Lietuvos krikščionys demokratai: laikas padėti kitiems

Eduardo Frėjaus fondo prezidentas dr. Jan P.R.M. van Laarhoven skaito pranešimą

Birželio 3-4 dienomis Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Rinkimų Baltarusijoje svarba europinei dimensijai“.

Renginį, kuriame dalyvavo dviejų didžiausių Baltarusijos opozicinių partijų – Baltarusijos nacionalinio fronto bei Jungtinės pilietinės partijos – atstovai (BNF tarybos nariai Andrej Sarotnik bei Valancina Sviackaja, JPP vicepirmininkas Jaraslav Ramančiuk ir kiti), Gruzijos krikščionių demokratų sąjungos tarptautinio komiteto vadovas Paata Šešelidzė bei dalyviai iš Lietuvos ir Olandijos, organizavo Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Eduardo Frėjaus fondu.

Konferencijos metu parengtas deklaracijos projektas, kuriame griežtai pasisakoma prieš totalitarinį režimą Baltarusijoje ir reikalaujama informacijos laisvės bei krikščioniškomis vertybėmis paremtos demokratijos. Taip pat akcentuojama, kad reikalinga parama užsienyje veikiančioms Baltarusijos švietimo institucijoms bei Baltarusijos piliečiams, besimokantiems užsienio universitetuose. Prašoma aktyvesnio tarptautinio bendradarbiavimo pilietiniu bei kultūriniu lygmeniu, vizų režimo supaprastinimo, tarptautinės paramos siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo.

Ši konferencija – tai jau ne pirmas Lietuvos krikščionių demokratų ir prie Olandijos krikščionių demokratų partijos įkurto Eduardo Frėjaus fondo bendras renginys.

Eduardas Frėjus (kurio vardu pavadintas fondas) buvo vienas iš Čilės krikščionių demokratų partijos įkūrėjų. Jis daugybei žmonių pasaulyje tapo kovos už demokratiją, žmogaus teises ir socialinį teisingumą simboliu.

Konferencijoje dalyvavęs Eduardo Frėjaus fondo prezidentas dr. Jan P. R. M. van Laarhoven mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Eduardo Frėjaus fondas kartu su Lietuvos krikščionimis demokratais jau ne vienerius metus vykdo projektus Lietuvoje. Kokius teigiamus pokyčius matote Lietuvos demokratėjimo procese?

Nesu tikras, kad realiai galiu įvertinti demokratijos pokyčius Lietuvoje, tačiau matau, kad tokia partija, kaip Lietuvos krikščionys demokratai, atsakingai dirba demokratizacijos linkme. Turiu galvoje, kad dabar jie yra konstruktyvioje opozicijoje. Taip pat jie dirbo kartu su kitomis partijomis, kad palengvintų Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą.

LKD energingai remia kitų šalių demokratėjimo procesą. Vėlgi daug demokratijos reiškinių vyksta būtent čia, šioje konferencijoje. Tai galima matyti iš to, kaip žmonės dalyvauja. Manau, kad yra ne tik prisitaikymas prie to, ką pranešėjai kalba, bet ir daugybė diskusijų, kritiškų vertinimų ir pan.

Šiuo metu Eduardo Frėjaus fondas kreipia žvilgsnį į kitas posovietines šalis, tokias kaip Gruzija ar Baltarusija. Ar manote, kad Lietuvoje visi darbai jau nuveikti ir kad vidinės demokratijos plėtrai Lietuvoje jau nebereikia Europos partnerių palaikymo?

Mūsų fondas įsteigtas 1990 metais, ir nuo tada dirbome su Centrinės ir Rytų Europos šalimis, visų pirma kreipdami dėmesį į Centrinę Europą: Baltijos šalis, Lenkiją, tuometinę Čekoslovakiją, Vengriją ir t.t. Galiausiai nusprendėme, kad nuo pirmojo mūsų atvykimo padėjome visas pastangas padaryti tai, kas įmanoma, ir kad dabar viskas priklauso nuo pačių šalių ir politinių partijų. Turiu galvoje, kad gali būti pokyčių poreikis, bet manau, kad visos naujosios ES valstybės narės yra pakankamai išmintingos, kad galėtų daryti sprendimus pačios ir rasti pajėgų tobulėti taip, kaip mes patys daugybę metų darome.

Mes manome, kad visiems reikia tobulėti. Matome ir jus tame pačiame tobulėjimo kelyje. Dabar jūs esate rimti partneriai Europoje.

Ši konferencija rodo, kad Eduardo Frėjaus fondas mato Lietuvos krikščionis demokratus kaip partnerius siekiant demokratijos sklaidos visame posovietiniame regione. Jūsų nuomone, kokie yra Lietuvos krikščionių demokratų uždaviniai plėtojant Eduardo Frėjaus fondo idėjas?

Manau, reikėtų šnekėti ne apie Eduardo Frėjaus fondo idėjas, bet apie bendras laisvės ir demokratijos idėjas iš krikščioniškosios demokratijos perspektyvos. Lietuvos krikščionys demokratai, – ir tai nebuvo mūsų primetimas, bet jie tai pasiūlė, – veikia kaip tarpininkai siekiant demokratijos vystymosi.

Mano manymu, ką jie gali padaryti, tai perduoti savo patirtį, papasakoti apie krikščioniškąsias vertybes. Padėti Baltarusijos žmonėms suvokti savo pačių istoriją, savo nacionalinį identitetą. Aš aiškiai supratau iš pirmojo pranešimo ir diskusijų, kad toje srityje reikės nudirbti didelį darbą. Galvoju, kad LKD turėtų paklausti baltarusių, ko jiems reikėtų siekiant pasiruošti demokratijai, jei ji Baltarusijoje atsirastų artimoje ateityje.

Klausimas kaip krikščioniui demokratui. Jūsų manymu, kokių vertybių labiausiai reikia dabarties politikoje?

Prisimindamas tai, ką mokiausi ir patyriau, kai pats apie 1982 metus įstojau į Olandijos krikščionių demokratų partiją, išskirčiau šias keturias vertybes:

Solidarumą – jūs esate čia ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų žmonių, kurie galbūt nėra tokie stiprūs kaip jūs.

Teisingumą – tai garbingumas, įstatymo valia, gera, tradicijomis paremta sistema.

Valdymą – jūs negrobiate to, kas yra šiame pasaulyje, bet naudojate tai ir rūpinatės, kad tuo galėtų pasinaudoti ir po jūsų ateinančios kartos. Vadinasi, jūs neprisidedate prie aplinkos užterštumo ir t.t.

Atsakomybės pasidalijimą – kiekvienas turi asmeninę atsakomybę. Pavyzdžiui, atsakomybę lavintis, atsakomybę įnešti savo darbo jėgos ar savo intelekto indėlį į visuomenės gyvenimą.

Kaip žinome, tarp valstybės ir individo yra dar nevyriausybinės organizacijos – piliečiai turi organizuotis ginti bendrus interesus.

Kęstutis Danielius Rimkevičius

© 2006 „XXI amžius“