|
Ar reikia keisti Lietuvos Konstituciją?
Regina NaruŠienė
2006 m. liepos 25 d. Vilniuje vyko tarptautinė
konferencija Lietuvos teisinė sistema: raidos, tendencijos ir perspektyvos,
kurioje, be Lietuvos teisininkų, dalyvavo ir išeivijos teisininkai.
Konferencijoje pranešimą skaitė JAV lietuvių bendruomenės Tarybos
pirmininkė dr. Regina Narušienė. Siūlome susipažinti su jos pranešimu.
Ar tai būtų JAV, Vokietijos, Rusijos ar Lietuvos
Konstitucija, visos jos buvo priimtos to laiko, kada buvo sukurtos
ir kada jomis buvo naudojamasi, sąlygomis. Bet laikas eina ir sąlygos
keičiasi. Tik Dievo apreikštas Dekalogas nebuvo pakeistas net po
dviejų tūkstančių metų ir dar šiandien tebėra aktualus. Keitimas
pats savaime nėra blogas, jei keitimas atneša ką nors teigiama.
Kiekvienoje Konstitucijoje numatyta, kaip ji bus pakeista ar papildyta.
Konstitucija yra rašoma turint omenyje, kad joje
reikia išdėstyti tautos viziją, koncepciją, principus ir bendrus
bruožus. Detalės yra aptariamos įstatymuose. Kuo daugiau Konstitucijoje
yra detalių, tuo dažniau Konstituciją reikia keisti. Kuo daugiau
Konstituciją reikia keisti, tuo lengviau turėtų būti ją pakeisti,
ji turi būti numatyta keisti.
JAV Konstitucija turi mažiau negu aštuonis tūkstančius
žodžių. Iki šiol, per 219 metų, JAV Konstitucija yra pakeista tik
dvidešimt septynis kartus. Paskutinį kartą keista 1992 metais. Amerikos
Kongresas negali pakeisti JAV Konstitucijos, nebent tauta trys
ketvirtadaliai valstijų parlamentų ar valstijų konvencijų tam pritaria.
Lietuvos Konstitucija yra ilgesnė ir turi daugiau
detalių. Ją pakeisti gali vien tik Seimas, išskyrus I straipsnį
ir keturioliktą skirsnį, jei pritaria du trečdaliai viso Seimo narių.
1787 metais Amerikos tautos sukurta Konstitucija
davė pasauliui daugiau demokratijos negu pasaulis buvo iki to laiko
jos patyręs. Amerikos Konstitucija į šalies valdymą įtraukė daugiau
žmonių, negu kada nors iki tol buvo. Valdymo pagrindas buvo ir
yra demokratinė diskusija. Demokratija nėra efektyviausias valdymo
būdas, bet šis būdas patenkina didelę dalį tautos. Kai tauta brendo,
buvo priimti pakeitimai, tarp jų vergovės panaikinimas, lygiateisės
pilietybės priėmimas, suteikiant teisę balsuoti juodaodžiams ir
moterims. Per tuos 219 metus išsivystė Amerikos teismų sistema.
Dabar yra beveik tūkstantis federalinių apylinkių teisėjų, kurie
yra skiriami tol, kol gerai elgiasi, praktiškai visam gyvenimui.
Amerikoje egzistuoja stipri visuomenė. Tauta
save vis stiprina. Jaunuoliai Amerikoje su JAV Konstitucija turi
gerai susipažinti prieš pradėdami lankyti devintą klasę ir išlaikyti
egzaminą, kuris patikrintų kiekvieno jaunuolio Konstitucijos žinias
ir savo teises. Lietuva dar išgyvena sovietinės sistemos ir sovietinės
teisėtvarkos sukeltas pasekmes. Lietuva yra palyginti maža tauta,
egzistuojanti nesaugioje vietoje. Kai kas su Rytais dar vis elgiasi
kaip su savais, o su Vakarais kaip su svetimais. Visuomenė vis
dar tebesijaučia bejėgė.
Stiprios valstybės pagrindas yra stipri visuomenė.
Lietuvos visuomenė nėra nei politinė, nei pilietinė. Ji dar
vis laukia, kad valdžia sukurtų jai geresnę ateitį ir dažnai naiviai
tiki visais politikais. Tik visuomenė gali susikurti geresnę ateitį,
bet tam ji turi būti prisiėmusi įsipareigojimus ir turi turėti pasitikėjimo.
Lietuvos Konstitucija buvo parašyta ir priimta, kai tauta, nors
jau buvo laisva, dar nesuvokė savo visuomenės galių. Štai Lietuvos
Konstitucija buvo priimta teikiant Lietuvos žmonėms teises, pagal
kurias jie bus valdomi. Lietuvos Konstitucija teikia, kad Lietuvos
valstybę kuria tauta. Subrendusioje demokratijoje tauta, visuomenė
kuria valstybę ir štai Konstitucijoje visuomenė teikia savo valstybės
valdymo teises, pagal kurias valdžia turi teisę tautą valdyti.
Taigi prieiname prie klausimo: ar šiuo metu reikia
keisti Lietuvos Konstituciją? Mano nuomone ne. Pirmiausia Lietuvos
demokratija yra jauna ir nevisiškai subrendusi, tad šiandien Konstitucijos
keitimas gali tik pakenkti.
Tai ką daryti? Pirmiausia Lietuvos Konstituciją
reikia vykdyti ir pagal ją gyventi. Atkreipiu jūsų dėmesį į prieš
Konstitucinę veiklą. Devintasis Konstitucijos straipsnis sako, kad
svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai yra sprendžiami
referendumu. Tauta jau daugiau kaip prieš 10 metų referendumu,
didele balsų dauguma nusprendė reikalauti ir įpareigojo valdžią
reikalauti žalos atlyginimo iš Rusijos (reparacijos). O iki šiol
Vyriausybė net nėra patvirtinusi žalos dydžio nei sukūrusi derybų
komisijų.
Lietuva referendumu nubalsavo tapti ES nare. Po
to Europos Sąjungos viršūnės sukūrė naują valdymo būdą ir sukūrė
naują Europos Konstituciją, apimančią ne vien tik ekonomines sritis,
bet ir bendrąją užsienio politiką, naujųjų šalių-narių įsitraukimą
į kultūros, turizmo, energetikos, švietimo, sporto bei jaunimo reikalus.
Pagal šią ES Konstituciją ES turi viršenybę prieš valstybių narių
teises. Pagal LR Konstitucijos trečiąjį straipsnį, niekas negali
varžyti Tautos suvereniteto ar riboti Tautos suvereniteto, savintis
visai Tautai priklausančių suverenių galių. Suverenitetas priklauso
tautai. LR Konstitucijos devintasis straipsnis reikalauja, kad svarbiausi
valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami referendumu.
Jokio referendumo priimant (ar atmetant) ES Konstituciją Lietuvoje
nebuvo.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus,
nėra galimybės išlaikyti dvigubos pilietybės (dvyliktas straipsnis),
bet kai kurie argumentuoja, nors tam neturi Konstitucinio pagrindo,
kad dviguba pilietybė prieštarauja Konstitucijai.
Taip, kaip ir JAV, Lietuvos Konstitucija turi
vystytis, kad liktų aktuali. Yra pakankamai pagrindo plačiau
ir demokratiškiau Konstituciją interpretuoti. LR Konstitucijoje,
penktajame straipsnyje, valdžia yra apribota Konstitucijos ir nurodyta,
kad Lietuvos įstaigos turi tarnauti žmonėms. Štai galima argumentuoti,
kad valdžia turi tik tas teises, jai duotas Konstitucijoje, o visos
kitos priklauso Lietuvos tautai žmonėms.
Norint sustiprinti Lietuvos visuomenę tautą,
ją reikia įgalioti valdžios veiksmais, ypač per švietimą. Kiekvienas
jaunuolis, prieš jam sueinant šešiolika metų, turi susipažinti su
LR Konstitucija ir išlaikyti atitinkamus egzaminus, patvirtinančius
Konstitucijos supratimą ir visuomenės teises.
Valdžios veiksmuose turi būti didesnis skaidrumas.
Tauta turi būti labiau informuota, kad jaustųsi ir turėtų progos
prasmingai pasireikšti, balsuoti, ypač teisėjų skyrimo procese.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė ES šalis, kurios teismuose nedalyvauja
visuomenės deleguoti atstovai vadinamieji prisiekusieji, taikos
teisėjai arba tarėjai. Pagal tarptautinę praktiką, visuomenės išrinkti
ar paskirti tarėjai dalyvauja teismo posėdžiuose ir gali sutikti
arba nesutikti su teisėjo sprendimu. Jei tarėjas nepritaria teisėjo
sprendimui, į tai gali būti atsižvelgta aukštesnės instancijos teisme.
Ar reikia keisti Konstituciją? Lenkijos Konstitucijos
182 straipsnis teikia: Piliečių dalyvavimą, vykdant teisingumą,
nustato įstatymas. Nesiūlyčiau priimti tokio proceso, kol nebus
gerai suprasti ir apsvarstyti trūkumai bei pagerinimai. Daugelis
JAV advokatų bei piliečių yra nusivylę tarėjų sistema. Tokie visuomenės
atstovai nėra užtektinai išsilavinę, kad galėtų suvokti teisines
procedūras ir reikalavimus.
Gali dažnai vykti konfliktai tarp Konstitucijos
ir tarptautinių sutarčių, bet tie konfliktai, kurie grasina tautos
suverenitetui, turi būti atmesti, nebent didelė dauguma tautos tam
pritaria. Tik taip gali išlikti Tauta ir jos valstybė.
© 2006 XXI amžius
|
