Plėšikai grobio neatiduoda

Petras KATINAS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po labai ilgo rengimosi, pagaliau lankėsi Japonijoje. Šis vizitas buvo jau kelis kartus atidėliojamas. Tai buvo aiškinama nepaprastu Rusijos prezidento užimtumu ar kitais svarbesniais reikalais. Tokio atidėliojimo pagrindinė priežastis – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sovietų Sąjungos okupuotos Kurilų salos. Tai puikiai supranta tiek Kremlius, tiek ir Tokijas. Rusijos ir Japonijos normaliems tarpusavio santykiams visus pokario dešimtmečius trukdo keturios Kurilų salos – Iturupo, Kunaširo, Habomajaus ir Šikatano. Japonijos siekį grąžinti užgrobtas salas oficialusis Kremlius paprastai vadina „nepagrįstomis pretenzijomis“. Tačiau Tekančios saulės šalies politikai, nuo kairiųjų iki ultradešiniųjų, pagrįstai remiasi ne vieną kartą duotais Maskvos pažadais atėjus palankiam metui grąžinti Kurilų salas. Tai buvo paskelbta dar 1956 metų Sovietų Sąjungos ir Japonijos bendrojoje deklaracijoje. Tada SSRS lyderis Nikita Chruščiovas užtikrino Tokiją, jog kai tik bus pasirašyta taikos sutartis, keturios Kurilų salos bus grąžintos Japonijai. Žlugus Sovietų Sąjungai prezidentas Borisas Jelcinas irgi net kelis kartus žadėjo tą patį. Dabar Kremliaus atstovai aiškina, jog B.Jelcino pažadai nieko nereiškia, nes esą jis daugeliu atveju buvo neprognozuojamas. Apie 1956 metų deklaraciją Maskva net nekalba. Atseit nebėra Sovietų Sąjungos, tai ir kalbėti nėra ko. Kažkodėl neprisimenama, kad V.Putinas dar neatšaukė konstitucinės nuostatos, jog „demokratinė“ Rusija yra SSRS teisių perėmėja. Ir tai pačiai Japonijai grąžina sovietinių laikų skolas.

Vienas Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys V.Putino vizito į Tokiją išvakarėse džiūgavo, jog dabar „samurajai“ bus priversti nebereikalauti Japonijai teisėtai priklausančių Maskvos okupuotų teritorijų, nes Kremlius iškėlė kategorišką sąlygą pasirašant Rusijos ir Japonijos taikos sutartį. Tai yra tos sutarties projekte Kremlius įrašė punktą, jog Kurilai yra „nuo amžių Rusijos žemė“(„iskonno russkaja zemlia“), kaip ir Rytų Prūsija. Todėl Japonijai neva nėra kitos išeities, kaip pripažinti besąlyginį Rusijos suverenitetą okupuotoms Kurilų saloms. Tačiau kaip tada su tokiu anachronizmu, kai, praėjus 60 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, vis dar nepasirašyta Rusijos ir Japonijos taikos sutartis? Apie tai, kad Rusija niekam ir niekada neatiduos nė vienos pėdos savo žemės, V.Putino vizito į Japoniją išvakarėse pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas. O jo kolega Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas visiškai nusišnekėjo pasiūlęs Kremliui nedelsiant paskelbti valstybine švente rugsėjo 3-iąją – Japonijos kapituliacijos dieną Antrajame pasauliniame kare. Pasak S.Mironovo, Rusijos liaudis su džiaugsmu priimtų tokį sprendimą ir švęstų rugsėjo 3 dieną taip pat, kaip dabar švenčia gegužės 9-ąją – pergalės prieš hitlerinę Vokietiją dieną.

Ir dar vieną keistą dalyką išdėstė Rusijos tarptautinės teisės „specialistai“. Jų teigimu, kruopščiai išnagrinėję 1956 metų Sovietų Sąjungos-Japonijos bendros deklaracijos tekstą, kuriame kalbama apie okupuotų keturių Kurilų salų grąžinimą po SSRS-Japonijos taikos sutarties pasirašymo, jie neatrado, apie kokį perdavimą ar grąžinimą deklaracijoje buvo kalbama. Anot vieno iš šių „ekspertų“, gal ten išvis buvo turėta galvoje japonų karo belaisvių, dar užsilikusių Rusijoje, perdavimo reikalai.

Kaip teigia savaitraštis „Argumenty i fakty“, remdamasis Kremliaus šaltiniais, V.Putinas derybose su Japonijos premjeru Dz.Koidzumiu, jeigu pastarasis iškeltų Kurilų salų grąžinimo klausimą, gali padaryti „nuolaidų“.

Tai yra leisti Japonijos firmoms užsiimti ūkine veikla Japonijai priklaususiose salose. O tai, kad Maskva nesirengia atiduoti okupuotų salų, rodo paskelbta Rusijos vyriausybės programa dėl Kurilų salų vystymo. Per artimiausius dešimt metų iš valstybės biudžeto numatyta skirti 16 milijardų rublių uostams, keliams ir žuvies perdirbimo įmonėms statyti Iturupo, Kunaširo, Habomajaus ir Šikatano salose.

Todėl nereikia stebėtis, kad Japonijos premjeras Dž.Koidzumis prieš susitikimą su V.Putinu pabrėžė, jog abiejų šalių požiūrį į okupuotų salų statusą skiria „gili bedugnė“. Savo ruožtu V.Putinas, siekdamas bent kiek sušvelninti padėtį, žadėjo palankias sąlygas japonų investuotojams į Rusijos ekonomiką. Bet kaip suprasti, jog, ragindamas nebijoti investuoti į Rusiją, jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau iš anksto kelia sąlygas. Pirmiausia reikalauja, kad Japonija sumokėtų pusę sumos suprojektuotam naftotiekiui iš Sibiro į Ramiojo vandenyno pakrantę tiesti. O to naftotiekio tiesimo kaina – 16 mlrd. dolerių. Tačiau Japonija visiškai negarantuota, kur ta nafta tekės – į Japoniją ar į pagrindine jos konkurente tampančią Kiniją.

© 2005 "XXI amžius"