Gyvybės gynėjai aptarė aktualijas

Kun. Tomas Euteneueris įvardijo kovos tarp mirties ir gyvybės kultūrų ištakas

Brajanas Krouvsas sakė, kad gyvenimą laimingą daro tikėjimas ir šeima

Eva Kovalevska įsitikinusi, kad abortais, kontracepcija, pornografija uždirbami dideli pinigai

Grupė konferencijos ,,Žmogaus orumas: iššūkiai, atsakomybė, atsakas" dalyvių Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Gegužės pabaigoje Kaune vyko judėjimo „Už gyvybę“ surengta konferencija „Žmogaus orumas: iššūkiai, atsakomybė, atsakas“. Aktualiais gyvybės klausimais konferencijoje kalbėjo vienos įtakingiausių pasaulyje organizacijos, ginančios žmogaus gyvybę, „Žmogaus gyvybė“ („Human Life International“) - prezidentas kunigas Tomas Euteneueris, knygos „Gyvenimo faktai“ (Facts of Life) autorius Brajanas Klouvsas (Brian Clowes), HLI–Europa prezidentė Eva Kovalevska, gydytojas Virgilijus Rudzinskas bei leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę“ direktorė Birutė Obelenienė.

Nešventa trejybė

Konferenciją pradėjo HLI prezidentas kun.T.Euteneueris, kuris perskaitė pranešimą „Nešventa trejybė: gimstamumo kontrolė, seksualinis švietimas, abortai“. Pasitelkęs Apreiškimo Jonui 12 skyrių, kuriame kalbama apie slibiną, besikėsinantį praryti moters kūdikį, kunigas simboliškai įvardijo kovos tarp mirties ir gyvybės kultūrų ištakas. Anot Apreiškimo Jonui, šv.Mykolas nugalėjo slibiną, ir šis buvo numestas žemėn. Bet kova tarp gėrio ir blogio, prasidėjusi danguje, tuo nepasibaigė. Ji persikėlė į žemę, ir šiandien mes visi esame tos kovos dalyviai. Į kurią pusę pakryps ta kova, priklausys nuo mūsų visų pastangų ir noro apsaugoti gyvybės kultūrą žemėje. Tokiu tikslu, kaip opozicija Tarptautinei planuotos tėvystės federacijai, kurios veikla priskiriama mirties kultūros propagavimui, JAV susikūrė HLI – Tarptautinė žmogaus gyvybės organizacija, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui.
Kun. T.Euteneuerio teigimu, mirties kultūros atstovai savo tikslams pasiekti šiandien naudoja tris pagrindinius ginklus: kontracepcijos propagavimą, seksualinį švietimą, abortų legalizavimą. Šie trys, vienas be kito neegzistuojantys kovos instrumentai yra nukreipti prieš santuoką, jos vienybę, ardo žmogaus orumą, siekia pakeisti jaunų porų mąstymą bei tradicinį mentalitetą. „Iki 1930 metų kontracepcija JAV buvo draudžiama. Ją įteisinus, atsirado toks reiškinys kaip gimstamumo kontrolė, o vaikai buvo pradėti traktuoti ne kaip Dievo dovana ir palaiminimas iš aukščiau, o kaip problema, - taip apie kontracepcijos pasekmes kalbėjo HLI prezidentas. - Iki 1930 metų JAV buvo normalu turėti šešis ar septynis vaikus, o šiandien tokios gausios šeimos kuriamos retai, nes jau ne vieną dešimtmetį kartojama, kad vaikai yra tai, ko reikia vengti. Tokia propaganda šiandien yra brukama ir Afrikos kraštų gyventojams, kurių šeimos pastaraisiais metais vidutiniškai susilaukia tik trijų vaikų“.
Kun. T.Euteneuerio žodžiais tariant, įteisinus kontracepciją, atsirado komercinis poreikis ją reklamuoti jaunajai kartai. 1950 metais JAV buvo imta kalbėti apie lytinį švietimą. Netrukus lytinis švietimas buvo įdiegtas mokyklose, o jo programa sudaryta dvylikai metų, tai yra nuo darželį lankančių vaikų švietimo iki abiturientų. Įsigalėjus lytiniam švietimui, išryškėjo ir jo tikslai – jaunų žmonių mokymą pateikti taip, kaip nori suinteresuotieji savo parduodamos produkcijos perkamumu, o svarbiausia, perkeisti šeimos vertybes, pagal kurias žmogaus gyvybė būtų traktuojama kaip nuosavas daiktas, su kuriuo galima elgtis kaip nori. Atsiradus lytiniam švietimui, žmogaus gyvybė prarado vertę, jos pradėta sąmoningai atsisakyti. Dėl to padidėjo lytinis aktyvumas, seksu vis dažniau užsiima nesusituokę žmonės, o didžiausiais pavojais laikomos ne vien lytinės ligos, bet ir nėštumas, kuris vis dažniau tampa nepageidaujamas.
Kontracepcija ir lytinis švietimas, HLI prezidento teigimu, sudaro sąlygas ir tam tikrą spaudimą dėl abortų legalizavimo. Pagrindinis argumentas siekiant įteisinti abortus yra tas, kad legalūs abortai įvardijami kaip saugūs, o nelegalūs – nesaugūs. Toks traktavimas sužadina gailestį moteriai, nors gerai žinome, kad bet koks abortas yra didelė žala moters sveikatai.
Kaip teigė kun. T.Euteneueris, aborto įteisinimas JAV nebuvo labai greitas reiškinys. 1930 metais JAV abortai buvo nelegalūs, o 1940 metais buvo pakeisti tik tam tikri įstatymai abortų atžvilgiu. Pradėjus diegti lytinį švietimą mokyklose, po dešimties metų, šeštajame dešimtmetyje, Amerika patyrė tikrą seksualinę revoliuciją, kuri sutapo su kontraceptinių piliulių masiniu naudojimu. Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos iniciatyva galutinai abortas Amerikoje buvo legalizuotas tik 1973 metais.
Tuo tarpu dabartinėje pokomunistinėje Europoje vyko atvirkštinis procesas. Sovietiniais metais kaip kontraceptinė priemonė pirmiausia buvo legalizuoti abortai, o pastaruoju metu Planuotos tėvystės federacijos padalinių atstovai labai rimtai prakalbo apie kontracepciją ir lytinio švietimo įdiegimą mokyklose. Žinodamas, kad Lietuvoje Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija (ŠPSSA, kurios prezidentas yra Seimo narys ir sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas) įteikė Vyriausybei Dirbtinio apvaisinimo bei Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektus, kuriuose išplečiamas manipuliavimas žmogaus gemalais ir abortais bei siekiama įdiegti lytinį švietimą mokyklose, kun. T.Euteneueris ragino konferencijos dalyvius nesitaikstyti su mirties kultūros propagavimu ir rimtai pagalvoti apie pasekmes šalyje, kurios populiacija vis mažėja. Jo teigimu, Amerikoje yra 248 mln. žmonių. Tokios populiacijos išnykimui reikėtų labai daug laiko, tuo tarpu maža lietuvių tauta per ateinančius 50 metų prarastų vieną milijoną žmonių ir iš pasaulio žemėlapio išnyktų nepastebimai greitai. Panašus likimas laukia ir visos Europos. Per ateinančius 50 metų ji prarastų penktadalį savo populiacijos, o vidutinis europiečio amžius būtų 52 metai.

Šeimos atsakas

Knygos „Gyvenimo faktai“ autorius B.Klouvsas, pats būdamas gausios šeimos tėvas, savo pranešime kalbėjo apie jaunimo, tėvų ir visos šeimos atsaką susidariusioms problemoms. Jo nuomone, svarbiausias HLI ir visų gyvybei atstovaujančių žmonių rūpestis – parodyti, kaip šeimos gali pasipriešinti mirties kultūrai. Jo teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje žmonės yra viliojami apgaulingomis laisvėmis ir skatinami viską išbandyti, dėl ko jie tampa savo laisvės ir nuodėmės vergais.
„JAV yra laisvų žmonių šalis, bet ji yra daug mažiau laisva, negu kad Lietuva komunizmo laikais. To priežastis – žmonės pasirenka vergauti savo silpnybėms. Kas antras žmogus Amerikoje yra prie ko nors prisirišęs: 8 mln. alkoholikų, 30 mln. rūkančių, 3 mln. narkomanų, tiek pat lošėjų bei prisirišusių prie sekso, homoseksualių santykių ir pan. Mūsų užduotis paaiškinti, kad tokį gyvenimo būdą propaguojantys žmonės yra sužalotos sielos, kurios jaučia nuolatinį nerimą, baimę, stresą, pyktį ir kaltę. Tuo tarpu doros gyvenimą yra daug lengviau gyventi. Ne veltui Evangelijoje pagal Matą sakoma, kad „mano jungas lengvas ir našta lengva“, nes žmogus gyvena harmonijoje su savimi ir Dievo nustatyta tvarka“, - sakė knygos „Gyvenimo faktai“ autorius.
Antroji pamoka, kurią turime visi išmokti, B.Klouvso teigimu, yra ta, kad ne alkoholis, narkotikai, seksas ar pinigai daro gyvenimą laimingą, bet tikėjimas ir šeima. Jo teigimu, pasaulyje yra vienas procentas gyventojų, kurie turi galią ir daro įtaką likusių žmonių moraliniam gyvenimui. Tai valdžios atstovai, teisėjai, profesinių asociacijų, žiniasklaidos bei mokyklų vadovai. Kitos struktūros, kaip Bažnyčia ir šeima, yra ištirpusios tarp valdančių jėgų, nes mirties kultūrai atstovaujanti visuomenės dalis, pasitelkusi minėtas vieno procento grupes, visomis išgalėmis stengiasi sumenkinti Bažnyčios ir šeimos įtaką visuomenėje. „Ar ne todėl komunistai pirmiausia stengėsi uždaryti bažnyčias, legalizuoti ištuokas ir abortus? – klausė B.Klouvsas, - nes tik taip galima sunaikinti šeimos vertybes ir stiprius tarpusavio saitus, nes tik taip galima padaryti žmogų silpną. Jėgos struktūros gali valdyti tik silpną žmogų, o kad taip neatrodytų, prisidengiama kiekvieno žmogaus valia spręsti pačiam. Dėl to neištikimybę, skyrybas, abortus, homoseksualius santykius imta traktuoti kaip kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisę“.
Pranešėjo teigimu, svarbiausia, kad per mokyklas ir lytinį švietimą bandoma paveikti tėvų ir vaikų santykius. Vaikams stengiamasi įrodyti, kad tėvų pažiūros morališkai paseno ir atėjo laikas spręsti „patiems“. „Bet jei pažiūrėtume akyliau, kam reikalinga dvylikos metų lytinio švietimo programa? Juk tam užtektų ir dviejų valandų. Reikalinga tam, kad pakeistų vaiko mąstymą. Lytinio švietimo programa yra ydinga iš esmės, nes moko ne kaip mylėti, o kaip turėti lytinius santykius. 99 proc. šios programos yra lytinio elgesio modifikavimas, už kurio slypi viso vaiko elgesio pakeitimas ir konfrontacija su tėvų ir senolių pažiūromis“, - sakė knygos „Gyvenimo faktai“ autorius.
Šeima, tikėjimas ir Bažnyčia, anot B.Klouvso, yra kertiniai mūsų visuomenės akmenys, todėl turime stengtis šias struktūras išlaikyti nepaliestas mirties kultūros. Svarbu, kad visa šeima įsitrauktų į judėjimą „Už gyvybę“, kad vaikai būtų mokomi fundamentalių tikėjimo tiesų, kad ginčuose tarp mirties ir gyvybės kultūrų jie būtų mokomi argumentuotai atsakyti į iškilusius ir visam pasauliui aktualius klausimus.

Ugdomasis teisės vaidmuo

HLI–Europa prezidentė Eva Kovalevska savo pranešime „Įstatymo, ginančio gyvybę, pamokos“ kalbėjo apie teisės ugdomąjį vaidmenį. Lenkijoje 1993 metais buvo priimtas abortus ribojantis įstatymas, jo priešininkams sukėlęs daug neigiamų minčių. E.Kovalevskos teigimu, buvo prognozuojamos neigiamos šio įstatymo pasekmės: perpildyti vaikų namai, nelegalūs abortai ir padaugėję moterų mirčių atvejai, vaikų žudymai ir jų palikimas ligoninėse. Tačiau nė viena minėta prognozė nepasitvirtino. Priešingai, nė viena moteris ne tik nemirė dėl aborto, bet dar sumažėjo persileidimų, kurių priežastis – moters sterilizacija, mažiau nužudoma naujagimių ir mažiau jų paliekama ligoninėse ar sąvartynuose. Lenkijoje, kurioje yra 38 mln. žmonių, aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo atliekama 800 tūkst. abortų per metus. Kai prasidėjo diskusijos dėl abortų, jų ėmė mažėti. Tai rodo, kad šis klausimas Lenkijos visuomenei yra labai aktualus, jog žmonės vis labiau suvokia gyvybės reikšmę ir tai, kas vyksta vaisiui užsimezgus. Anot E.Kovalevskos, pirmaisiais įstatymo metais buvo atlikti 77 abortai, o 2001 metais jų buvo 124 atvejai. 1997 metais sustabdžius įstatymo galiojimą, abortų padaugėjo iki trijų tūkstančių. Aišku, egzistuoja ir nelegalūs abortai, bet jų skaičius (200 tūkst.) įstatymo priešininkų yra aiškiai perdėtas, nes nuo 1993 metų nėra pastebimas abortui būdingų komplikacijų didėjimas. E.Kovalevskos teigimu, išvada yra viena – įstatymu įmanoma pakeisti visuomenės požiūrį.
Aštuntajame dešimtmetyje išvien su Katalikų Bažnyčia Lenkijoje pradėjo veikti „Solidarumo“ judėjimas, kuris, užkirtęs kelią Planuotos tėvystės federacijos padalinių veiklai, sėkmingai plėtojo kampaniją už gyvybę. Nuo to laiko Lenkijoje įvyko daug teigiamų poslinkių šia kryptimi. E.Kovalevskos teigimu, svarbu, kad žmonės nepasiduotų klaidingai propagandai. „Įstatymus leidžia politikai, bet mes tuos politikus renkame, todėl turime balsuoti už tuos, kurie atstovauja gyvybės kultūrai. Bet politikai ir visuomenė menkai nutuokia apie gyvybei iškilusias problemas, todėl reikia nepaliaujamai aiškinti apie kontracepcijos, abortų, lytinio švietimo ir kitų dalykų žalą, - sakė ji. - Abortais, kontracepcija, pornografija, narkotikais uždirbami dideli pinigai, tik tam reikia priversti klientus pirkti. O priversti galima tik atitraukus vaikus nuo tėvų ir padarius juos priklausomus nuo minėtų dalykų. Ne kas kitas, o seksualinio švietimo programa mokyklose pasitarnauja tam, kad būtų suformuotas būsimas klientas, kuris ateityje naudosis šia produkcija. Jūsų šalyje kaip tik dabar sprendžiamas lytinio švietimo įvedimo mokyklose įstatymo likimas, todėl labai svarbu laiku tam pasipriešinti“.
E.Kovalevskos teigimu, Tarptautinė planuotos tėvystės federacija turi savo strategiją ir, nors yra nevyriausybinė organizacija, ją finansuoja daugelis vyriausybių (ypač Japonijos, Kanados ir Švedijos), nes šios organizacijos tikslas – tarptautiniu lygiu įsiskverbti į politines struktūras ir visuotinai keisti įstatymus. „Prieš dešimt metų Europos Sąjunga buvo kitokia nei dabar. Tarptautinė planuotos tėvystės federacija, veikdama per Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO), joje įleido gilias šaknis. Praeitų metų liepos 3 dieną buvo priimta bendra Europos Parlamento rezoliucija, rekomenduojanti priimti abortų legalizavimą visose ES šalyse ir šalyse kandidatėse. Naujausias Europos Parlamento sprendimas – legalizuoti abortus vadinamosiose trečiojo pasaulio šalyse. Pinigai tam eis ir iš mūsų kišenės. Tuo tarpu JAV prezidentas Dž.Bušas laiku padarė išvadas. Jo administracija, nepritardama seksualinio švietimo propagavimui bei vieno vaiko politikai Kinijoje, skatindama susivaldymo ir doros programų kūrimą, du kartus sumažino Planuotos tėvystės organizacijai skiriamas lėšas. Tačiau Dž.Bušo sumažintą finansavimą kompensavo ES. Šiuo metu naujai kuriama ES konstitucija. Kad ir kaip būtų gaila, joje nėra minimas Dievas. Tačiau reikia tikėti, kad Dievo ir mūsų visų pagalba įstatymus galima keisti“, - sakė E.Kovalevska.

Lietuva pasirinkimų kryžkelėje

Gydytojas Virgilijus Rudzinskas, perskaitęs pranešimą „Lietuva pasirinkimų kryžkelėje“, bei leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę“ direktorė Birutė Obelenienė, pristačiusi pranešimą tema „Kodėl lytinis švietimas turi būti kontroliuojamas“, kalbėjo apie Lietuvos situaciją.
V.Rudzinsko teigimu, nerimą kelia Seimui pateiktų Reprodukcinės sveikatos bei Dirbtinio apvaisinimo įstatymų projektai. Pastarasis įstatymas, parengtas Sveikatos apsaugos ministerijos, įteisina dirbtinį moters, nesančios santuokoje, apvaisinimą, dėl ko dirbtinai pradėtas vaikas bus priverstas augti nepilnoje šeimoje, bei manipuliaciją žmogaus gemalais, kurių perteklių bus galima sunaikinti, užšaldyti, panaudoti kitoms šeimoms, nelegaliai eksportuoti. Įstatymo projektas taip pat leidžia tiek vyriškų, tiek moteriškų lytinių ląstelių donorystę, dėl ko sukuriamos naujos donoro sveikatos ir kitų savybių įvertinimo problemos, o ateityje vaikui iškils biologinės tėvystės nustatymo problemos.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą rengė ŠPSSA sukurta neformali darbo grupė. Projektas buvo palankiai sutiktas Seime 2002 metų rudens sesijoje. Bet ar galėjo būti kitaip, kai asociacijos prezidentas – Seimo narys, o dabar net ir sveikatos ministras. Ši asociacija – Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos narė – nuo 1995 metų įsijungė į vadinamojo „Enet“ marketingo kompanijos veiklą, kuri siekia padidinti prezervatyvų naudojimą, išplėsti kontraceptikų rinką, taip mažinant abortų bei lytinių ligų skaičių, taip pat komisiniais nuo pardavimų remti vietines Šeimos planavimo asociacijas. V.Rudzinsko teigimu, „nuo 1998 metų ŠPSSA Lietuvoje įgyvendina „COOL“ markės prezervatyvų marketingą, jai priklauso šių prezervatyvų prekinis ženklas, nuo parduodamos produkcijos asociacija gauna komisinius. Šio įstatymo projektas yra rinkodarinis, jame išdėstytas nuoseklus planas, kaip įgyvendinti prezervatyvų ir kitų kontraceptikų rinkodarą Lietuvoje, pradedant privalomu vaikų lytiniu švietimu mokyklose ir baigiant nemokamu kontraceptikų dalijimu. Tad komercinis projekto atspalvis yra neabejotinas“.
V.Rudzinsko teigimu, šiame įstatymo projekte valstybės parama besilaukiančioms moterims yra tokia: numatomi nemokami abortai ir kontraceptikai paauglėms, mažas pajamas turinčioms moterims, kaip ir iki šiol, moterį konsultuoja abortą atliekantys asmenys, nepaliekamas apsisprendimo laikotarpis, nepraplečiama informacija apie aborto pasekmes. Anot gydytojo, nesuprantama, kaip toks projektas gali gimti demografinės krizės krečiamoje Lietuvoje.
Reprodukcinės sveikatos projekte taip pat išryškėja autorių noras lytiniam švietimui suteikti auklėjimo funkcijas, bet tai nėra tas pats. „Lytiniu švietimu ar informacijos pateikimu gali būti ir nemokamas prezervatyvų ar piliulių dalijimas. Tai prilygsta skatinimui dalyvauti seksualinėje veikloje. Negali būti seksualinio švietimo, atsieto nuo vertybinio ugdymo ir šeimos sutikimo. Tad įteisintas privalomas vadinamasis paauglių lytinis auklėjimas pažeis tėvų konstitucinę teisę auklėti savo vaikus“, - sakė V.Rudzinskas.
B.Obelenienės teigimu, į Lietuvos švietimo sistemą lytinis švietimas pradėtas diegti 1993 metais, kada Atviros Lietuvos fondas (ALF), pritariant Kultūros ir švietimo ministerijai, ėmė rengti savaitės ar trijų dienų apmokymus pedagogams. Nenuostabu, kad tokiuose seminaruose rengti mokytojai neskiria lytinio švietimo nuo lytinio auklėjimo. Anot B.Obelenienės, lytinis švietimas – tai pedagoginės veiklos procesas, kuriuo, pateikiant informaciją, siekiama supažindinti su žmogaus anatominėmis ir fiziologinėmis lyties ypatybėmis, higiena, lytiškai plintančių ligų profilaktika. Tuo tarpu lytinis auklėjimas yra pedagoginės veiklos procesas, siekiantis ugdyti dorovines asmenybės savybes, bruožus bei nuostatas, lemiančias teigiamą vienos lyties požiūrį į kitą. Šio proceso pagrindinis tikslas yra valios ir kūno paklusnumo sielai ugdymas. Pirmiausia turi būti ugdomos vertybės, o valia turi būti pasirengusi valdyti instinktus. Jei to nebus, lytinis švietimas padarys daug žalos. B.Obelenienės teigimu, dabartiniuose vadovėliuose yra pateiktas negatyvus požiūris į kūną. Esant tokiai negatyvizmo dvasiai, vaikui sunku suvokti savo lytį, ją priimti ir teigiamai išreikšti. Švietimo programose savo lytį mokoma išreikšti prisidengus seksualine laisve. Tokiu atveju mokytojams belieka supažindinti su lytinėmis ligomis bei nepageidaujamu nėštumu ir pasiūlyti daugybę kontraceptinių būdų.
Centro „Už gyvybę“ direktorė išreiškė nepritarimą minčiai, kad Bažnyčia nepalankiai žiūri į lytinius santykius. Anot jos, šiuo požiūriu popiežius Jonas Paulius II savo „kūno teologijoje“ išdėstė krikščionišką požiūrį, pagal kurį intymiuose santykiuose Bažnyčia moko rasti džiaugsmą ir ne trumpalaikį pasitenkinimą, o dviejų žmonių meilės užbaigimą kūno kalba. Ar ne taip turėtų būti mokomi mūsų vaikai?
Minėti du projektai dar laukia svarstymo ir priėmimo Seime. Baigiantis konferencijai nuskambėjo kvietimas: „Skatiname, kad kuo daugiau kitaip mąstančių piliečių pasisakytų ir pareikštų kritiką dėl šių projektų. Aiškus, kategoriškas piliečių – tėvų balsas ir laiškai, nusiųsti LR Prezidentui, Seimo Pirmininkui bei Premjerui – tai forma, kuria nedelsiant reikėtų pareikšti savo nuomonę ir kritiką rengiamiems teisės aktams“. Tad esame kryžkelėje ir tik nuo mūsų aktyvumo priklausys, ar žengsime krikščioniškomis vertybėmis pagrįstus žingsnius į saugią ateitį.

Lina KLUSAITĖ

© 2003"XXI amžius"