleum“ kompanija. „Bent jau valstybės institucijos, įgaliotos formuluoti nuostatas, susijusias su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, apie tai nekalba (kad TNK-BP kelia grėsmę nacionaliniam saugumui – red.)“, - po susitikimo su šios kompanijos vadovais sakė opozicijos lyderis A.Kubilius. „Mums pasirodė jų logika ir planas (dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo – red.) pakankamai įtikinami ir procedūrine, ir teisine prasme, ir gali būti efektyviai ir naudingai Lietuvai įgyvendinami“, - teigė A.Kubilius. Pasak A.Kubiliaus,TNK-BP derybas dėl Mažeikių įmonės įsigijimo „mato aiškiau negu „Lukoil“: „Jie mato poreikį kuo greičiau susitarti su Vyriausybe ir eiti tartis su „Jukos“. Tuo tarpu „Lukoil“ yra pareiškęs, kad pirmenybę teikia susitarimui tik su Lietuvos Vyriausybe“. Opozicijos lyderio teigimu, „Lukoil“ nepriimtina „Mažeikių naftos“ akcijų pirkėja ne tik todėl, kad šią kompaniją Valstybės saugumo departamentas yra įvardijęs kaip keliančią grėsmę Lietuvos saugumui, bet ir dėl ekonominių motyvų. „Lukoil“ atėjimas lemtų didesnį degalų rinkos monopolizavimą. Tuo tarpu TNK-BP pasirodymas sudarytų galimybę šioje rinkoje atsirasti dar vienam veikėjui ir dėl to laimėtų konkurencija ir paprastas vartotojas“, - sakė A.Kubilius.

Ministras tikina apie derybų skaidrumą

Matydama neskaidrų „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą, TS frakcija kreipėsi į ministrą pirmininką A.Brazauską, kviesdama susitikti ir tiesiogiai frakcijos posėdyje išsiaiškinti rūpimus klausimus, susijusius su Seime svarstomu įstatymu dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo. Rugsėjo 4 dieną Premjero atstovas ryšiams su Seimu A.Valys TS frakciją informavo, kad ministras pirmininkas atsisako atvykti į frakcijos posėdį ir paveda frakcijos posėdyje dalyvauti ūkio ministrui. Nors frakcijos rašte buvo pabrėžta, kad esama klausimų, į kuriuos, frakcijos narių nuomone, galėtų atsakyti tik pats Premjeras, į tai nebuvo atsižvelgta. Susitikime su ūkio ministru K.Daukšiu Tėvynės sąjungos frakcija išgavo ministro pažadą, kad Vyriausybėje priimant sprendimą dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo bus atsižvelgta ne vien į ekonominę sandorio pusę, bet ir į nacionalinio saugumo dalykus. K.Daukšys taip pat užtikrino, kad jis susipažins su VSD parengta pažyma apie grėsmes nacionaliniam saugumui, susijusias su energetika. Ministras teigė, kad „šiuo metu jokios Vyriausybės derybos su „Jukos“ nevyksta“, jos galėtų prasidėti tik po to, kai Seime bus patvirtintas įstatymas dėl „Mažeikių naftos“ akcijų išpirkimo. Tai neįtikino Tėvynės sąjungos frakcijos narių, kurių požiūriu, derybų pradžiai užtenka to, kad įstatymas pateiktas Seimui, o jį priimti būtų galima po to, kai bus galutinai sutarta su „Jukos“. Kai kuriems frakcijos nariams suabejojus, ar išpirkti akcijas iš „Jukos“ Vyriausybė neužsimojo vien dėl to, kad atvertų kelią į „Mažeikių naftą“ Rusijos bendrovei „ Lukoil“, nes tiesioginį jos sandorį su „Jukos“ gali užprotestuoti Rusijos teisėsauga, K.Daukšys tikino, kad taip daroma tik dėl galimos finansinės naudos. Ministro teigimu, Vyriausybės perkamas 53,7 proc. akcijų paketas ir pirkėjo teisė į 21 proc. dydžio opcioną bus keliais šimtais milijonų mažiau vertas už Vyriausybės parduodamą 74 proc. akcijų paketą. Tačiau ministras nieko neatsakė į klausimą, ar tikrai verta tikėtis kainos padidėjimo, nes tiek brangiau akcijas gali parduoti pati „Jukos“ po to, kai paaiškės, kad Vyriausybė ketina išpirkti akcijas kartu su teise į opcionus ir tokiu būdu atsisakys teisės ginčyti jų galimybę teismuose.

Perspėjimas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui

Toje pačioje spalio 3 dieną vykusioje spaudos konferencijoje A.Kubilius atkreipė dėmesį ir į I.Paleičiko pareiškimus apie tariamai pasikeitusią „Lukoil“ kompaniją ir jos siekius investuoti į „Mažeikių naftą“. Tačiau „Lietuvos ryte“ paskelbtas jo interviu akivaizdžiai rodo, kad niekas nepasikeitė. „Per 15 Nepriklausomybės metų nepamenu, kad kuri nors užsienio kompanija, veikianti Lietuvoje, leistų sau taip įžūliai užsipuldinėti vieną iš Lietuvoje veikiančių politinių partijų, tai yra Tėvynės sąjungą. Tokio įžūlaus bei agresyvaus melo seniai neteko skaityti. I.Paleičikas nenori prisiminti, kad 1999-2000 metais „Lukoil“ kompanija norėjo parklupdyti Vyriausybę, blokuodama bet kokios, ne vien „Lukoil“ valdomos naftos tiekimą „Mažeikių naftai“. Sunku tikėtis, kad „Lukoil“ pripažintų faktą, jog 1999-2001 metais elgėsi įžūliai, agresyviai ir neteisingai, – kalbėjo A. Kubilius. – „Lukoil“ elgesys, kurį geriausiai atspindi I. Paleičikas, akivaizdžiai demonstruoja, kad šios kompanijos atėjimas į „Mažeikių naftą“ išlieka tokia pat grėsmė nacionaliniam saugumui, kokia buvo ir 1999 metais, kai TS pavyko jos išvengti. Ta grėsmė – tai necivilizuotas elgesys, Maskvos politinių interesų įgyvendinimas bet kokiomis priemonėmis ir milžiniškos pastangos, nesiskaitant su pinigais, daryti įtaką visuomeniniam ir politiniam gyvenimui. Ar tam gali atsispirti Lietuva, kurios Premjeras negali aiškiai atsakyti apie savo šeimos verslo sąsajas su „Lukoil“, tenka abejoti“, – kalbėjo opozicijos lyderis.

Atsižvelgdamas į neskaidrią padėtį „Mažeikių naftoje“ akcijų pardavime, A.Kubilius pateikė „Pasiūlymus LR Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektui“. A.Kubilius pasiūlė įstatymo projektą papildyti žodžiais, jog reikia skatinti, kad į „Mažeikių naftą“ ateitų ne tik patikimos, bet ir „nacionaliniam saugumui grėsmių nekeliančios“ užsienio investicijos. Į 3 straipsnį siūloma įrašyti, kad „Atsižvelgdama į šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus, šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytus reikalavimus akcijų pirkėjams, akcijų pirkėjus derybų būdu parenka, pardavimo kainą bei kitas sandorio sąlygas nustato bei akcijų perleidimo sutartį, gavusi Seimo pritarimą esminėms sutarties nuostatoms, valstybės vardu sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Įstatymas siūlomas papildyti 4 straipsniu, kuriame sakoma, kad Vyriausybė, parinkdama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įvardytų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pirkėjus, privalo taikyti tokius reikalavimus: a) akcijų negali įgyti toks pirkėjas, kuriam įgijus akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ kontrolę, Lietuvos Respublikos teisės aktų apibrėžta grėsmė nacionaliniam saugumui padidėtų; b) ne mažiau 20 proc. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų turi būti parduota europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam pirkėjui.

Parengė E.Š.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija