„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. rugsėjo 13 d., Nr. 15 (131)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Nelyginami dydžiai

Paminklas Kim Čen Irui

Pasaulis kiek lengviau atsikvėpė po paskelbtų trapių paliaubų tarp Izraelio ir agresyvių Artimųjų Rytų ajatolų ir šeichų suburtos grupuotės „Hisbollah“. Aišku, niekas nesiima net prognozuoti, ar tos paliaubos bus ilgalaikės. Vašingtone, Londone ir kitose sostinėse vėl imta svarstyti, kas gi dabar yra didžiausia JAV prezidento Džordžo Bušo paskelbta „blogio ašies“ valstybė, kelianti nuolatinį pavojų pasaulio taikai ir stabilumui. Dažniausiai įvardijamos dvi tokios šalys – Iranas ir Šiaurės Korėja. Jeigu Teherano ajatolos, faktiškai sukūrę ir komanduojantys „Hisbollah“ smogikams, buriantiems šachidų (savižudžių) teroristų būrius, nuolat aštrina ir taip jau tragišką padėtį Artimuosiuose Rytuose, tai komunistinės Šiaurės Korėjos „didysis vadas“ Kim Čen Iras terorizuoja pasaulį savo branduolinėmis ambicijomis, nė kiek ne mažesnėmis nei Teherano mulų. Ypač sunerimusi kaimyninė Japonija, kuri, praėjus vos valandai po neseniai įvykdytų Šiaurės Korėjos raketų bandymų, paskelbė nerimo kupiną pareiškimą. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Japonija ėmėsi aktyvių veiksmų ir reikalauja pasmerkti vis labiau agresyvėjantį Pchenjano režimą. Tokijo pozicijai be išlygų pritaria dviejų nuolatinių Saugumo Tarybos narių – JAV ir Didžiosios Britanijos – vadovai. Tuo tarpu Pchenjanas kaltina Tokiją, jog tas gali smogti Šiaurės Korėjos raketinėms bazėms. Tad ką jau tada kalbėti Pietų Korėjai, ant kurios sostinės Seulo Kim Čen Iro įsakymu per keliolika minučių gali kristi mažiausiai pusės milijono artilerijos sviedinių kruša. Kim Čen Iro propagandos teiginiai, kad Japonija yra militarizuota valstybė, kelianti grėsmę Šiaurės Korėjai, yra tipiškas komunistinės propagandos produktas balta paverčiant juoda ar atvirkščiai. Jau vien abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų dydžiai nelyginami. Šiaurės Korėjos armija pagal dydį yra trečioji pasaulyje. Jos sudėtyje – 1132 tūkst. žmonių, tuo tarpu Japonijos ginkluotose pajėgose - tiktai 258 tūkst. žmonių. Šiaurės Korėjos sausumos pajėgose yra per milijonas karių, karinės jūrų pajėgose – 47 tūkst., karo aviacijoje – 82 tūkst. Japonijos sausumos kariuomenėje – tik 171 tūkst. žmonių, jūrų laivyno – 47,2, aviacijoje tarnauja 45,5 tūkst. žmonių.

Kai dėl Šiaurės Korėjos ir Japonijos armijų ginkluotės, tai ir čia skaičiai labai skirtingi. Šiaurės Korėja turi 3800 tankų, Japonija – 970. Šarvuočių - atitinkamai 2600 ir 900. Šiaurės Korėjos armijoje – 13800 artilerijos pabūklų ir minosvaidžių, o Japonijos – 900. Pchenjano režimo karo aviacijoje – 646 naikintuvai ir bombonešiai bei 109 sraigtasparniai. Japonijos – 400 lėktuvų ir 460 sraigtasparnių.

Panaši padėtis ir abiejų šalių karo laivynuose. Šiaurės Korėjos karo laivynas turi 469 karo laivus ir katerius bei 40 povandeninių laivų, Japonijos – 333 karo laivus bei katerius ir 17 povandeninių laivų.

Šiomis dienomis Kim Čen Iras nedviprasmiškai užsiminė, kad netrukus Šiaurės Korėja išbandys savąją atominę bombą. JAV ir Pietų Korėjos žvalgybų duomenimis, Šiaurės Korėja jau dabar turi 4-6 branduolines bombas, o jos cheminių ginklų atsargos – 2500-5000 tonų.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija