„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. lapkričio 30 d., Nr. 21 (114)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Gruzija tikisi tapti NATO
nare iki 2009-ųjų

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, išrinktas 2004 metų sausį, prognozuoja, kad jo šalis NATO nare taps iki 2009-ųjų metų. „Manau, kad mes NATO nariais tapsime per mano prezidentavimo kadenciją. Nėra jokios abejonės“, – grupei Vakarų žurnalistų sakė M. Saakašvilis. Šias pastabas provakarietiškasis M. Saakašvilis išsakė Gruzijai minint antrąsias vadinamosios rožių revoliucijos metines. Dalyvauti šiai datai skirtose iškilmėse į Tbilisį atvyko Ukrainos, Estijos ir Rumunijos prezidentai.

Per šią revoliuciją nuverstas tuometinis prezidentas Eduardas Ševardnadzė buvo pirmasis, kuris Gruzijos narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES) įvardijo kaip nacionalinius tikslus. Šios ambicijos suerzino Gruzijos šiaurinę kaimynę Rusiją. Tačiau NATO nesuteikia per daug vilčių šiai nedidelei posovietinei valstybei bent jau tol, kol ji nereformuos savo netvarkingos kariuomenės, kurią šiuo metu apmoko amerikiečiai.

Svarbiausiu naujos valdžios laimėjimu prezidentas nurodė tai, kad „Gruzija tapo stipria valstybe“ ir gyventojai ėmė labiau pasitikėti valstybės institucijomis.

Drauge analitikai pažymi, jog nors pasiekta tam tikrų laimėjimų, naujoji valdžia, vadovaujama M.Saakašvilio, neišsprendė daugelio svarbiausių klausimų – kaip atkurti teritorijos vientisumą, normalizuoti santykius su Rusija ir pagerinti investicinį klimatą. Tačiau net praėjus dvejiems metams po išrinkimo, prezidento populiarumas nemažėja ir sudaro 75 procentus.

M. Saakašvilis sakė, jog savo prezidentavimą jis laikys sėkmingu, jeigu jam pavyks išspręsti problemas dviejuose separatistiniuose regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. „Mums svarbiausia yra taikiai išspręsti konfliktus bei įtvirtinti demokratijos plėtrą bei ekonominę pažangą“, – pažymėjo M. Saakašvilis. Šie anklavai atsiskyrė per aršius susirėmimus Kaukaze, kurie kilo po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Čia nėra jokių trečiųjų šalių. Tai – Gruzijos ir Rusijos problema“, – sakė M.Saakašvilis ir pabrėžė, kad, jo nuomone, separatistinių respublikų vadovybes visiškai kontroliuoja Kremlius. Gruzijos prezidentas kritikavo Maskvą už tai, kad ji išduoda Rusijos pasus Abchazijos gyventojams. Tokius dokumentus gavo daugelis šios nepripažintos respublikos gyventojų. M.Saakašvilis taip pat mano, kad Rusija padeda Abchazijai ginkluotis. „Nemanau, kad tai teisingas kelias – atsverti teigiamą (Gruzijos) raidą kokiais nors neigiamais veiksmais prieš mus“, – sakė jis. M.Saakašvilis vylėsi, kad Rusija turi būti suinteresuota demokratijos stabilumu gretimose šalyse ir laikysis labiau „pragmatiško ir racionalaus požiūrio“ į derybas dėl konfliktų Gruzijoje sureguliavimo. „Tai gali padėti pasiekti jei ne pažangos, tai bent svarbių susitarimų“, – sakė prezidentas, priminęs, kad po daugelio metų diskusijų buvo sudarytas susitarimas su Maskva dėl Rusijos karinių bazių iškeldinimo iš Gruzijos teritorijos. Jis dar kartą paragino ES įsitraukti į padėties Pietų Kaukaze sureguliavimą. „Mes norėtume, kad Europos Sąjunga aktyviau dalyvautų sureguliuojant konfliktus, kaip tai padarė JAV“, – sakė Gruzijos lyderis.

Pagal Reuters-ELTA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija