"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. spalio 12 d., Nr. 18 (111)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Pusė ES gyventojų moka ne tik savo gimtąją kalbą

Rugsėjo 26 dieną Europa minėjo Kalbų įvairovės dieną. Nuo 2001-ųjų Europos Taryba kasmet organizuoja Europos kalbų dienos renginius. Jų tikslas – skatinti visų amžiaus grupių gyventojus mokytis kalbų ir akcentuoti kalbų įvairovės svarbą. Kasmet ES išleidžia daugiau kaip 30 mln. eurų kalbų mokymuisi.

Europos kalbų dienos išvakarėse Europos Komisijos narys, atsakingas už švietimą, mokymą, kultūrą ir daugiakalbystę, Janas Figelis pažymėjo: „Slovakų patarlė sako: kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus“. Šiandien paskelbtų tyrimų duomenys rodo, kad kuo jaunesnis tyrimo dalyvis, tuo didesnė tikimybė, kad jis moka užsienio kalbą. Todėl esu įsitikinęs, kad šiandieninė jaunoji karta labai praturtins Europos daugiakalbę visuomenę“.

Šiais metais minėdama Europos kalbų dieną Europos Komisija skelbia Eurobarometro tyrimo, kuris buvo atliktas praeitų metų birželį, rezultatus. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek ir kokių kalbų moka Europos gyventojai.

Tyrimo rezultatai yra tokie:

- 50 proc. Europos gyventojų sako, kad jie moka vieną užsienio kalbą (2001 metais šis skaičius buvo panašus – tuomet 47 proc. 15 ES šalių gyventojų teigė, kad jie moka bent vieną užsienio kalbą). Įvairiose valstybėse šie skaičiai yra labai skirtingi: 29 proc. vengrų, 30 proc. britų ir 36 proc. portugalų, italų ir ispanų nurodė, kad jie moka tik savo gimtąją kalbą, o 99 proc. Liuksemburgo gyventojų yra bent jau dvikalbiai;

- anglų kalbą, kaip antrąją kalbą, moka trečdalis ES gyventojų. Vokiečių kalbą moka 12 proc., ši kalba labai nedaug aplenkia prancūzų kalbą – pastarąją moka 11 proc. gyventojų. Vokiečių kalba, kaip antroji kalba, tapo populiaresnė todėl, kad ją moka daugiau žmonių tose šalyse, kurios praeitais metais tapo ES valstybėmis narėmis. Dėl 2004 metų plėtros rusų kalba užima ketvirtąją vietą. Populiariausių ES užsienio kalbų sąraše nedaug atsilieka ispanų kalba;

- atsižvelgiant į profesines grupes, didžiausia tikimybė, kad studentai kalba kuria nors užsienio kalba. Beveik 8 iš 10 studentų moka bent vieną užsienio kalbą.

ES remia daug įvairių programų, skirtų kalbų mokymuisi ir mokymui. Pavyzdžiui, vykdydama Socrates ir Leonardo da Vinci programas, Komisija investuoja daugiau kaip 30 mln. eurų kalbų mokymuisi ir mokymui skatinti skirtiems praktiniams projektams. Tai mokyklų mainai, parama besimokantiems kalbų, mokytojų rengimas ir visuomenės informavimo kampanijos.

Taip pat įgyvendinant Erasmus, jaunimo ir susigiminiavusių miestų programas daug investuojama į judrumą. Komisijos nuomone, judrumas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis žmones daugiau sužinoti apie savo kaimynus ir mokytis jų kalbų.

2003 metų liepą Komisija paskelbė veiksmų planą, skirtą kalbų mokymuisi ir kalbų įvairovei skatinti. Veiksmų plane numatytos trys plačios veiklos sritys, kurios, Komisijos nuomone, yra labai svarbios ateičiai:

- sudaryti geresnes sąlygas visiems piliečiams pasinaudoti kalbų mokymosi galimybėmis;

- gerinti kalbų mokymo kokybę;

- kurti kalboms palankesnę aplinką. Kitaip tariant, įtraukti kuo daugiau žmonių į kalbų mokymosi procesą, žiniasklaidoje ir internete teikti daugiau informacijos apie kalbas ir sudaryti geresnes galimybes mokytis kalbų.

Vadovaujantis šiais tikslais veiksmų plane numatomi Komisijos ateities uždaviniai ES kalbų atžvilgiu, ES vaidmuo juos įgyvendinant ir prašoma, kad ES valstybės narės suaktyvintų savo veiklą nustatytose prioritetinėse srityse. Komisija įsipareigojo 2004-2006 metais Europos lygmeniu įgyvendinti 45 programas. Ji tikisi, kad tai bus paskata vykdyti kitas programas nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais beveik visose šalyse išaugo pradinių mokyklų moksleivių, besimokančių bent vienos užsienio kalbos, procentas. Dabar daugumoje valstybių narių 50 proc. visų šios mokymosi pakopos moksleivių mokosi bent vienos užsienio kalbos. Daugelyje valstybių privalomo mokymo programos visiems moksleiviams siūlo galimybę mokytis mažiausiai dviejų užsienio kalbų.

Šį rudenį Komisija taip pat paskelbs daugiakalbystei skirtą komunikatą, kuriame bus numatyta išsami ateities strategija.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija