Čekijos rinkimus nežymiai laimėjo dešinieji

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Mirekas Topolanekas

Po dvi dienas trukusių rinkimų, kurie baigėsi šeštadienį, Mireko Topolaneko vadovaujama Pilietinės demokratijos partija surinko 35,4 proc. balsų ir tapo didžiausia partija parlamente. Antroji vieta atiteko trečiosios kadencijos siekiančiai ministro pirmininko Jiržio Paroubeko vadovaujamai Socialdemokratų partijai. Remiantis Čekijos statistikos tarnybos paskelbtais oficialiais duomenimis, už ją pasisakė 32,32 proc. rinkėjų. Socialdemokratams atiteks 74 vietos parlamente, o komunistų partijai - 26. Komunistų partija, surinkusi 12,81 proc. balsų, užėmė trečiąją vietą, tačiau jų populiarumas smarkiai krito, palyginti su 2002 metų rinkimais, kai už juos balsavo 18,51 proc. šalies rinkėjų. Už Krikščionis demokratus savo balsą atidavė 7,22 proc. rinkėjų, o Žaliųjų partija, gavusi 6,3 proc. rinkėjų balsų, į parlamento rūmus įžengs pirmą kartą.

Remiantis oficialiais rinkimų rezultatais, Pilietinės demokratijos partija parlamente laimėjo 81 vietą, o jų sąjungininkai Krikščionys demokratai - 13. Tikintis, kad juos palaikys šeši Žaliųjų deputatai, dešinysis blokas parlamente gali užsitikrinti daugiausia 100 balsų. Žalieji sakė neisiantys į koaliciją su komunistų partija. Abi didžiosios partijos atmetė galimybę sekti Vokietijos pavyzdžiu ir suformuoti didžiąją koaliciją. Nors Pilietinės demokratijos partija laimėjo rinkimus, jos laukia sunkus uždavinys – suformuoti vyriausybę, nes dešiniojo ir kairiojo sparno partijos 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose pasidalijo po 100 vietų.

Prieš pat rinkimus socialdemokratai įsivėlė į kelis skandalus: jiems teko smarkiai gintis, kai aukštas policijos pareigūnas pareiškė, jog J.Paraubekas, kartu su vidaus reikalų ministru ir policijos vadais, trukdė tirti nužudymo ir korupcijos bylą, į kurią galėjo būti įsipainioję ir aukšti Socialdemokratų partijos asmenys.

Čekijoje, kur prisiminimai apie sovietų režimą dar nenugrimzdo praeitin, būgštavimai dėl komunistų sugrįžimo į valdžią paskatino dar aktyviau agituoti rinkėjus pasirinkti dešiniojo sparno partijas. Rinkėjų aktyvumas siekė 65 proc. ir buvo didesnis nei 2002 metais, kai balsuoti atėjo tik 58 proc. balso teisę turinčių šalies gyventojų.

© 2006 „XXI amžius“