PRO VITA

Kardinolas A.Bevilakva: kiekvieno kataliko pareiga būti aktyviu gyvybės gynėju

Kardinolas Antonis Bevilakva su vaikais

Spalio mėnuo, kuris visoje Katalikų Bažnyčioje ypač minimas kaip Dievo Motinos rožinio mėnuo, Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų sprendimu toje šalyje taip pat jau 30-ą kartą įvairiomis akcijomis buvo pažymimas kaip Pagarbos gyvybei mėnuo (Respect Life Month), o pirmasis spalio sekmadienis švenčiamas kaip Pagarbos gyvybei sekmadienis. Ta proga paskelbtame pareiškime JAV episkopato gyvybės komiteto pirmininkas Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Antonis Bevilakva pastebėjo, kad dėl pastarojo meto teroristinių išpuolių "mūsų pasaulis tapo dar pavojingesne gyvybei vieta".
Tačiau negalima užmiršti kitų paniekos gyvybei formų, kurios yra akivaizdžios daugelyje planetos vietų. "Mūsų technologiškai pažangioje visuomenėje mes stengiamės elgtis su gyvybe kaip su nereikšmingu objektu, jeigu mums atrodo, kad jis yra kliūtis individualios laisvės ar technikos pažangos kelyje, - nurodoma kardinolo pareiškime. - Abortas yra daromas vardan laisvės, tačiau jis sutrypia laisvę, nuvertindamas pačią gyvybę. Nė viena visuomenė negali būti tikrai laisva, jeigu jos labiausiai pažeidžiami nariai gali prarasti netgi gyvybę nuo kitų rankų… Abortai nesuteikia moterims didesnės laisvės, dėl jų daugelis moterų jaučiasi pakliuvusios į liūdesio ir sąžinės graužimo bedugnę".
Kardinolas A.Bevilakva taip pat pažymėjo, jog "yra ironiška, kad kampanija už abortų laisvę vis labiau įgauna prievartines apraiškas". Abortų gynėjai remia Kinijos komunistinio režimo vykdomas prievartinio aborto programas, siekiant įtvirtinti "vieno vaiko" šeimos modelį. Panašių priemonių imamasi ir daugelyje Trečiojo pasaulio šalių vardan vadinamojo demografinės kontrolės mito, kur neretai "šeimos planavimas" tampa sąlyga Vakarų humanitarinei paramai gauti. Baisiausia yra tai, kad dėl "sakralinės teisės" žudyti negimusį kūdikį įtvirtinimo nemažai sveikatos apsaugos darbuotojų prieš savo sąžinę yra verčiami įsitraukti į "abortų industriją".
Kardinolas priminė ir naujausius paniekos žmogaus gyvybei pavyzdžius - destrukcinį embrionų tyrimą bei klonavimo pastangas. Nors visa tai daroma "vardan progreso", tačiau šie tyrimai dėl visiško etinių normų nepaisymo "ženklina tyrinėtojų regresą". Jie taip pat atima resursus iš moraliai priimtų ir daugiau žadančių medicinos bei biotechnologijos krypčių, kurios tarnauja žmogiškumui, o ne niekina jį. ignoravimas realios grėsmės žmogaus orumui, kurią kelia "įteisintas embrionų klonavimas destrukciniam tyrimui", iš esmės taip pat reikštų naujus "draudimus" pastangoms išsaugoti žmogaus gyvybę, taip pat "valdžios duotam mandatui žudyti". Sielovadininkai turi informuoti tikinčiuosius apie šias problemas, kad jos būtų suprastos Evangelijos šviesoje ir sąlygotų tvirtą jų atsaką, kupiną tikrojo gailestingumo. Katalikai negali likti pasyviais stebėtojais, kai visuomenėje sprendžiami gyvybės ir mirties klausimai.

* * *

Apie tokio katalikų aktyvumo būtinumą kardinolas A.Bevilakva kalbėjo spalio viduryje Skrentono (Pensilvanijos valstija) jėzuitų universitete surengtame simpoziume "Nuo prasidėjimo iki natūralios mirties". Šiame susitikime JAV katalikų pedagogų, gydytojų, teisininkų ir dvasininkų atstovai aptarė gyvybės šventumo klausimus. "Kaip katalikai ir gyvybės gynėjai, mes negalime likti nuošalyje ir paprasčiausiai leisti kitiems kurti mūsų visuomenės ateitį, - sakė ganytojas. - Būdami katalikai, mes esame pašaukti būti sąžiningais ir ištikimais piliečiais, kurie kartu darbuojasi, kurdami gyvybės kultūrą mūsų šalyje.
Kardinolas A.Bevilakva pastebėjo esant "keistą ir liūdną ironiją" dėl gyvybės problemų sprendimo Amerikoje. "Mūsų tauta turi pakankamai resursų ir technologijų, kad pagerintų žmonių gyvenimą visame pasaulyje tiek per medicinos ir žemės ūkio pasiekimus, tiek per išplėtotas švietimo ir prekybos galimybes. Nepaisant beprecedentinės galios išgelbėti ir pagerinti žmogaus gyvenimą, mūsų visuomenė vis labiau priima mirtį kaip būdą gyvenimo problemoms spręsti", - sakė jis. Kardinolas minėjo Jungtinėse Valstijose kasmet atliekamus daugiau kaip milijoną abortų, pastangas legalizuoti eutanaziją ir embrionų kamieninių ląstelių tyrimą, dėl ko tektų klonuoti žmogaus embrionus tam, kad jie vėliau būtų paprasčiausiai sunaikinti, bandant išgydyti tam tikras ligas.
Kardinolas A.Bevilakva pabrėžė, jog kiekvieno kataliko, ne vien tik Popiežiaus, dvasininkų ir vienuolių, pareiga ginti gyvybę nuo tokių tendencijų. Reikia imtis praktinių veiksmų strategijos šiems tikslams pasiekti.
"Gyvybės kultūra, apie kurią nuolat kalba popiežius Jonas Pauliaus II, negali būti siekiama vien tik maldomis, švelniais paraginimais ir peticijomis, - kalbėjo ganytojas. - Tai turi būti skatinama kiekviename krikščionių bendruomenės segmente, kad ji taptų tikru "raugu", keičiančiu visuomenę, panirusią į mirties kultūrą. Gyvybės kultūros kūrimas turi būti sąmoningai ir lanksčiai palaikomas procesas, kuris reikalauja planavimo ir įgyvendinimo strategijos".
Kardinolas priminė JAV vyskupų konferencijos 2001 metais priimto "Pastoracinio gyvybės gynimo veiklos plano" pagrindinius elementus. Pirma, tai švietėjiškos programos, kurios remiasi Biblijos ir teologiniais gyvybės šventumo pagrindais bei naujausiais moksliniais pasiekimais, patvirtinančiais, jog abortu sunaikinama tikroji žmogaus gyvybė, ir kad abortas kelia grėsmę moters fizinei bei dvasinei sveikatai. Antra, tai pastoracinė bei socialinė globa, suteikiant paramą nėščioms moterims ar patiriančioms poabortinį sindromą; rūpinimasis sunkiais ligoniais, invalidais ir mirštančiaisiais, bažnytinės programos "rizikos vaikams" ir vienišoms motinoms; programos, kuriomis atsiliepiama į vargingųjų sluoksnių ir kalinių poreikius. Trečia, daroma įtaka viešajai politikai, bendradarbiaujant su kitomis Bažnyčiomis, visuomeninėmis organizacijomis ir politiniais veikėjais. Pagaliau ketvirta, tai skatinimas reguliarių ir sutelktų maldos už gyvybę akcijų, įskaitant vienybę su Kristumi Eucharistijoje, tuo pačiu geriau suvokiant, "kodėl tai darome", ir kad mūsų buvimas, užpildytas "gyvybės apstumu", taptų pavyzdžiu kitiems.
"Nuo įsčių iki nepagydomų ligonių palatos, nuo motinystės iki mirties prieangio, nuo genomo iki senėjimo proceso tyrimų laboratorijos, gyvybės apstumas yra Dievo dovana, su kuria mes turime elgtis kaip rūpestingi globėjai, o ne kaip vergų šeimininkai", - kalbėjo kardinolas A.Bevilakva. Jis pripažino, kad, siekiant palaikyti gyvybės gynimo etiką, kartais tenka priimti politiškai nepopuliarius sprendimus, tačiau "dėl aukšto moralės pagrindo mes neturime bijoti plaukti prieš viešosios opinijos srovę". Pribrendo laikas plačiau įtraukti jaunimą į gyvybės gynimo sąjūdį, taip pat panaudoti naujosios komunikacijos priemones, ypač internetą, šios veiklos baruose.

Mindaugas BUIKA