Naujojo „šaltojo karo“ pradžia?

Petras KATINAS

Po žinomos JAV viceprezidento Diko Čeinio kalbos Vilniaus tarptautiniame forume „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ iš visų pusių pasigirdo samprotavimų, jog JAV ir Rusijos santykiai blogėja tiesiog akyse. JAV viceprezidento išreikštas susirūpinimas, kad demokratiniai procesai Rusijoje sustojo, – ne vienintelis aukštų JAV pareigūnų pastarojo meto reiškiamas susirūpinimas dėl Kremliaus vykdomos agresyvėjančios politikos, atvirai reiškiamų Maskvos imperinių ambicijų, jos parama Iranui ir kitiems odioziniams režimams. JAV Kongrese ir Senate pasigirdo balsų, kad reikia pašalinti Rusiją iš „didžiojo aštuoneto“. Ir tokių balsų vis daugėja. Neseniai Vašingtone paskelbtas Tarptautinių santykių tarybos pranešimas gana reikšmingu pavadinimu: „Neteisingas Rusijos kelias: ką gali ir privalo padaryti JAV“. Aukšti Kremliaus pareigūnai irgi teigia, kad Rusija susirūpinusi blogėjančiais Maskvos ir Vašingtono santykiais. Be abejo, šis klausimas bus svarstomas liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančiame V.Putino ir Dž. Bušo susitikime, kai vyks Didžiojo aštuoneto šalių lyderių susitikimas.

Tačiau Kremlius iškart pareiškė, jog iš anksto suderinta G-8 susitikimo darbotvarkė nebus keičiama, ir jeigu Dž.Bušas panorės kalbėti apie Rusijos spaudimą kaimyninėms šalims, konkrečiai, Gruzijai ir Moldovai, tai jis galės padaryti neformaliuose pokalbiuose su V.Putinu.

Žiniasklaidoje pasipylė imperinių ir revanšistinių straipsnių lavina, kuriuose raginama baigti nuolaidžiauti JAV, parodyti amerikiečiams jų vietą. Nepaliaujamai liaupsinama naujųjų Rusijos strateginių raketų galybė ir netiesiogiai raginama panaudoti visokias „bulavas“ ir „topolius“.

Rusijos, tiksliau, Kremliaus, poziciją bene geriausiai išreiškė žinomas imperininkas Geopolitinių problemų akademijos viceprezidentas generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas. Štai ką kalbėjo generolas savo interviu Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja pravda“:

Leonidai Grigorjevičiau, JAV karinės bazės atsirado Rumunijoje ir Bulgarijoje, ar Rusija spaudžiama?

Atsisakykime pagaliau iliuzijų: subyrėjus SSRS, Vakarų ir Rusijos priešprieša nepradingo. Skirtumas tas, kad ši priešprieša įgavo kitas formas. Valdant Jelcinui ir Putino valdymo pradžioje rusai juos visiškai tenkino, nes klusniai vykdė amerikiečių valią. Bet kai tiktai pradėjome kalbėti apie savo užsienio politikos nepriklausomumą, vėl išgirdome JAV grūmojimus.

Amerikiečiai kritikuoja Rusiją dėl atsitraukimo nuo demokratijos...

Nusispjaut jiems į tą demokratiją. Kaip įprasta, bet kuri šalis, besipriešinanti amerikiečių agresijai, bemat paskelbiama JAV priešu.

O asmeninė V.Putino ir Dž.Bušo draugystė?

Amerikiečių politologas Nikolas Spaikmanas rašė, kad per penkių tūkstančių metų žmonijos istoriją nebuvo atvejo, kai politinių lyderių draugystė sukurtų ilgalaikę sąjungą.

Tai su kuo patartumėte draugauti kovoje su amerikiečiais?

Dabar yra puiki galimybė apsidairyti aplink ir nukreipti žvilgsnį į Rytus. Galima užmegzti laikinus sąjunginius ryšius su Kinija, Indija ir Vietnamu. Būtina ieškoti sąjungininkų ir islamo pasaulyje.

Jūs turite galvoje Iraną?

Ginti Teheraną reikia iki paskutiniųjų. Rusija ir taip jau atidavė Serbiją ir Iraką. Mes vis traukiamės. Jeigu Rusija atiduos ir Iraną, tai kitu taikiniu taps pati. Turime veikti labai greitai. Jie įkurs savo bazes Bulgarijoje ir Rumunijoje, o Rusija turi pripažinti Abchazijos nepriklausomybę.

Bet tai reikštų atvirai eiti į konfliktą su JAV?

Rusija dabar nebepriklauso nuo amerikiečių: nei nuo „Bušo šlaunelių“, nei nuo tampeksų. Savų, jeigu reikės, pasigaminsime. Tai jie priklausomi nuo Rusijos. Jiems reikalinga rusiška nafta ir Rusijos balsas JT Saugumo Taryboje.

Bet ar panorės rusai vėl gyventi už geležinės uždangos?

Jeigu mums uždarys Vakarų rinkas, Rusija atras jas Rytuose. Europa pirmoji uždus be rusiškų dujų ir naftos.

* * *

Tuo tarpu kitas Rusijos politikos analitikas JAV ir Kanados instituto direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas sakė nemanąs, kad iš Vakarų padvelkė šalčiu. Profesorius primena, jog tie laikai, kai Rusija ir Amerika buvo lygios pagal savo galią, jau praėjo. „Todėl Rusijai JAV atžvilgiu reikia elgtis labai korektiškai“, – pabrėžė prof. V.Kremeniukas.

Pateikiame statistinius duomenis.

Gyventojų skaičius: Rusija – 143 mln. žmonių, JAV – 298 mln.

Branduolinių galvučių skaičius: Rusija – 4399, JAV – 5966.

Bendras vidaus produktas 2005 m.: Rusija – 774 mlrd. dolerių, JAV – 12500 mlrd. dolerių.

Dalis pasaulio ekonomikoje: Rusija – 1,2 proc., JAV – 30,6 proc.

Karinės išlaidos 2006 m.: Rusija – 23 mlrd. dolerių, JAV, įskaitant išlaidas Irake, – 670 mlrd. dolerių.

Skaičiai išties gana įspūdingi. Ypač dėl dalies pasaulio ekonomikoje ar Bendrojo vidaus produkto.

© 2006 „XXI amžius“