Labirintai

Petras KATINAS

Prasidėjus kalendorinei vasarai Lietuvos vardas vėl nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje. Vis dar tebekomentuojamas Tarptautinis Vilniaus forumas, ypač jame pasakyta JAV vicepirmininko Diko Čeinio kalba. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama „Mažeikių naftos“ pardavimo naujiesiems savininkams klausimui bei Vyriausybės krizei ir A.Brazausko atsistatydinimui.

Dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo Lenkijos naftos koncernui „PKN Orlen“ Rusijos žiniasklaida atsiliepia gana nervingai ir, kaip įprasta, grūmojančiai. Esą Lietuva vėl atsidūrė panašioje situacijoje, kada nėra jokių garantijų, kad prabudę vieną rytą lietuviai nepamatys Mažeikių įmonėje naujų šeimininkų. Ir aišku, tai būtų Rusijos kompanija. Mat, anot Rusijos informacinės agentūros „Regnum“, naujasis „Mažeikių naftos“ operatorius Lenkijos „PKN Orlen“ savo naftos neturi, kaip neturėjo ir „Williams“. Daromos išvados, jog lenkų koncernui „Mažeikių nafta“ tėra tiktai keičiama moneta susitarti su kokia nors Rusijos kompanija, kuriai išėjimas į ES rinką yra seniai trokštamas tikslas. Primenama Rusijos valstybinio koncerno „Rosneft“ vieno iš vadovų ironiška pastaba, kad tas esą net nežinąs, kokia kompanija yra ta lenkų „PKN Orlen“. Pasirodo, jis nieko apie šią kompaniją negirdėjęs. Tačiau nė vienas Rusijos laikraštis necituoja įtakingo Didžiosios Britanijos verslo žurnalo „Euromoney“ vertinimo, jog būsimasis „Mažeikių naftos“ savininkas „PKN Orlen“ yra geriausia Vidurio ir Rytų Europos naftos ir gamtinių dujų sektoriaus įmonė. Primenama, kad jau pusantrų metų „Mažeikių nafta“ dirba savarankiškai, pati gauna naftą, o „PKN Orlen“ išnagrinėjo visas naftos tiekimo jūra galimybes. Tai yra, nors iš dalies atitrūkti nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Beje, labai aukšti Lenkijos vyriausybės ir Seimo pareigūnai ragino, jog dabartinėje situacijoje būtina pagaliau pajudinti iš mirties taško elektros tilto iš Lietuvos per Lenkijos teritoriją statybą. Pažymima, kad Lietuvos valstybės kasa dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo „PKN Orlen“ pasipildys daugiau kaip 2,3 mlrd. litų. O už 30,66 proc. Vyriausybės turimų naftos perdirbimo bendrovės akcijų lenkų koncernas įsipareigojo sumokėti 851,829 mln. JAV dolerių. Vyriausybės ir „PKN Orlen“ sutartyje numatyta, jog už akciją Vyriausybė gaus 3,929 JAV dolerio. Aišku, Lietuvos Seimui pritarus šiam sandoriui, dar teks palaukti, kol tas sandoris bus galutinai baigtas. Tai gali įvykti iki rugsėjo 30 dienos. Mažai tikėtina, kad ES Konkurencijos taryba neduos leidimo lenkams įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijų. Neatsitiktinai Rusijos dienraštis „Komsomolskaja pravda“ ir kiti piktai rašo, jog neseniai Sočyje įvykusį Rusijos ir ES vadovų susitikimą ir puikią atmosferą, vyravusią jame, gadino „lenkai ir pribaltai“. Štai „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkė Larisa Kaftan teigia, kad „Baltijos šalys ir Lenkija savo priekabėmis Rusijai jau nusibodo senajai Europai“. Konkrečiai minimi Europos Komisijos pirmininkas M.Barozas ir ES užsienio politikos koordinatorius Ch.Solana, kurie Sočyje vėl parodė savo palankumą V.Putinui ir tapo artimais bičiuliais, kaip ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis bei Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Jie, pasirodo, karštai pritarė vizų režimo Rusijos piliečiams, vykstantiems į ES šalis, supaprastinimui. „Jeigu iki šiol šimtams tūkstančių Rusijos verslininkų, valdininkų, artistų, mokslininkų, žurnalistų vizoms į Šengeno zoną įforminti prireikdavo net kelių mėnesių, tai dabar pakaks tiktai savaitės“, – džiaugėsi Kremliaus pareigūnai. Tačiau už tai ES pareikalavo brangiai kainuojančios nuolaidos – readmisijos. Rusija privalės atsakyti už per jos teritoriją atsirandančius ES šalyse imigrantus nelegalus ir sumokėti už jų sugrąžinimą. Europa baiminasi, kad per Rusiją į ES plūsta ne tik uzbekai, tadžikai, bet ir kinai bei afganai. Tokiai readmisijai nepritaria Kinija, tačiau Rusija tvirtai nusprendė, jog emigrantų per jos teritoriją prasiskverbs ne tiek jau daug, o glaudesnis suartėjimas su ES yra kur kas brangesnis nei bet kokia readmisija, rašo L.Kaftan. Pasirodo, tiktai baltiečiai ir lenkai Sočio susitikime sukūrė „labai nervingą atmosferą“ ir nervino ne tik V.Putiną, bet ir senosios Europos lyderius. Cituojami prezidento V.Putino žodžiai, kad Rusija laiko ES savo pagrindiniu tarptautiniu partneriu stiprinant Europos saugumą bei stabilumą ir jos ekonominį vystymąsi. Taigi viskas eitų kaip iš pypkės, jeigu ne kerštingi ES „naujokai“.

