Tvirtumas ir aiški vizija

Džordžas Bušas pasakė metinę kalbą

Beveik vienu metu pasaulyje nuskambėjo Rusijos prezidento V.Putino Kremliuje padarytas pranešimas šimtams žurnalistų apie ekonominę ir politinę padėtį Rusijoje bei pasaulyje ir galingiausios pasaulio valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo tradicinė metinė kalba JAV kongresmenams, senatoriams ir amerikiečių tautai. Skirtingai nuo V.Putino, Dž.Bušas nesigyrė savo šalies branduoline galybe. Buvo ir kitų esminių skirtumų. Pirmiausia, jeigu V.Putino populiarumas Rusijoje gana didelis, tai Vašingtono Baltųjų rūmų šeimininkas bent šiuo metu tuo pasigirti negali. Tai ir suprantama. Iš kur atsiras tas populiarumas, jeigu vyksta nesibaigiantis faktiškas karas Irake, o didžiulis naftos kainų šuolis perdėm motorizuotiems amerikiečiams irgi nepridėjo populiarumo Amerikos prezidentui.

Tačiau daugelis pasaulio politikų ir politologų, netgi tokių, kurie pastaruoju metu ėmė skelbti Europoje antiamerikietiškas nuotaikas, gana teigiamai įvertino Dž.Bušo metinį pranešimą. Pagrindiniai JAV prezidento beveik valandą trukusios kalbos akcentai buvo dar kartą pabrėžti demokratinės Amerikos lyderystę pasaulyje ir tos lyderystės svarbą taikai ir saugumui. Dž.Bušas pažymėjo, jog Amerikos izoliacionizmo kelias yra visiškai nepriimtinas, nes, taip atsitikus, pasaulis taptų kur kas neramesnis ir pavojingesnis nei dabar. Be to, pasak Dž.Bušo, JAV, atsisakydamos savo įsipareigojimų ir užsidarydamos savo teritorijoje, padarytų meškos paslaugą visam pasauliui.

Ypač daug dėmesio savo kalboje Dž.Bušas skyrė vidaus reikalams ir vėl smarkiai paaštrėjusiai Artimųjų Rytų problemai. Kalbėdamas apie vidaus reikalus, JAV prezidentas ypač akcentavo, kad vienas pagrindinių JAV ateities uždavinių – kaip galima daugiau sumažinti priklausomybę nuo Artimųjų Rytų naftos. Jis aiškiai leido suprasti, jog tai yra pakankamai nestabilus regionas. Kalbėdamas apie priklausomybės nuo importuojamos naftos mažinimą, Dž.Bušas nepaminėjo dar vieno tiekėjo – Venesuelos, kurios naujasis prezidentas Ugo Čavesas, pasiskelbęs Kubos diktatoriaus F.Kastro draugu, irgi nėra patikimas partneris.

Todėl JAV prezidentas pareiškė dėsiąs visas pastangas žymiai padidinti finansavimą alternatyvių energijos šaltinių paieškoms ir jų technologijų vystymui. Tarp tokių alternatyvų JAV prezidentas paminėjo saulės ir vėjo panaudojimą, atominę energetiką, etanolio ir akmens anglies resursus. Dž.Bušo planas išties ambicingas: iki 2025 metų pasiekti pakeisti net 75 proc. iš Artimųjų Rytų importuojamos naftos.

Taigi Artimųjų Rytų klausimas Vašingtonui yra labai svarbus. JAV prezidentas pabrėžė, kad Irake įmanomas tiktai vienas kelias – pergalės, kurią laimėjus amerikiečių kariai grįš namo. Tačiau tuo klausimu Dž.Bušas nesuteikė greitų vilčių. Nes, jo teigimu, jeigu dabar amerikiečių kariai paliktų Iraką, tai „mūsų sąjungininkų irakiečių lauktų mirtis ir kalėjimas“.

JAV prezidentas paminėjo ir Irano problemą, ir Teherano režimo branduolines ambicijas. Tačiau labai griežtos kritikos Irano radikalieji mulos neišgirdo. Dž.Bušas aiškiai tikisi, jog gal pavyks pagaliau kaip nors susitarti su Iranu. Panašiai buvo vertinama ir radikalaus palestiniečių judėjimo „Hamas“ pergalė Palestinos savivaldos rinkimuose. Jis atmetė, ypač senojoje Europoje, pasigirdusias kalbas, jog kaip tik JAV, remdamos Izraelį, ir turėjo įtakos šių radikalų pergalei. Dž.Bušas tuo klausimu tik pakartojo jo prieš metus savo inauguracinėje kalboje pasakytus žodžius, kad JAV yra įsipareigojusios siekti istorinio teisingumo ir tironijos galo pasaulyje.

Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog Dž.Bušas, skirtingai nuo Rusijos prezidento, daug kalbėjo apie JAV, beveik visiškai neskyrė dėmesio Rusijai. Jeigu V.Putinas kalbėjo apie kažkokias kliūtis, kurias Vašingtonas stato Rusijos kelyje į Pasaulio prekybos organizaciją, tai Dž.Bušas iš viso nepasakė blogų žodžių apie Maskvą.

JAV prezidento kalba, kaip ir buvo tikėtasi, susilaukė prieštaringų vertinimų. Ypač ją puolė nuolatinis Dž.Bušo oponentas senatorius demokratas Džonas Keris. Prezidento kalbą jis pavadino fantazijų ir pompastiškumo išraiška. Panašiai kalbėjo ir kiti demokratai, kaltinantys prezidentą tuščiais pažadais, nesugebėjimu pažaboti kylančių kainų ir t.t. Tačiau respublikonai pabrėžia, kad prezidentas dar kartą pademonstravo aiškią Amerikos viziją ir tvirtybę. Kaip pabrėžė vienas Senato respublikonų lyderių M.Mac Conellas, nepaisant nelengvų karinių problemų Afganistane ir Irake smunkančio populiarumo, prezidentas vėl pademonstravo esantis tikras savo valstybės lyderis, pasiryžęs priimti ir spręsti visus iššūkius, kurie JAV laukia ateityje.

P.K.

© 2006 „XXI amžius“