Laikraščio „Komersant“ korespondentas Baltijos šalyse Vladimiras Voda paskelbė didžiulį straipsnį, kaip „rado Lietuvoje naują nacionalinio saugumo pavojų“. Teigiama, jog prasidėjo Lietuvos specialiųjų tarnybų puolimas prieš „populiariausią Lietuvoje“ Darbo partiją ir jos lyderį rusų milijonierių V.Uspaskichą. Straipsnyje įvardijami šio oligarcho nuopelnai Lietuvai, o ypač Rusijai. Pažymima, kad jis draugauja su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchu Aleksijumi II, už savo pinigus pastatė stačiatikių cerkves Urdomoje, Archangelsko gubernijoje, „Gazprom“ viešbučio „Odisėja-Lazarevskoje“ teritorijoje Sočyje, o netrukus Maskvoje, šalia „Dinamo“ metro stoties, bus atidarytas „Vikondos“ prekybos centras, užimantis 15 tūkst. kvadratinių metrų. V.Voda pabrėžia, kad masinė Lietuvos opozicijos ataka prieš Darbo partiją ir jos vadą labai analogiška prieš buvusį prezidentą Rolandą Paksą, kuris taip pat buvo kaltinamas keliantis pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Esą R.Pakso ir ruso J.Borisovo tandemas, dabar analogiškas V.Uspaskichui metamiems kaltininams dėl jo ryšių su Rusijos piliečiu milijonieriumi Dmitrijumi Buriaku, kuriam, kaip ir J.Borisovui, buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tiesa, V.Vodos straipsnyje leidžiama suprasti, kad ir D.Buriakas „padeda tvarkyti reikalus“ Lietuvoje dar vienam įtartinam verslininkui Jakovui Goldovskiui priklausančioje kompanijoje „Baltic Holding“ ir jos lietuviškam filialui „Nemuno banga“. Beje, kažkada kaip tik V.Uspaskichas ištraukė tą J.Goldovskio „Baltic Holding“ kompaniją kaip pretendentą įsigyti „Mažeikių naftą“. O D.Buriakas buvo pasamdytas kaip „Baltic Holding“ specialistas ryšiams su visuomene. Be to, J.Goldovskiui priklauso taros įmonė „Klai-Pet“ uostamiestyje, o tos įmonės generaliniu direktoriumi yra ilgai dirbęs Lietuvos vadovybės apsaugos departamente Andrius Pečkys. Pastarasis neigia, kad jo bendrovė finansavo „darbiečius“, o pats J.Goldovskis į Klaipėdą nebuvo atvykęs.

Be D.Buriako ir J.Goldovskio, Lietuvoje „reikalų“ turi Izraelyje gyvenantis aliuminio magnatas Michailas Čiornas ir kitas magnatas Grigorijus Lučianskis, kriminaliniame pasaulyje turintis Italijos mafijos boso Laki-Lučiano pravardę. Ir ne tiktai kriminaliniame. Pasak Lenkijos žiniasklaidos, visi šie asmenys susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Neatsitiktinai ir M.Čiornas, ir G.Lučianskis JAV ir Didžiojoje Britanijoje paskelbti personomis non grata. Todėl nežinia, kam prireikė „Komersanto“ korespondentui Baltijos šalyse skelbti didžiulės apimties straipsnį, kad V.Uspaskichas ir jo bičiuliai atsidūrė Lietuvos saugumiečių akiratyje. Kaip teigia didieji Lenkijos dienraščiai, 13-oji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė krito ne tik dėl tarpusavio rietenų, bet ir dėl Rusijos šnipų, užplūdusių šalį, gausybės.

Ir ne tik todėl sujaukta švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos, neveikli ir besiriejanti valdžia bei nesibaigiantys skandalai stabdo užsienio investicijas arba jeigu jų ir ateina, tai jos – tarsi lašas vandens dykumoje. Vakarų investicijos pastebimai mažėja, bėga iš Lietuvos netgi jau investavusios kompanijos. Skirtingai nuo Estijos ir Latvijos, vietoje vakariečių plūsta „komersantai“ iš Rytų. Todėl visiškai teisi politikos apžvalgininkė Ramunė Sotvarienė pareiškusi, kad jeigu ir buvo sukurtas Lubiankoje ar panašiose Rusijos kontorose planas „Strekoza“, tai su V.Uspaskicho ir jo partnerių pagalba jis sėkmingai realizuotas. Reikia pasakyti, ne be atsistatydinusio premjero A.Brazausko pagalbos.

Ir dar vienas Rusijos skverbimosi į Lietuvą požymis – tai gegužės pabaigoje Vilniuje įvykusi Rusijos tautiečių, gyvenančių Baltijos šalyse, konferencija, kurioje dalyvavo visas būrys aukštų Rusijos užsienio reikalų, kitų ministerijų ir Maskvos valdžios pareigūnų, nežinia kokiais motyvais priimtais į Lietuvos sostinę. Be vadinamųjų etnokultūros išsaugojimo problemų, Vilniaus tėvynainių konferencijoje buvo svarstomas rusų, gyvenančių Baltijos šalyse, grįžimo į Rusiją klausimas. Rusijos URM ir Federalinės imigracijos tarnybos vadovai apgailestavo, jog iš Baltijos valstybių „skriaudžiami“ rusai visiškai netrokšta grįžti į tėvynę. Jeigu ir emigruoja, tai tiktai į Vakarus. Taigi tėvynainiai, pasirodo, nesusipratę ir jau sugadinti žmonės, patys nenori atsiliepti į V.Putino susirūpinimą bloga demografine padėtimi Rusijoje. Kartu Vilniaus konferencijoje buvo akcentuojama, kad tėvynainių sugrįžimas irgi gali būti nenaudingas. Esą tokiu atveju nebebus kam ginti Rusijos interesų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šiuo klausimu galima pažymėti, kad Lietuvoje atvykėliai iš Rusijos mielai priglaudžiami. Pernai, oficialiais duomenimis, buvo gauta 410 prašymų prašant suteikti pabėgėlio statusą. Daugiausia tokių prašymų gauta iš Rusijos piliečių. Iš 2005 metais suteiktų 1565 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje absoliučiai pirmauja Rusijos piliečiai. Pernai tokių leidimų prašė 1600 Rusijos piliečių.

Nežinia, kodėl Rusijos laikraščiai nepatenkinti, kad Lietuvoje gavo prieglobstį nužudyto pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidento Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva ir du jos sūnūs. Tai pateikiama vos ne kaip nedraugiškas Lietuvos valdžios gestas Rusijos atžvilgiu.

Šiuo metu Maskva įdėmiai stebi, kokia bus keturioliktoji Lietuvos Vyriausybė ir kas pakeis amžinąjį premjerą A.Brazauską. Vis dėlto, sprendžiant iš Rusijos žiniasklaidos subtilių užuominų, tikimasi, kad kairieji, o tokiais vadinami ne tik A.Brazausko partiečiai, bet ir „skriaudžiami“ V.Uspaskicho klano atstovai, valdžią išlaikys, ir ji vėl bus prorusiška. Mat, anot vieno valstybinio Rusijos radijo politikos apžvalgininko, beveik visiška energetinė Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos savo padarys.

© 2006 „XXI amžius“